ULAC praneša: per dešimt šių metų mėnesių pasaulyje užregistruoti 107 susirgimai poliomielitu ir tai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, virš penkių kartų daugiau susirgimų, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu – atitinkamai 107 ir 19 atvejų.

Senatvinio silpnumo sindromas: ką privalome žinoti?

2019-06-10

Dokt. Aurelija Beigienė

LSMU Reabilitacijos klinika, KK Kulautuvos reabilitacijos ligoninė

 

Kasmet visame pasaulyje gyventojų senėjimas padidėja apie 3 procentus. 2017 metų duomenimis, pasaulyje buvo 962 milijonai žmonių, vyresnių nei 60 metų amžiaus, ir prognozuojama, jog šis skaičius padidės iki 2 milijardų 2050 metais [14]. Tai bus didelis iššūkis sveikatos ir socialinės priežiūros planavimui bei šių paslaugų teikimui. Atsižvelgiant į spartų pasaulio gyventojų senėjimą, senatvinio silpnumo sindromo (angl. frailty) sąvoka tampa labai svarbi.

 

Kaip atpažinti senatvinio silpnumo sindromą?

Senatvinio silpnumo sindromas dažnai yra neteisingai suprantamas kaip įprasto senėjimo proceso dalis, todėl šis sindromas dar neturi tarptautiniu mastu pripažinto standartinio apibrėžimo. Tačiau bendra prielaida yra ta, jog silpnumas turėtų būti laikomas geriatrijos sindromu, kuriam būdingas padidėjęs pažeidžiamumas dėl išorinių stresorių, ir yra susijęs su dažnesniu stacionarizavimu, didesniu mirtingumu, slauga namuose, griuvimais, negalia [4, 6]. Nors senatvinio silpnumo sindromo paplitimas su amžiumi didėja, jis pasireiškia nepriklausomai nuo amžiaus [4]. Pagrindinės priežastys, kodėl taip sunku apibrėžti silpnumą, yra sudėtinga etiologija ir sunku atskirti silpnumą nuo senėjimo ir negalios. Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė geriatrijos ir gerontologijos asociacija šiuo metu dirba drauge siekiant, kad būtų pripažintas senatvinio silpnumo sindromo apibrėžimas.

Vienas iš pagrindinių patofiziologinių veiksnių, susijusių su senatvinio silpnumo sindromu, yra raumenų masės praradimas, kurį sukelia biologinis senėjimas (sarkopenija). Sarkopeniją pasunkina sumažėjęs fizinis aktyvumas, ir tai veda prie silpnumo [10]. Susiję su silpnumu taip pat yra socialiniai (skurdas, vienišumas, žemas išsilavinimo lygis); psichologiniai veiksniai, įskaitant depresiją; prasta mityba; gretutinės ligos (onkologija, endokrininiai sutrikimai, demencija) bei su jomis susijusios komplikacijos, vartojama daugybė vaistų [4]. Yra įrodyta, jog mitybos nepakankamumas, anemija, nutukimas, onkologinės, širdies ir kraujagyslių ligos gali pagreitinti sergamumą ir mirtingumą tiems žmonėms, kurie turi senatvinio silpnumo sindromą [10].

 

Silpnumo vertinimo metodai

Dabar yra sukurta daug skirtingų senatvinio silpnumo sindromo vertinimo skalių, kurios svyruoja nuo trumpų, greitų ir apytikrių silpnumo atrankos priemonių iki sudėtingų, daug laiko reikalaujančių vertinimų. Tačiau nėra sukurtos vienos visuotinai pripažintos skalės, kad būtų galima palyginti senatvinio silpnumo sindromą pasaulio mastu. Įvairių autorių nuomone, senatvinio silpnumo sindromo diagnozavimas turi vykti dviem etapais, naudojant skirtingus klausimynus. Pirmuoju etapu būtų tiriama visa populiacija, siekiant atrinkti į silpnumą linkusius vyresnio amžiaus žmones, kurie toliau būtų apklausiami antrame etape naudojant išsamesnį testą [3, 4].

Vienas iš labiausiai paplitusių senatvinio silpnumo sindromo diagnozavimo metodų yra fenotipas pagal Fried (Physical frailty phenotype – PFP). Jo pagrindiniai kriterijai yra: silpnumas (sumažėjusi griebimo jėga), lėtumas, žemas fizinis aktyvumas, nuovargis (išsekimas) ir svorio kritimas. Žmonės, surinkę 3 ir daugiau požymių, yra laikomi silpnais, 1 ar 2 požymius – turintys polinkį į silpnumą, o jeigu neturi nė vieno požymio – sveiki. Svarbu tai, jog rezultatas vėliau gali pasikeisti, nes žmonės gali dinamiškai pereiti iš vienos sunkumo būsenos į kitą [4, 7].

Kita patikima priemonė, vis plačiau naudojama silpnumui vertinti, yra Edmontono silpnumo skalė (angl. Edmonton Frail Scale – EFS). Į EFS vertinimą įtraukti devyni komponentai: pažinimas, bendroji sveikatos būklė, funkcinis savarankiškumas, socialinė rūpyba, vaistų vartojimas, mityba, nuotaika, šlapimo nelaikymas ir funkcinė būklė. Komponentų balai apibendrinami: sveiki (0–5); akivaizdžiai pažeidžiami (6–7); šiek tiek silpni (8–9); vidutiniškai silpni (10–11) ir labai silpni (12–17) [4].

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 Nr. 1

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.