Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės (ELPKC) centro duomenimis, informuoja, kad Prancūzijoje (Var departamente, Hyères mieste) užregistruotas vietinis Zikos virusinės infekcijos atvejis. Siekiant išsiaiškinti užsikrėtimo aplinkybes šiuo metu šalyje vykdomi detalesni tyrimai.

Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų kairiojo skilvelio disfunkcijos ir ŠN gydymas

2019-08-14

Ankstyva diagnostika ir efektyvios gydymo strategijos gerokai padidino onkologinėmis ligomis sergančių pacientų išgyvenamumą – tiek pasiekusiųjų remisiją, tiek efektyviai kontroliuojant ligos eigą ilgalaikiu gydymu. Kelių rūšių ilgalaikė chemoterapija pasižymi kardiotoksiniu poveikiu, o tai lemia padidėjusį onkologinėmis ligomis sergančių ir komplikacijų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) turinčių pacientų skaičių. Kairiojo skilvelio disfunkcija (KSD) ir širdies nepakankamumas (ŠN) tai dvi sunkiausios ŠKL komplikacijos, susijusios su onkologinių ligų gydymu. Jei ŠN pasireiškia vėlai, po daugiau nei 5 metus trunkančio ilgalaikio onkologinės ligos gydymo, jis neretai būna sunkesnės eigos, atsparus įprastam ŠN gydymui. Be to, kelios mokslinės studijos parodė, kad šie pacientai turi blogesnę ligos prognozę nei sergantys ŠN dėl kitų priežasčių.

 

Įvairios onkologinių ligų terapinės gydymo strategijos, įskaitant antraciklino chemoterapiją (doksorubicinas, epirubicinas, daunorubicinas ir idarubicinas), biologinę terapiją trastuzumabu (herceptinu), gydymą tirozinkinazės inhibitoriais, proteasomų inhibitoriais ir radiacinę terapiją, apimančią krūtinės sritį, gali sukelti KSD ir ŠN (žr. 1 lentelė).

Prieš skiriant onkologinį gydymą ir jos gydymo metu periodiškai turėtume įvertinti galimą paciento ŠKL riziką, ir priklausomai nuo jos, pasirenkama geriausia įmanoma onkologinės ligos gydymo strategija. Modernioje sveikatos sistemoje atsiranda vis daugiau šios srities specialistų – kardioonkologų, koordinuojančių ir užtikrinančių geriausią gydymo strategiją onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams.

 

Pacientai, sergantys kairiojo skilvelio disfunkcija ar širdies nepakankamumu prieš nustatant onkologinę ligą

 

Senstant populiacijai ir didėjant pasveikusiųjų nuo ŠKL, tokių kaip miokardo infarktas (MI) ar širdies vožtuvų ligos pacientų skaičiui, sergančiųjų ŠN kasmet reikšmingai daugėja. Taip pat didėja ir pacientų, sergančių ŠKL prieš diagnozuojant onkologinę ligą, skaičius. Šis patologinių būklių persidengimas galimai atsiranda dėl to, kad daugelis rizikos veiksnių (vyresnis amžius, rūkymas, nutukimas, cukrinis diabetas ir nejudrus gyvenimo būdas) veikia ir ŠKL, ir onkologinių ligų pasireiškimą. Taip pat daugėja pacientų, gavusių kardiotoksinį terapinį onkologinės ligos gydymą ir pasiekusių ligos remisijos stadiją, kuriems pasireiškė antrinė onkologinė liga ar ligos progresavimas. Be to, įdomu tai, kad ŠN taip pat yra vienas iš onkologinės ligos išsivystymo rizikos veiksnių.

Kardiotoksinis onkologinių ligų terapinis gydymas susijęs su tiesioginiu toksiniu poveikiu miokardui ir ŠN ar KSD pasireiškimu. Prieš pradedant gydyti onkologinę ligą rekomenduojama įvertinti esamą ŠKL riziką, pasireiškiančius tipinius simptomus, tokius kaip krūtinės skausmas bei periferinės edemos, ir, esant galimybei, juos koreguoti. Jei įvertinus simptomus ir paciento būklę ŠKL rizika išlieka aukšta, rekomenduojama atlikti neinvazinį širdies raumens perfuzijos radiologinį tyrimą.

Kliniškai reikšmingo ŠN gydymo strategija turėtų būti pasirenkama naudojantis Europos kardiologų draugijos (EKD) ŠN gydymo gairėmis (žr. LGŽ Nr. 2016, – redakcijos pastaba). Pacientams, sergantiems ŠN ir turintiems sumažėjusią kairiojo skilvelio išstūmio frakciją (IF), skiriamas medikamentinis gydymas angiotenziną konvertuojančių fermentų inhibitoriais (AKFi) ar angiotenzino receptorių blokatoriais (ARB), kartu su beta blokatoriais ir mineralokortikoidų receptorių antagonistais (MRA) turėtų būti skiriamas tik gerai toleruojant ir nesant kontraindikacijų. Vaisto dozė kiekvienam pacientui turi būti titruojama individualiai, atsižvelgiant į paciento kraujo spaudimą, širdies susitraukimų dažnį, inkstų funkcijos rodiklius. Jeigu paciento turima ŠKL nėra pakankamai kontroliuojama, tikslinga spręsti dėl onkologinio gydymo pradžios atidėjimo. Jei tokios galimybės nėra, onkologinį gydymą rekomenduojama pradidėti nekardiotoksiniais preparatais, o pasiekus optimalią paciento širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, pereiti prie kardiotoksinių vaistų.

Sprendimas pradėti onkologinį gydymą potencialiai kardiotoksiniais vaistais pacientams, sergantiems KSD ar ŠN, priklauso nuo kelių veiksnių (žr. 2 lentelė). Gydymo plano sudarymas reikalauja glaudaus kardiologų ir onkologų bendradarbiavimo. Yra keletas būklių, kai dėl sunkaus ŠN onkologinis kardiotoksinis gydymas yra netgi kontraindikuotinas. Tačiau patirtis rodo, kad daugelis pacientų, sergančių KSD ar ŠN, gali būti saugiai gydomi tokiais kardiotoksiniais preparatais kaip antraciklinais, trastuzumabu ir tirozino kinazės inhibitoriais (TKI). Multidisciplininės komandos sprendimas dėl skiriamo gydymo turėtų būti aptartas su pacientu, leidžiant jam pačiam įvertinti potencialų naudos ir rizikos santykį.

Pacientams, sergantiems KSD ar ŠN ir turintiems indikacijų antraciklino chemoterapijai (sergantiems limfoma ir sarkoma), deksrazoksanas turėtų būti svarstomas kaip pirmo pasirinkimo vaistas dėl savo kardioprotekcinio poveikio. Šis preparatas sumažina toksinį poveikį miokardui, kai yra skiriamas prieš antraciklino chemoterapiją [1, 10]. Deksrazoksano negalima skirti metastatiniu krūties vėžiu sergantiems pacientams, tačiau kitiems pacientams, sergantiems KSD ar ŠN, ypač su sumažėjusia širdies IF, tai galėtų būti viena iš efektyviausių gydymo strategijų.

 

Parengė J. Kemėšienė 

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 m. Nr. 4

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.