Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido leidinį „Lietuvos sveikatos statistika 2018/Health Statistics of Lithuania 2018“ Jame pateikiami praėjusių metų pagrindiniai Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai, pavaizduoti lentelėse ir diagramose, bei trumpas gyventojų sveikatos rodiklių apibendrinimas lietuvių ir anglų kalbomis.

Emocijomis paremtas mokymas gali atpratinti vaikus nuo nesveiko maisto

2019-09-01

Naujausias tyrimas rodo, kad mokymai po pamokų klasėje, pasitelkiant reikalingą informaciją, tikslingą veiklą ir emocinį palaikymą, pagerina mokytojų ir mokinių gyvenimo būdą. Šio tyrimo rezultatai pristatyti 2019 m. EKD kongrese, kuris vyksta kartu su Pasaulio kardiologijos kongresu. Tyrimo duomenimis, vien žinios ir informacija yra nepakankami veiksniai elgsenai keisti. 

Viena šio tyrimo autorių iš Porto Alegro (Brazilija) Rio Grande do Sul Kardiologijos instituto pediatrė dr. Carolinne Santin Dal Ri sako, kad mokinių sveikatos problemoms mokyklose analizuoti yra atlikta daug tyrimų, tačiau dauguma jų buvo skirti fiziniam aktyvumui ir mitybai vertinti ir mažai kreipė dėmesio į emocinius aspektus: savęs vertinimą, depresiją, valgymo įpročius.

Tyrimas pagal Happy Life, Healthy Heart programą vyko penkiose intervencinėse ir penkiose kontrolinėse Brazilijos miesto Frederico Westphalen mokyklose. Jame dalyvavo 473 mokiniai (6 – 12 metų) ir 32 mokytojai. 

Prieš tyrimą buvo įvertinti vaikų kūno svoris, ūgis, fizinis aktyvumas, mityba, žinios apie sveikatą, mokytojų fizinis aktyvumas ir mityba. Pasibaigus intervenciniam periodui šie parametrai buvo įvertinti dar kartą.

Intervencija vyko dviem etapais: * mokytojai mokė vaikus klasėje; * mokytojai per 4 mėnesius keturis kartus ateidavo į mokymus, kurių metu gaudavo specialų lankstinuką, galėjo dalyvauti vaizdo paskaitose.

Mokymai vyko septyniomis temomis: * širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai vaikystėje, * sveiko maisto pasirinkimas, * informacija maisto produktų etiketėse, * natris, cukrus (saldumynai) ir riebalai, * emocinė sveikata ir gyvenimo kokybė, * fizinis aktyvumas, * sveiko gyvenimo praktika ir įpročių keitimas.

Kiekvieną mokymų sekciją sudarė teorija ir aktyvumai klasėje, atsižvelgus į temą, vaiko amžių ir numatytus tikslus.

Klasėje mokytojai aptardavo su mokiniais po vieną temą ir atlikdavo bent po vieną aktyvumo priemonę per savaitę. Mokytojai laisvai savo nuožiūra galėjo pasirinkti, ar keisti aktyvumo priemones, įtraukti jas į projektą, atsižvelgę į mokyklos programą. 

Siekiant paskatinti aktyvesnį dalyvavimą tyrime, mokytojų grupės buvo formuojamos socialinių tinklų principu: tyrimo organizatoriai mokytojams atsiųsdavo žinutes ir priminimus, kokia tema siūloma dirbti. Mokytojai taip pat dalinosi su kitais savo patirtimi.

Tyrimo organizatoriai reguliariai lankėsi programoje dalyvaujančiose mokyklose, skatino mokytojus ir siūlė savo pagalbą.

Kontrolinės grupės mokyklų mokytojai nedalyvavo mokymuose, o mokiniai apie sveikatą ir sveiką mitybą buvo mokomi įprastai pagal tradicinę programą.

Tyrimas parodė, kad intervencinė programa buvo naudinga ir mokiniams, ir mokytojams. Dalis mokinių, kurie pagal Brazilijos maisto gairių rekomendacijas pradėjo vengti vartoti picos/mėsainių ir gaiviųjų gėrimų, padidėjo atitinkamai 15 ir 20 proc. Mokytojų, pradėjusių fiziškai aktyvų gevenimą, skaičius išaugo 28 procentais.

Pasak dr. Santin Dal Ri, tyrimas parodė, kad ir intervencinių, ir kontrolinių mokyklų mokiniai programos metu praturtino savo žinias apie sveikatą, tačiau tik intervencinių mokyklų mokiniai keitė mitybos įpročius. Tai leidžia manyti, kad vien informacija ir žinojimas neužtikrina pozityvių gyvensenos pokyčių.

Programa, kurioje informacijos pateikimas derinamas su žaismingu aktyvumu ir emociniu palaikymu, buvo naudingas ir vaikams, ir mokytojams.

 

emedicina.lt informacija

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.