Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau, lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga: naujausios prevencijos ir gydymo principų rekomendacijos

2019-09-10

Lėtinės kepenų ligos yra vienas didžiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių ir visuomenės sveikatos problemų. 2017 m. Lietuvos higienos instituto duomenimis, mirtys dėl virškinimo sistemos ligų yra penktoji mirčių priežastis. Nepaisant to, kad per praėjusius 30 metų pasiekta reikšmingos pažangos gydant daugelį sunkių lėtinių kepenų ligų, pavyzdžiui, sukurta labai veiksmingų vaistų nuo C hepatito, tačiau vien Europos Sąjungoje ne mažiau kaip 29 mln. žmonių serga lėtinėmis kepenų ligomis, iš kurių grėsmingiausia yra kepenų cirozė – ne tik galutinė lėtinių kepenų ligų išeitis, tačiau ir galinti predisponuoti kepenų vėžio vystymąsi.

 

Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga

Alkoholio vartojimas, B ir C hepatitai iki šiol buvo trys dažniausios kepenų cirozės priežastys. Neseniai įrodyta, kad riebalinė kepenų liga (kepenų steatozė) taip pat pasižymi stipriu cirogeniniu aktyvumu. Kepenų steatozė patogeneziškai glaudžiai susijusi su nutukimu ir metaboliniu sindromu, todėl didėjant metabolinio sindromo paplitimui neišvengiamai dažnėja ir kepenų steatozė bei jos komplikacijų, įskaitant cirozę. Deja, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL) tampa viena dažniausių kepenų cirozės ir kitų lėtinių kepenų pažeidimų priežasčių. Prognozuojama, kad artimiausiais dešimtmečiais NASKL taps dažniausia ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų baigtine kepenų ligų priežastimi. NASKL paplitimas priklauso nuo regiono geografinės padėties, populiacijos etninės sudėties, amžiaus ir kitų aplinkybių. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad apie 30 proc. žmonių randama NASKL požymių.

Daug kalorijų turinti mityba, ypač gausi sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio, didelis cukraus kiekis, mikroelementų balanso sutrikimas, genetinė predispozija ir žarnyno mikrobiotos pokyčiai lemia nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos išsivystymą. Ji dažnai ilgą laiką nesukelia simptomų, pacientas jaučiasi sveikas, nors kepenyse vyksta pokyčiai. Daugiau nei 50 proc. pacientų neturi jokių nusiskundimų, daugumos jų aminotransferazių koncentracija kraujyje yra normos ribose. Nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos histologinis vaizdas skiriasi: galima stebėti riebalų infiltraciją hepatocituose arba židininę nekrozę su uždegimine reakcija.

 

Gydymo principai

Remiantis Pasaulio gastroenterologų draugijos bei 2019 m. Rumunijos gastroenterologijos ir hepatologijos draugijos ekspertų parengtu NASKL prevencijos ir gydymo algoritmu, bendrosios praktikos gydytojams rekomenduojama užtikrinti:

  • Pirminė prevencija: sveikas gyvenimo būdas ir racionali mityba; vengti sėdimo nejudraus gyvenimo būdo; palaikyti kūno masės indeksą 18,5–24,9 kg/m2.
  • Rizikos grupių asmenų išaiškinimas: vartojantys alkoholį, adipogeninį potencialą turinčių vaistų (amiodaroną, metotreksatą, tamoksifeną, gliukokortikoidų, estrogeno preparatus, valproinę rūgštį, antiretrovirusinių vaistų), nutukę, sergantys 2 tipo diabetu, metaboliniu sindromu, turintys dislipidemiją. Patikros metu atliekama: klinikinis būklės įvertinimas, biocheminiai testai (aminotransferazių tyrimai), ultrasonoskopija bent kartą per metus.
  • Antrinė profilaktika – siekiama pagerinti kepenų veiklą, stabdyti cirogeninius procesus, koreguoti histologinius pažeidimus: mityba ir higienos priemonės (kūno svorio normalizavimas iki KMI < 25, hipokalorinė dieta, mažinti sočiųjų riebalų vartojimą).

Labai svarbu anksti išaiškinti NASKL, įvertinti fibrozės riziką, paciento būklę periodiškai turi stebėti ir įvertinti gydytojas gastroenterologas.

2019 m. Rumunijos gastroenterologų ir hepatologų draugijos priimtame susitarime dėl nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos gydymo teigiama, kad pirminė profilaktika, siekiant išvengti nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos, yra sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba ir sėslaus gyvenimo būdo vengimas. Siekiama, kad kūno masės indeksas (KMI) būtų 18,5–24,9 kg/m2.

Kai pacientas jau serga nealkoholine suriebėjusių kepenų liga, jam taikoma antrinė profilaktika, kurios tikslas yra pagerinti kepenų funkciją, sumažinti histologinius pokyčius ir sustabdyti kepenų cirozės vystymąsi. Rumunijos gastroenterologų ir hepatologų draugija rekomenduoja pradėti nuo mitybos įpročių. Jei KMI yra didesnis nei 25 kg/m2, siūloma sumažinti kūno svorį po 0,5–0,75 kg per savaitę. Rekomenduojama mažiau kalorijų turinti dieta, didesnis fizinis aktyvumas, mažesnis sočiųjų riebalų suvartojimas, didesnis skaidulų kiekis maiste. Riebalai turėtų sudaryti mažiau nei 30 proc. bendrų kalorijų. Taip pat reikia vengti vartoti vaistus ar maisto papildus, turinčius hepatotoksinį poveikį, gydyti gretutines ligas (cukrinį diabetą, dislipidemiją ir pan.). Minėtame susitarime pabrėžiama, kad hepatoprotekciniai vaistai turi būti skiriami remiantis įrodymais grįstos medicinos principais. Jų efektyvumas ir saugumas turi būti patvirtintas klinikiniais tyrimais. Rekomenduojami tie hepatoprotekciniai preparatai, kurie pasižymi antioksidaciniu poveikiu (būtinieji fosfolipidai, vitaminas E), hepatocitų membraną stabilizuojančiu poveikiu (būtinieji fosfolipidai, silimarinas) ir fibrozę slopinančiu poveikiu (silibinas, būtinieji fosfolipidai). Šių medikamentų efektyvumas gerinant kepenų funkciją, mažinant patologinio proceso vystymąsi, skatinant kepenų regeneraciją, slopinant simptomus ir mažinant komplikacijų riziką yra įrodytas. Hepatoprotekcinėmis savybėmis pasižymintys maisto papildai gali būti skiriami tik tada, kai jų sudėtis yra visiškai aiški, o saugumas ir efektyvumas įrodytas klinikiniais tyrimais.

 

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 m. Nr. 4

 

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.