Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau, lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

Piktybinis išorinis otitas. Klinikinis atvejis

2019-06-25

Paulina Kvedarauskaitė, dr. Alina Kuzminienė, Giedrius Gylys

LSMU ANG ligų ligų klinika

 

Piktybinis išorinės ausies uždegimas, arba piktybinis išorinis otitas (PIO), yra išorinės ausies infekcija, sparčiai plintanti į aplinkinius audinius, lemianti gyvybei pavojingas komplikacijas. Šia liga dažniausiai serga vyresni, imunosupresinės būklės, pavyzdžiui, sergantys cukriniu diabetu, pacientai. Liga pasireiškia stipriu išorinės ausies skausmu, nesėkmingu gydymu įprastais išoriniam otitui gydyti skirtais vaistais, galvinių nervų paralyžiumi. Vienas iš savičiausių požymių yra granuliacijos ausies landoje. Laboratorinių ir vaizdo tyrimų rezultatus reikia derinti tarpusavyje, nes PIO klinikinis vaizdas labai įvairus. Dažniausiai sukėlėjas yra P. aeruginosa. Literatūroje aprašomi atvejai, kai jauni, neturintys gretutinių ligų pacientai, suserga PIO.

Apibrėžimas

Piktybinis (nekrozuojantis) išorinės ausies uždegimas (PIO) yra pavojinga infekcija, galinti komplikuotis kaukolės pamato, smilkinkaulio osteomielitu ir mirtimi. Dažniausiai piktybiniu išoriniu otitu suserga vyresni, cukriniu diabetu sergantys žmonės, taip pat turintys imunodeficitą, dėl chemoterapijos, AIDS ar kitos priežasties. Pagrindinis PIO sukėlėjas yra Pseudomonas aeruginosa [1].

 

Etiopatogenezė

1959 metais pirmą kartą buvo aprašytas PIO, kurį sukėlė P. aeruginosa. Tik po 23 metų buvo nustatyta, kad PIO gali būti sukeltas ir kitų mikroorganizmų [2] 95 proc. infekcijos atvejų sukelia Pseudomona, antras pagal dažnumą sukėlėjas yra Staphylococcus aureus, kiti: Aspergillus rūšys, Proteus mirabilis, Klebsiella oxytoca, Burkholderia cepacia ir Candida parapsilosis. Iš pradžių infekcija uždegimą sukelia išorinės klausomosios landos minkštuosiuose audiniuose, tačiau per Santorini siūles bei kremzlės ir kaulo jungtį ima plisti į gretimus audinius. Infekcijos plitimas lemia PIO būdingus simptomus ir galimas pavojingas komplikacijas [3].

Vyrauja įsitikinimas, kad PIO serga tik seni, imunosupresiški, cukriniu diabetu sergantys pacientai, tačiau jau 1992 m. T. Shpitzer ir bendraaut. paskelbė straipsnį, kuriame aprašė 9 sergančius PIO pacientus, nesergančius cukriniu diabetu. Pacientų amžiaus vidurkis 71 m. (svyruoja nuo 48 m. iki 80 m.). Visi pacientai skundėsi kaušelio skausmu, landos užburkimu, visi turėjo granuliacijų išorinėje klausomojoje landoje, 6 iš 9 pacientų buvo rastas nekrozinis audinys ir/arba susiformavęs pūlinys. Taip pat šie pacientai buvo nesėkmingai gydyti vietiniais lašais ir /ar sisteminiais antibiotikais bent 2 savaites [4]. 2015 metais Xiao-long Liu ir bendraaut. paskelbė straipsnį apie pacientą, kuris per 13 mėn. buvo stacionarizuotas penkis kartus, jam diagnozuotas lėtinis pūlingas vidurinis otitas, lėtinis pūlingas osteomielitas, veidinio nervo paralyžius, kaklo abscesas, buvo gydytas keliolika skirtingų antibiotikų rūšių, atlikta mastoidektomija, smilkinkaulio revizija, kaklo absceso drenažas, epidūrinio absceso drenažas, veidinio nervo dekompresija, kol galiausiai diagnozuotas PIO. Šis 60 metų pacientas, be piktybinio išorinio ostito, nesirgęs jokiomis lėtinėmis ligomis, iš esmės jokių skundų dėl sveikatos neturėjo. Paminėtina tik tai, kad pacientas 40 metų rūkė [5].

 

Klinika

PIO pasireiškia stipriu ausies skausmu ir sekrecija iš ausies. Skausmas stipresnis naktį, plinta į temporomandibulinį sąnarį, dėl to sunku išsižioti ir kramtyti. Neretai dėl skausmo tampa sunku ryti, gali pakisti balsas. Be abejo, pacientai skundžiasi pūlinga sekrecija iš ausies, galvos skausmu, dažnai smilkinkaulių srities. Neretai PIO komplikuojasi veidinio nervo periferiniu paralyžiumi, todėl sutrinka tos pačios pusės veido mimikos raumenų judesiai.

 

Diagnostika

Otoskopijos metu stebimos granuliacijos išorinėje klausomojoje landoje ties kremzlės ir kaulo jungtimi. Paburkusi ausies oda – įraudusi, skausminga. Patinimas gali apimti ausies kaušelį, plisti skruosto link [3].

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2018 Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.