Tarp Europos šalių cukriniu diabetu (CD) sirgusių suaugusiųjų daugiausia buvo Portugalijoje (9,86 proc.), mažiausia – Airijoje (3,43 proc.). Lietuvoje sergamumas CD tarp suaugusiųjų buvo 3,69 proc. ES vidurkis – 6,04 proc. (2017 m. duomenys)

Otorinolaringologo svarba gydant sergančiuosius Dauno sindromu. Kas naujo?

2019-03-19

Otorinolaringologams vis dar iškyla klausimų, susijusių su vaikų, sergančių Dauno sindromu, ligos valdymu. Papildomi tyrimai yra svarbūs šių pacientų ištyrimui bei gydymui, ypač stengiantis pritaikyti naująsias technologijas.

Otorinolaringologas atlieka svarbų vaidmenį gydant Dauno sindromu sergančius vaikus ir turėtų būti vienas svarbiausių šių pacientų priežiūros grupės narys. Paskelbtos naujausios Amerikos pediatrų akademijos (American Academy of Pediatrics – AAP) gairės rekomenduoja sekti šiuos pacientus dėl galimo klausos sutrikimo, kvėpavimo funkcijos blogėjimo, su jų mityba susijusių problemų, gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) bei kvėpavimo sutrikimų (apnėjų) miego metu.

Išanalizavus dabartinę literatūrą apie vaikus, kurie turi Dauno sindromą, stebint ir gydant jų būklę turi dalyvauti otorinolaringologas. Obstrukcinė miego apnėja (OMA) pastaruoju metu yra aktualiausia tema, tačiau šiame straipsnyje aptariamos ir kitos temos, įskaitant klausos, rijimo ir perioperacinės problemos.

 

Obstrukcinės miego apnėjos sindromas (OMAS)

Gerai žinoma, kad specifinės ANG organų charakteristikos Dauno sindromu sergantiems vaikams, įskaitant viršutinio žandikaulio hipoplaziją, santykinę makroglosiją ir bendrą burnos ir burnaryklės hipotoniją, yra susijusios su kvėpavimo sutrikimais miego metu. Daugiadalykė komanda prižiūri ir priima sprendimus dėl Dauno sindromu sergančių pacientų, jei jiems pasireiškia obstrukcinė miego apnėja. Minėtiems pacientams parenkamas tinkamas laikas polisomnografijai, analizuojama vaistų sukeltos miego endoskopijos tyrimo nauda ir įvairių chirurginių operacijų veiksmingumas.

 

Paplitimas

Tikslus obstrukcinės miego apnėjos paplitimas tarp Dauno sindromu sergančių vaikų nėra tiksliai žinomas. Net ir naujausių tyrimų duomenys apie OMAS paplitimą ženkliai varijuoja – nuo 57 iki 73 proc. Didžiausias OMAS paplitimas nustatytas tose klinikose, kur Dauno sindromu sergantys vaikai buvo hospitalizuoti dėl kitų nusiskundimų ar ištirti daugiadalykės komandos principu.

Vertinant pagal sunkumo laipsnius, viename iš tyrimų diagnozuota 14 proc. vidutinio sunkumo OMAS atvejų, o sunkių – 33 proc. Šiuose moksliniuose tyrimuose atliktos polisomnografijos (PSG) rezultatai rodo, kad OMAS sunkumo laipsnis nekoreliuoja su kūno masės indeksu, lytimi ar tonzilių dydžiu.

Tėvų ataskaita apie knarkimą, dusulį ar pastebėtas miego apnėjas taip pat nekoreliuoja su OMAS paplitimu. Kita vertus, beveik 54 proc. šių vaikų OMAS pasireiškia be jokių klinikinių miego apnėjos simptomų. Naujausiuose tyrmuose įvertinta hipoventiliacijos reikšmė PSG tyrimo metu. Retrospektyvinė 86 Dauno sindromu ssergančių vaikų analizė atskleidė, kad 12 proc. atvejų atitiko hipoventiliacijos kriterijus (ETCO2 >50 mm Hg daugiau nei 25 proc. viso miego laiko). Autoriai teigia, kad tai gali būti normalus variantas Dauno sindromu sergantiems vaikams dėl autonominės ventiliacijos kontrolės skirtumų. Taip pat pateikta išvada, kad šie vaikai gali būti tik stebimi ar gydomi konservatyviai, sekant, ar nesivysto plautinė hipertenzija.

 

Polisomnografijos alternatyvos

AAP gairėse rekomenduojama atlikti PSG visiems sergantiems Dauno sindromu pacientams iki 4 metų amžiaus. Remiantis neseniai atlikta apžvalga, tik 47,7 proc. šių pacientų buvo atlikta bent viena PSG. Nors PSG yra auksinis standartas miego apnėjai diagnozuoti, yra ir kitų pasiūlymų, tokių kaip namuose atliekama kardio-kvėpuojamoji poligrafija. Pirma poligrafijos galimybių analizė buvo atlikta 36 Dauno sindromu sergantiems vaikams ir patvirtinta kaip naudinga atrankos technika.

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2018 Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.