Šiuo metu vienas pagrindinių pasaulio farmacijos kompanijų uždavinių – kuo greičiau sukurti vaistą nuo koronaviruso infekcijos. Kol jo dar neturime, daugelyje pasaulio šalių taikoma praktika koronaviruso infekciją gydyti vaistais Lopinaviru/Ritonaviru ir Hidroksichlorokvinu. Kol kas šių vaistų Lietuvoje yra užtektinai, nuolat ieškoma kanalų, kur jų gauti daugiau.

Ką turime žinoti apie hialurono rūgšties odos užpildus: naujausios įžvalgos

2020-01-28

Laikinieji odos užpildai, pagaminti hialurono rūgšties (HR) pagrindu, šiuo metu yra labai populiarūs ir pasižymi itin aukštais saugumo rodikliais. Kiekvienais metais parduodama milijonai tokių preparatų, kuriais sprendžiamos įvairios estetinės problemos. Šiandien daugeliu atvejų injekcijos tapo plastinės chirurgijos alternatyva.

 

HR užpildai vieni nuo kitų skiriasi keliomis savybėmis: HR koncentracija; kryžminio sujungimo laipsniu; aukšto, vidutinio ar mišraus santykio molekulinio svorio HR naudojimu; gelio elastingumu (angl. elasticity), G¢)); tamprumu (angl. cohesivity); gamybos būdu; tūrio didėjimo faktoriumi; išstūmimo jėga (agl. extrusion force) [1–3].

Kryžminis sujungimas lemia mechaninį struktūros atsparumą ir ilgaamžiškumą [4, 5]. Pirmiausia suformuojamos naujos cheminės jungtys tarp HR grandinių arba stabilizuojamos jau esamos, natūraliai susiformavusias jungtys. Toks suformuotas junginys toliau skaidomas į mažesnes struktūras, priklausomai nuo norimo rezultato. Jei junginys suskaidomas į smulkias struktūras, toks preparatas tinkamiausias naudoti paviršinėms infekcijos, jei į stambesnes struktūras – injekcijoms į gilesnius sluoksnius. Gamyboje gali būti naudojamos skirtingos HR koncentracijos, tipai ir kryžminio sujungimo reakcijos, taip pat šių veiksnių kombinacijos, lemiančios unikalią kiekvieno produkto struktūrą [6, 7].

Pirminiai reologiniai rodikliai, naudojami HR užpildams apibūdinti, yra šie: gelio elastingumas (G¢), klampumas (angl. viscosity) (G¢¢), santykis tarp klampumo ir elastingumo, moksliškai vadinamas tan delta (G¢¢/ G¢), ir atsparumas (G*) (1 lentelė). Visi HR užpildai pasižymi elastingumu ir klampumu, tačiau daugumos G¢ rodiklis yra didesnis nei G¢¢. G¢ atspindi daugelį veiksnių, turinčių įtakos gelio atsparumui, todėl būtent šis rodiklis laikomas patikimu parametru, skiriančiu HR preparatus vienus nuo kitų [8].

Tūrio didėjimas susijęs su skysčių kaupimu, apibūdina gelinės struktūros savybę plėstis mobilizuojant vandens molekules, tačiau išlaikant vientisą preparato struktūrą (1 lentelė). Tūrio didėjimo faktoriaus matmuo rodo gelinės struktūros įsotinimą vandeniu. Kai šis matmuo nedidelis, po injekcijos užpildas nesukels žymesnio tūrio padidėjimo efekto. Skirtingų užpildų tūrinės savybės skiriasi, yra priklausomos nuo HR koncentracijos ir kryžminio sujungimo laipsnio. Iš esmės, kuo didesnis kryžminio sujungimo laipsnis ir G¢, tuo tūrio didėjimo faktorius mažesnis [8].

Gelio surišimas – neseniai atrasta HR savybė ir yra apibūdinama kaip jėga, laikanti medžiagos daleles ir formuojanti gelio struktūrą (1 lentelė). Kol kas ši savybė nėra pripažinta kaip reikšmingą skirtumą formuojantis veiksnys tarp skirtingų HR preparatų, tačiau manoma, kad užpildai, kurių surišimo laipsnis didelis, yra susiję su geresniu intradermaliniu pasisavinimui ir pakeliamuoju efektu [9, 10].

Prieš atliekant injekciją taip pat svarbu atsižvelgti ir į nuo paciento priklausomus su injekcija susijusius veiksnius, t. y. injekcijos gylį (paviršinė vs gilioji) ir anatominę vietą. Nors produkto cheminės ir reologinės savybės, instrukcijų injekavimo metu laikymasis yra labai svarbūs sėkmingos injekcijos veiksniai, ne mažiau svarbu įvertinti ir procedūrą atliekančio asmens patirtį bei įgūdžius. Todėl, norint pasiekti geriausių rezultatų, reikia turėti ne tik daug naujausių teorinių žinių, bet ir tinkamų praktinių įgūdžių.

 

Apibendrinimas

 

Visi HR užpildai turi specialių reologinių savybių, tokių kaip G¢, surišimas, plastiškumas, klampumas, elastingumas, kurios leidžia prognozuoti jų klinikinį poveikį. Kartu skiriamas lidokainas neturi poveikio HR užpildų reologinėms savybėms, tačiau sumažina atliekant injekciją jaučiamą diskomfortą.

Šiuo metu pirminės HR užpildų indikacijos yra gelinės struktūros suleidimas į paviršinį ir vidurinį odos sluoksnius, siekiant sumažinti raukšlių kiekį perioraliai, padidinti lūpų, skruostų tūrį, sumažinti vidurinės veido dalies kontūro asimetriją. Naujausi HR užpildų panaudojimo būdai taikomi smilkinio ir infraorbitalinių dauboms, raukšlėms mažinti, nosies formai keisti, ausų srities, pėdų, plaštakų, krūtinės srities ir kitų kūno vietų odai atjauninti.

                      Injekuojamų HR užpildų naudojimas veido atjauninimo procedūroms tapo įprasta estetinės medicinos specialistų praktika visame pasaulyje. Estetinės plastinės chirurgijos asociacijos duomenimis, nuo 2010 iki 2017 metų nechirurginių estetinių procedūrų, kurioms naudojami HR užpildai, padaugėjo 97 proc. [14]. Kartu padidėjo ir įvairių užpildų pasiūla. Atlikta nemažai klinikinių tyrimų in vitro, kuriuose tyrinėtos reologinės ir cheminės HR užpildų savybės, tačiau kol kas yra labai nedaug patvirtintos informacijos apie jų klinikinį poveikį in vivo. Neretai skirtingoms priemonėms gali būti tos pačios skyrimo indikacijos, nors jų sudėtis, reologinės ir cheminės savybės reikšmingai skiriasi. Žinodami šias savybes, specialistai gali parinkti tinkamiausią produktą kiekvienam pacientui.

                      Svarbu nepamiršti, kad HR injekcijas gali atlikti tik gydytojas (dermatologas arba plastikos chirurgas), turintis sertifikatą atlikti konkrečią procedūrą. Taip pat šios injekcijos gali būti atliekamos tik licenciją atlikti tokio pobūdžio procedūras turinčioje klinikoje ar grožio salone.

 

Parengė gyd. Jūratė Kemėšienė

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas. Dermatologijos aktualijos“ 2019 Nr. 4


 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.