Šiuo metu vienas pagrindinių pasaulio farmacijos kompanijų uždavinių – kuo greičiau sukurti vaistą nuo koronaviruso infekcijos. Kol jo dar neturime, daugelyje pasaulio šalių taikoma praktika koronaviruso infekciją gydyti vaistais Lopinaviru/Ritonaviru ir Hidroksichlorokvinu. Kol kas šių vaistų Lietuvoje yra užtektinai, nuolat ieškoma kanalų, kur jų gauti daugiau.

Efektyvi nagų grybelio diagnostika ir tinkamas gydymas

2020-01-29

Nagų grybelis – tai nago plokštelės pažeidimas, sukeltas grybelio infekcijos. Daugybė nagų pakitimų gali imituoti grybelines nagų infekcijas, lotyniškai dar žinomas kaip onychomycosis ar tinea unguium. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad ši būklė yra susijusi su nepakankama higiena ir yra užkrečiama. Nagų grybeliu dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, be to, kojų nagų grybelis pasireiškia gerokai dažiau nei rankų nagų.

Iš tikrųjų yra nemažai patologinių būklių, kurios gali sukelti nagų plokštelių pakitimus, jas svarbu atpažinti, nes kiekvienos gydymo strategija skiriasi:

-          Nagų plokštelių linijinė, gruoblėta struktūra – dažnai pasitaiko nėštumo ar chemoterapijos metu, laikoma normos variantu.

-          Nagų plokštelės su smulkiomis duobelėmis – dažniausiai susiformuoja sergant psoriaze ar kitomis odos ligomis.

-          Senatviniai požymiai – senstant nagai tampa trapūs ir linkę sluoksniuotis, todėl atmesti grybelinę infekciją gali būti sudėtinga.

-          Pakitusi nagų plokštelės spalva – plokštelės spalva priklauso nuo paties nago skaidrumo, jo sukibimo su nago guoliu ir nuo po plokštele esančio audinio savybių. Nagų spalvos pakitimus gali sukelti įvairios sisteminės ligos, traumos, chemikalai, vaistai (antimaliariniai preparatai gali nagus nudažyti žydrai, antibiotikai – pilkšvai, melsvai). Balti nagai gali rodyti baltymų stoką organizme, pavyzdžiui, sergant kepenų ciroze, širdies nepakankamumu. Geltoni, neskaidrūs, sustorėję nagai rodo limfinės sistemos sutrikimus arba grybelinę infekciją. Gelsvi nagai būdingi ir rūkaliams. Pabalti ar pagelsti nagų plokštelės taip pat gali sergant onicholize, kai nago plokštelė atsiskiria nuo nago guolio. Atsiskyrusi nago dalis atrodo balta, nepermatoma ir labai skiriasi nuo rožinės spalvos sveikojo nago. Ši liga gali atsirasti dėl traumos, sergant psoriaze, veikiant cheminėms medžiagoms, taip pat sergant grybeline nagų infekcija. Pažaliuoti nagų plokštelės gali dėl Pseudomonas bakterinės infekcijos po nago plokštele. Paraudusios ar pajuodusios nagų plokštelės atsiranda dėl po nagu susidariusios hematomos, dažniausiai po buvusios traumos, juda kartu su nagu jam augant. Sunkiais atvejais spalvai neišnykstant tai gali būti melanomos (odos vėžio) požymis.

-          Odos aplink nagą paraudimas ir patinimas – būklė, dar vadinama paronichija, sukelta

infekcijos aplink nago guolį. Dažniausiai sukelia bakterinės kilmės sukėlėjai, todėl gydymui neretai skiriami antibiotikai.

 

Grybelinės nagų infekcijos priežastys

 

                      Sveiki žmonės grybeline nagų infekcija dažniausiai užsikrečia šiltose, drėgnose, visuomeninio naudojimo vietose: sporto salėse, plaukimo baseinuose, bendruose dušuose. Grožio salonuose, kuriuose nesilaikoma higienos reikalavimų, taip pat gali plisti ši infekcija. Nors įrodyta, kad grybeline nagų infekcija lengviau užsikrėsti esant tam tikroms aplinkos sąlygoms, tačiau tai nėra itin lengvai plintanti infekcija. Dažniausiai užsikrečiama po ilgalaikio kontakto su sergančiu asmeniu ar jo naudojamais daiktais, todėl infekcija lengviausiai plinta tarp vienoje erdvėje gyvenančių asmenų. Žinoma, kad grybelinėmis infekcijomis dažniau serga sportininkai, galimai dėl nuolatinio siaurų batų nešiojimo, prakaitavimo ir pasikartojančių kojų pirštų traumų. Rizikos grupei priskiriami ir vyresni, sunkiomis gretutinėmis ligomis (AIDS, cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, psoriaze) sergantys asmenys, kurių silpnesnė imuninė sistema.

                      Imuninė sistema atlieka svarbų vaidmenį grybelinės infekcijos patogenezei. Asmenų, kurių imuninė sistema veikia normaliai, organizme grybelio molekulės yra atpažįstamos dendritinių ląstelių ir makrofagų, kurie jas suriša naudodami specialius atpažinimo receptorius (angl. PPRs – pattern recognition receptors), esančius grybelinių ląstelių paviršiuje. Tai C tipo lecitino receptoriai (pavyzdžiui, Dectin-1, 2) ir Toll pavidalo receptoriai (pavyzdžiui, TLR2). Kai PPRs receptoriai suriša grybelio molekules, aktyvuojamas intraląstelinis biologinis mechanizmas FcRy, sužadinantis fagocitozę ir imuniteto formavimąsi. Imuniteto prieš grybelinės infekcijos plitimą susiformavimas nėra iki galo aiškus, tačiau manoma, kad šiame procese dalyvauja tokios imuninės ląstelės kaip CD4+, INFg (Th1), IL-17 (Th17), sužadinančios neutrofilų ir makrofagų veikimą prieš pirmines veikiančiąsias ląsteles (1 pav.).

                       

Grybelinės nagų infekcijos simptomai

 

                      Nors grybelinė nagų infekcija dažniausiai yra tik kosmetinis defektas, tačiau kai kurie pacientai gali skųstis skausmu ir kitais nepatogumais. Simptomai paūmėja avint siaurą avalynę, sportuojant ar netaisyklingai kerpant nagus. Nagų grybelį gali sukelti daug skirtingų grybelio rūšių, tačiau dažniausiai nustatoma Trichophyton rubrum infekcija:

-          Distalinė onichomikozė – infekcija prasideda ties nago viršutine dalimi ir sukelia

nago pakėlimą ir atskyrimą. Tai dažniausias grybelinės infekcijos tipas tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų. Dažniausiai pažeidžiama vieta – didžiųjų kojų pirštų nagai. Infekcija prasideda ties nago kampu ir lėtai plinta palei nago guolį. Galiausiai visa nago plokštelė tampa stora ir sluoksniuota. Kartu gali pradėti luptis ir tarpupirščių bei padų oda, atsirasti onicholizės požymių.

-          Proksimalinė onichomikozė – infekcija prasideda ties nago bazine dalimi ir sukelia

nago pakėlimą ir atskyrimą. Tai gerokai rečiau pasireiškiantis infekcijos tipas, būdingas imuninės sistemos sutrikimų turintiems žmonėms. Simptomai panašūs kaip ir distalinio tipo infekcijos, tačiau šiuo atveju procesas prasideda ties nago bazine dalimi ir lėtai plinta į viršų.

-          Mielių sukelta onichomikozė – šio tipo infekcijos sukėlėjas yra Candida rūšies

grybelis. Dažniau pažeidžiami rankų pirštų nagai, neretai pacientai kartu turi ir paronichijos požymių (aplinkinės nagų odelės infekcija). Šios rūšies grybelio pažeisti nagai tampa geltoni, rudi ar balti, būna sustorėję. Neretai pacientams kartu pasireiškia ir burnos Candida infekcijos požymių.

-          Baltoji paviršinė onichomikozė – matoma baltos spalvos apnašų, dengiančių nago

plokštelę. Šios rūšies infekcija būdinga tropinio klimato regionuose ir yra sukeliama grybelio Trichophyton mentagrophytes.

 

Grybelinės nagų infekcijos diagnostika

 

                      Nors grybelinė nagų infekcija turi būdingą išvaizdą, vien fizinės apžiūros diagnozei patvirtinti nepakanka. Kaip minėta, panašią išvaizdą gali turėti ir kitos nagų patologijos, todėl, įtariant grybelinę infekciją, beveik visada indikuotinas laboratorinis tyrimas. Tyrimui atkerpamas nedidelis nago gabalėlis arba išgręžiama smulki skylutė pažeistoje nago vietoje. Laboratorijoje nustatomas infekcijos sukėlėjas ir parenkamas tinkamas gydymas (1 lentelė).

 

 

Parengė gyd. Jūratė Kemėšienė

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.