Pradėjo veikti nauja ligonių kasų interneto svetainė www.ligoniukasa.lrv.lt, kurioje lankytojams pateikiama išsami informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą ir visus su juo susijusius klausimus. Svetainė veikia portale „Mano Vyriausybė“.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys: „Norime gyventi ir naudotis sveikatos paslaugomis taip, kaip išsivysčiusios valstybės“

2021-03-08

Naujosios Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė sveikatos apsaugai vadovauti pasirinko ne mediką - ekonomistą, socialinių mokslų daktarą, buvusį Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierių Arūną Dulkį. Dar galima pridurti, kad jis - trijų knygų autorius ir bendraautorius, skaitęs pranešimus šešiolikoje mokslinių konferencijų Lietuvoje, Izraelyje, Austrijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, taip pat - 9 studijų ir straipsnių Lietuvos, Lenkijos, Austrijos moksliniuose leidiniuose autorius, trijų dokumentinių filmų konsultantas (ministro hobis – kino menas).

Vieni tokį premjerės pasirinkimą sveikino, kiti - abejojo... Tuo tarpu ministras, gavęs prezidento pritarimą, ramiai ėmėsi veiklos ir matome, kad viskas neblogai sekasi... Žurnalistė Virginija Grigaliūnienė pateikė ministrui keletą klausimų.

Gerbiamas Ministre, sutikdamas vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai, išsikėlėte dideles ambicijas liudijančius būsimos veiklos planus. Kokius išskirtumėte pačius svarbiausius iššūkius, kuriuos per šią kadenciją ketinate įveikti?

Dar prieš pradėdamas eiti ministro pareigas sakiau, kad turiu vieną svajonę – išvaduoti medikus iš nesibaigiančių dokumentų krūvos. Suprantu, kad sveikatos srityje jų visiškai panaikinti neįmanoma – reikalingi pacientų sutikimai, gydymo metodų aprašymai, ligos istorijos, įvairūs kiti dokumentai, tačiau jau pirmosiomis dienomis pamačiau, kad dalies tokio darbo tikrai galima atsisakyti.

Vienas iš pavyzdžių – dar gruodžio mėnesį pakeistas ministro įsakymas, pagal kurį gydymo įstaigos apie kiekvieną COVID-19  mirties atvejį turėjo pranešti tiek Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui žodžiu ir raštu, tiek ir užpildyti atitinkamas formas e. sveikatos sistemoje. Po įsakymo pakeitimo užtenka tik pildymo e. sveikatoje, kurioje visos institucijos reikiamą informaciją gali pasiekti.

Kalbant apie pokyčius, esame suplanavę penkias reformas: Pirmiausia noriu paminėti visuomenės ir asmens priežiūros pertvarką, kai turėsime pakeisti visuomenės sveikatos įstaigų valdymo ir jų e. sistemų nesusikalbėjimo ir vadybinių gebėjimo trūkumus, kurie dar labiau išryškėjo COVID-19 pandemijos akivaizdoje. Asmens sveikatos priežiūroje norime įstaigų tinklo pertvarką suderinti su atsparumo grėsmėms tikslu. Pirmiausia, pasitelkę Lietuvos Respublikos Vyriausybės krizių prevencijos centrą, Krašto apsaugos ministeriją ir Vidaus reikalų ministeriją, taip pat ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistus bei ekspertus, turime pasidaryti detalią analizę: kur pagal grėsmes (turiu omenyje ne tik pandemijas, bet ir klimato kaitą, Astravo elektrinę, senėjančią populiaciją) turi veikti mūsų įstaigos. Tuomet, įsivertinę sveikatos paslaugų poreikius (tai ne tik skubi ir planinė medicinos pagalba, bet ir senstanti populiacija) ir sukūrę ilgalaikės priežiūros modelį (kartu su SADM) bei patvirtinę kriterijus, kaip pagal juos turi būti planuojamos paslaugos (pavyzdžiui, akušerija, vaikų, chirurgija, terapija, slauga, geriatrija, skubi pagalba ir kitos), rekomenduosime, kaip turi būti išdėstyti sveikatos priežiūros paslaugų profiliai. Įstaigos gaus investicijas, kurias planuojame gana ženklias, tik pagal tinklo išdėstymo kriterijus. Numatysime ir kitas investicijas iš Europos Sąjungos paramos lėšų, nes reikės vystyti Pirminės sveikatos priežiūros bei ambulatorinės pagalbos ir didžiųjų miestų (ne tik Santaros ir Kauno klinikų) įstaigų infrastruktūrą.

Antrasis numatytas pokytis - Sveikatos sistemos atsparumo grėsmėms užtikrinimas, kurį finansuosime iš RRF priemonės. Tam planuojame skirti apie 185 milijonus Eurų.

Trečia - ilgalaikė priežiūra. Senėjant populiacijai, kartu su visu sveikatos priežiūros tinklu turėsime spręsti (be abejo, kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) ir ilgalaikės sveikatos priežiūros išvystymo klausimus. Juos su minėta ministerija jau aptarėme ir sudarėme darbo grupes.

Ketvirta - sveikatos sistemos skaitmenizavimas. Tai jau tapo kaip pajuoka Lietuvoje, bet čia pirmiausiai pasidarysime visų e. sveikatos sistemų žemėlapį su sąsajomis ir kryptingai investuosime ten, kur ta sistema stringa - pradedant išankstine pacientų registracija, eilių identifikavimu, e.istorija ir kitais moduliais bei funkcionalumais.

Ir penkta - psichikos sveikatos politikai aš pats suteikiau ypatingą prioritetą. Žmonių psichikos sveikatos būklė Lietuvoje reikalauja ypatingo dėmesio.

Esate užsiminęs, kad jau šiemet bus iš esmės keičiami kompensuojamųjų vaistų kainyno peržiūros principai ir siekiama, kad gydytojai galėtų skirti pacientui tinkamiausius, o ne pigiausius vaistinius preparatus. Šių planų neatsisakote?

Ne, neatsisakome. Tačiau ne viskas išsprendžiama per vieną dieną. Supraskite, dabar COVID-19 situacija, ir kai kas turi palaukti. Numatome keletą etapų. Pirmiausia, jau dabar suderinome su Sveikatos reikalų komiteto kolegomis ir teikiame Farmacijos įstatymo pataisas, kad kompensuojamųjų vaistų sąrašas būtų keičiamas ne keturis, o du kartus per metus. Tai leis turėti stabilesnę vaistų rinką, nes vaistai bent pusę metų nebus išbraukti iš sąrašo, todėl, tikimės, nesudarys sąlygų verslui pasitraukti iš rinkos. Kartu atliekame alternatyvų skaičiavimus, kaip būtų galima keisti vaistų kainodarą. Kai apsispręsime ir suderinsime, būtinai pranešime.

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) pernai inicijavo medikų apklausą, iš kurios paaiškėjo, kad kai kuriuose SAM priežiūrai priskiriamuose sektoriuose verkiant reikia skubių permainų. Kas labiausiai kliūva, kur ir ką ketinate artimiausiu metu keisti? PSDF biudžeto padidinimas – turbūt viena iš tokių permainų?

Dar praėjusiais metais, kai nauja Vyriausybė pradėjo peržiūrėti 2021 metų biudžetą, pamatė itin keistų aspektų – PSDF biudžete nebuvo numatyta lėšų medikų COVID priedams mokėti, įsipareigojimų didinti darbo užmokestį užtikrinti, o lėšos, numatytos kompensuojamiesiems vaistams, buvo mažesnės nei realus 2020 metų panaudojimo faktas, tuo tarpu indikacijų, kad 2021 metais tų lėšų reikės mažiau, tikrai neturime. Vienas svarbiausių aspektų, kurį norime įgyvendinti – tai sąžiningas, skaidrus biudžeto planavimas ir panaudojimas. Mes negalime žadėti vienų ar kitų pokyčių, neturėdami galimybių jų paremti reikiamais finansiniais ištekliais, negalime vienos srities situacijos gerinimo kompensuoti kitos srities pabloginimu. Poreikių sveikatos sistemoje tikrai yra daug, o realių, progresyvių pokyčių ši sistema nematė 30, o gal ir dar daugiau metų! Tačiau visiems pokyčiams būtinas viso paveikslo matymas, skaidrus visų šalių susitarimas ir bendro tikslo siekimas.

Inividualizuotas gydymas Lietuvoje, pasitelkiant pažangiausias technologijas, kokios naudojamos išsivysčiusiose Vakarų šalyse, kol kas prieinamas ne visiems. Kaip ir biologiniai vaistai... Kaip manote, kada apie tai Lietuvoje bus galima kalbėti kaip apie realų faktą?

Suprantama, kad norime gyventi ir naudotis sveikatos paslaugomis taip, kaip išsivysčiusios valstybės. Tačiau gyvename iš to, kiek užsidirbame ir kokios yra valstybės galimybės. Visgi mūsų BVP siekia tik du trečdalius ES vidurkio, tai reiškia, kad visiškai prisilyginti dar negalime, o lyginant su Vakarų valstybėmis (pavyzdžiui, su Norvegija, Šveicarija ir kitomis), mūsų sveikatos apsaugos finansavimas yra tris ir net penkis kartus mažesnis. Būčiau nesąžiningas, jei žadėčiau, kad visos inovatyviausios technologijos bus per keturis metus prieinamos visiems Lietuvos žmonėms. Tačiau pažadu, kad su sisteminėmis reformomis pasieksime racionalesnio paslaugų ir technologijų naudojimo ir sutaupytus pinigus galėsime investuoti į inovacijas.

Dėkoju už pokalbį.

 

Nuotraukoje - sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys

SAM nuotrauka

 

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.