Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido leidinį „Lietuvos sveikatos statistika 2018/Health Statistics of Lithuania 2018“ Jame pateikiami praėjusių metų pagrindiniai Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai, pavaizduoti lentelėse ir diagramose, bei trumpas gyventojų sveikatos rodiklių apibendrinimas lietuvių ir anglų kalbomis.

Lėtinis širdies nepakankamumas: mokslininkai atveria papildomas gydymo galimybes

2019-10-14

Vilniuje vyko tarptautinis kardiologų simpoziumas „Lėtinio širdies nepakankamumo gydymas: iššūkiai ir citoprotekcijos galimybės“, skirtas vienai aktualiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemų – širdies nepakankamumui. Širdies nepakankamumo paplitimas pasaulyje didėja dėl daugelio priežasčių, iš kurių svarbiausios – ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, visuomenės senėjimas, nepakankamai veiksminga širdies ir kraujagyslių (ŠKL) rizikos veiksnių kontrolė. Paradoksalu, bet prie širdies nepakankamumo dažnėjimo prisideda ir medicinos pažanga, dėl kurios daugelis sunkiomis, anksčiau mirtinomis širdies ligomis sergančių žmonių dabar veiksmingai gydomi ir gyvena, nors ir turėdami širdies nepakankamumo simptomų. Surengtoje spaudos konferencijoje aktyviai diskutavo ir savo įžvalgomis dalijosi žymūs mokslininkai ir praktikai profesoriai J. Čelutkienė, V. Šapoka, O. Gustienė, Kijevo nacionalinio N. Stražesko kardiologijos instituto prof. Leonidas Voronkovas, Vinicos (Ukraina) nacionalinio N. Pirogovo medicinos universiteto prof. Olena Soleyko, Jerevano (Armėnija) valstybinio medicinos universiteto Kardiologijos departamento vadovas doc. Victor Ter-Grigoryan, Rygos Paulo Stradinšo medicinos universiteto Vidaus ligų klinikos vadovas prof. Valdis Pirags.

 

Širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis Europoje ir daugumoje pažangios ekonomikos šalių, taip pat ir Lietuvoje. 2018 metų duomenimis, Europoje gyveno apie 50 mln. žmonių, sergančių kokia nors širdies ir kraujagyslių liga.

Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligomis serga apie 1,3 mln. žmonių, kiekvienais metais nustatoma beveik 250 000 naujų šių ligų atvejų. Vien širdies nepakankamumu serga apie 130 000 Lietuvos gyventojų, kuriems gydyti kasmet išleidžiama per 42 mln. eurų. Kas antras pacientas neišgyvena nė 5 metų po širdies nepakankamumo diagnozės nustatymo – taigi, išgyvenamumo rezultatai blogesni negu daugelio susirgimo piktybinių navikų atvejais.

Dažnai sergama ne viena kardiovaskuline liga, o keliomis iš karto, pavyzdžiui, arterine hipertenzija, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu ir ritmo sutrikimais (prieširdžių virpėjimu ar kt.). Daugelis širdies ir kraujagyslių ligų yra patogeneziškai susijusios, todėl susirgus, pavyzdžiui, arterine hipertenzija, ilgainiui pažeidžiamas širdies raumuo, atsiranda širdies veiklos nepakankamumas, sutrinka širdies vainikinių arterijų kraujotaka.

Senosios Europos šalys plačiai įgyvendindamos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių į populiaciją orientuotas kontrolės priemones, pasiekė akivaizdžios pažangos mažinant kardiovaskulinį sergamumą ir mirtingumą. Lietuvoje situacija tuo požiūriu išlieka sudėtinga - kardiovaskulinio mirtingumo rodikliai net 4 kartus aukštesni už Europos šalių vidurkį.

 

Prasideda nuo biochemijos: L-karnitinas ir trimetilaminas

Pastaraisiais metais daugėjo įrodymų, kad labiausiai paplitusios širdies ir kraujagyslių ligos (kraujagyslių aterosklerozė, išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas) turi bendrų patofiziologijos mechanizmų ir patocheminių substratų. Viena renginio organizatorių, spaudos konferencijų dalyvavusi mokslinio komiteto pirmininkė Vilniaus universiteto profesorė, Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos tarybos narė Jelena Čelutkienė pabrėžė, kad kraujagyslių aterosklerozė patogeneziškai susijusi su individo mityba (pirmiausia, dietos fosfolipidais) ir mikroorganizmų veikla (mikrobiota). Nustatyta, kad mikroorganizmai, stengdamiesi apsirūpinti jų gyvybinei veiklai reikalingais anglies atomais, skaido maistingąsias medžiagas choliną, fosfotidilcholiną, L-karnitiną, kurių sudėtyje yra trimetilamino (TMA). Kepenyse TMA virsta aktyviu proaterogeniniu metabolitu trimetilamino oksidu (TMAO). Serumo TMAO kiekis tiesiogiai koreliuoja ne tik su aterosklerozės, bet ir su širdies nepakankamumo progresavimu ir sunkumo klase pagal NŠA bei nepageidaujamų kardiovaskulinių įvykių riziką.

 

Citoprotekciniai vaistai

Pranešėjai vykusioje spaudos konferencijoje priminė, kad siekiant pagerinti širdies raumens energijos apykaitą išemijos metu galima aktyvinant aerobinę glikolizę – t. y. energijos gamybą iš riebalų rūgščių perkeliant į energijos gamybą iš gliukozės, taip sutaupant apie 50 proc. į miokardą patenkančio deguonies, kuris gali būti veiksmingiau panaudojamas energijos  adenozintrifosfato sintezei (ATF) sintezei. Miokardo metabolizmą veikiantys vaistai slopina energiškai menkavertę riebalų rūgščių oksidaciją ir stimuliuoja gliukozės oksidaciją, optimizuodami miokardo medžiagų ir energijos apykaitą išemijos metu.

Veikiant šiems vaistams, miokarde gaminama daugiau ATF, stiprėja širdies raumens susitraukimai, sumažinamas žalingas išemijos poveikis miokardui. Miokardo metabolizmą optimizuojantys preparatai gali sumažinti išeminį pažeidimą, pagerinti širdies veiklą deguonies deficito sąlygomis, todėl jie vadinami citoprotektoriais.

 

Diskusijoje dalyvavę mokslininkai pabrėžė, kad optimalus medikamentinis kardiovaskulinių ligų gydymas (betaadrenoblokatoriai, AKFi, ARB, diuretikai, statinai) ne visada būna veiksmingas, neapsaugo nuo simptomų pasikartojimo, reikiamai nepagerina paciento gyvenimo kokybės. Todėl pastaraisiais metais į kompleksinį širdies ir kraujagyslių ligų gydymą įtraukiami citoprotekciniai/ metabolizmą gerinantys vaistai, iš kurių vienas plačiausiai vartojamų ir geriausiai ištyrinėtų yra meldonio dihidratas. Naujausi tyrimai atskleidė, kad meldonio dihidratas mažindamas TMAO kiekį serume, stabdo aterogenezės procesus, slopinda kraujagyslių aterosklerozę ir širdies nepakankamumo progresavimą. Be to, šis preparatas pasižymi miokardui palankiais energiniais metaboliniais efektais, kurie ypač naudingi išemijos sąlygomis, nes didina širdies raumens atsparumą išemijai ir optimizuoja energinių resursų panaudojimą deguonies trūkumo sąlygomis. Kliniškai tai pasireiškia širdies funkcinio pajėgumo padidėjimu, periferinių kraujagyslių dilatacija, centrinės ir periferinės hemodinamikos normalizavimu, širdies nepakankamumo ir išeminės širdies ligos simptomų mažėjimu, pacientų gyvenimo kokybės pagerėjimu.

Priminsime, kad meldonio dihidratą susintetino Rygos universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Latvijos organinės sintezės instituto direktoriaus akademiko Ivarso Kalvinšo. Latvijos mokslininkai, tyrę meldonio dihidrato poveikį, nustatė įvairiapusį antiišeminį, antiaterosklerozinį poveikį širdies ir smegenų ląstelėms. Prieš tris dešimtmečius Latvijoje sukurtas meldonio dihidratas klinikinėje praktikoje plačiai skiriamas Rytų Europos šalyse, kurių gydytojai yra sukaupę solidžios patirties gydydami šiuo vaistu išeminę širdies ligą, širdies nepakankamumą, kai kurias kitas kardiovaskulines būkles. Minėtose šalyse meldonio dihidratas klinikinio taikymo indikacijų daugėja: nustatyta, kad šis vaistas gerina galvos smegenų kraujotaką, skeleto raumenų veiklą, pasižymi antiaritminėmis savybėmis.

 

 Parengė J. Kastys

 

Plačiau skaitykite „Lieštuvos gydytojo žurnale“ 2019 m. Nr. 5

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.