Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau, lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

Skubios medicinos pagalbos Lietuvos gyventojai sulauks greičiau

2019-07-02

Liepos 1 dieną šalies medikų gretas papildė 10 naujų skubiosios medicinos gydytojų, baigusių studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Šie gydytojai parengti skubią pagalbą pacientams teikti dar greičiau ir efektyviau.

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje Kaune vykusioje iškilmingoje diplomų įteikimo šventėje jaunuosius gydytojus sveikinęs Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas doc. dr. Kęstutis Stašaitis pabrėžė, kad ši diena – neeilinė ne tik absolventams ir medicinos bendruomenei, bet ir kiekvienam iš mūsų. „Pagaliau Lietuvos medicinos bendruomenėje pradeda formuotis kritinė masė, kurios labai reikėjo Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai. Esu įsitikinęs, kad ji reikšmingai pakels skubios pagalbos paslaugų lygį mūsų šalyje, o pokyčius netrukus pajus kiekvienas Lietuvos gyventojas – tiek gyvenantis didmiesčiuose, tiek mažesniuose miesteliuose“, – džiaugėsi vienas skubiosios medicinos specializacijos atsiradimo mūsų šalyje iniciatorių doc. K. Stašaitis.

 „Ilgus metus mūsų ligoninių priėmimo skyriuose skubią pagalbą pacientams teikdavo pačių įvairiausių specializacijų gydytojai: šeimos gydytojai, gydytojai terapeutai ir kiti. Jie, susidūrę su profesinio pasirengimo neatitinkančiomis situacijomis, būdavo priversti kviestis pagalbon gydytojus ortopedus traumatologus ar kitus konsultantus, kuriems ateiti iš kito ligoninės galo užtrunka laiko. Sunkios būklės pacientams kartais ir kelios sutaupytos minutės gali ženkliai padidinti šansus išgyventi. Tuo tarpu lengvesnius sužalojimus ar ligų paūmėjimus patyrę asmenys taip pat suinteresuoti kuo greičiau sulaukti pagalbos ir keliauti namo. Todėl remdamiesi geriausiais JAV ir kitų Vakarų valstybių pavyzdžiais, pradėjome Lietuvoje rengti skubiosios medicinos gydytojus, kurie yra mažiau priklausomi nuo kitų gydytojų specialistų konsultacijų ir turi pakankamai kompetencijos greitai ir efektyviai suteikti skubią pagalbą įvairiausiomis ligomis sergantiems ar traumas patyrusiems pacientams“, – teigia LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros vadovas prof. dr. Dinas Vaitkaitis.

„Anksčiau pacientui prireikus sugipsuoti kaulų lūžius, susiūti sudėtingas žaizdas tekdavo laukti, kol į priėmimą ateis gydytojas ortopedas traumatologas, gydytojas chirurgas. Šiandien visa tai ir dar daugiau geba atlikti mūsų parengti skubiosios medicinos gydytojai. Jie moka atlikti paciento gaivinimą, naudojant specialiąsias priemones, trachėjos intubaciją, pleuros dekompresiją, pradėti dirbtinę plaučių ventiliaciją, punktuoti ir drenuoti įvairias kūno ertmes, savarankiškai atlikti daugybę diagnostinių ir gydymo procedūrų. Taip taupomas ne tik pacientų laikas, bet ir ligoninių resursai“, – pasakoja Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos rezidentų vadovas gydytojas Nedas Jasinskas.

Naujieji skubiosios medicinos gydytojai teigia nė karto nesuabejoję profesijos pasirinkimu ir džiaugiasi galėsiantys prisidėti prie kokybinių pokyčių skubios medicinos pagalbos srityje.

„Mūsų specializacija yra be galo dinamiška ir įdomi. Turėdami įvairių medicinos sričių žinių ir įgūdžių, galime dirbti ir su suaugusiais, ir su vaikais. Galime patys pasirūpinti savo pacientu nuo jo atvykimo iki išleidimo namo ar hospitalizavimo į vieną iš ligoninės skyrių, įsigilinti į jų istoriją, stebėti, kaip jiems pagerėja, kokiomis nuotaikomis jie gyvena, kas juos kamuoja. Budėjimo metu susiduriame ne tik su medicina, bet ir su kitais mūsų visuomenės atspindžiais, socialinėmis problemomis. Tai ugdo tave ne tik kaip gydytoją, bet ir kaip žmogų, asmenybę“, – mintimis dalijasi šiandien diplomuota skubiosios medicinos gydytoja tapusi Irma Kučinskienė.

Kasmet augantys pacientų srautai ligoninių priėmimo skyriuose privertė imtis sisteminių problemos sprendimo būdų, todėl 2013 metais inicijuotas skubiosios medicinos gydytojų rengimas Lietuvos sveikatos mokslų universitete bei Vilniaus universitete. Šis sprendimas jau duoda vaisių. „Pernai LSMU skubiosios medicinos gydytojo diplomus gavo 5 jaunieji mūsų kolegos, kurie ėmėsi vadovauti skubios pagalbos skyriams Kaune, Ukmergėje. Šiemet jų gretas papildo dar 10 mūsų absolventų, kurie jau dabar, mano žiniomis, yra sulaukę pasiūlymų tapti priėmimo skyrių vadovais kitų Lietuvos miestų ligoninėse“, – priduria doc. dr. Kęstutis Stašaitis.

Į 5 metus trunkančias rezidentūros studijas priimami asmenys, baigę šešerių metų trukmės medicinos studijas ir įgiję medicinos gydytojo diplomą. Per penkerius metus trunkančias rezidentūros studijas skubiosios medicinos gydytojai išmoksta diagnozuoti bei pradėti gydyti įvairias vidaus ligas bei traumas ir atlikti įvairias kitas sudėtingas procedūras.

 

Kauno klinikų informacija, G. Jauniškio nuotr.

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.