Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido periodinį sveikatos statistikos leidinį „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2019 m. (išankstiniai duomenys)”. Jame pateikiami pagrindiniai išankstiniai praėjusių metų Lietuvos gyventojų sveikatos ir svesiatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliai.

COVID – 19 ir širdies ir kraujagyslių ligos. Ką būtina žinoti?

2020-04-09

2020 metų balandžio 10 dienos duomenimis, pasaulyje buvo užregistruota 1,601 milijono užsikrėtimo koronavirusu atvejų bei 95 718 mirčių. Tokie milžiniški infekcijos išplitimo mastai pasiekti bemaž per 4 mėnesius. Susidūrėme su nauja iki tol nežinoma ir, atrodo, netgi neegzistavusia infekcija – savita koronaviruso atmaina, prieš kurią kol kas nerandama jokių veiksmingų priemonių.

 

Viruso poveikis žmogui

Nustatyta, kad SARS-CoV-2 atakuoja žmogaus kūno ląsteles per angiotenziną I konvertuojančio fermento 2 (ACE2) receptorius plaučiuose, širdyje, kraujagyslėse, žarnyne, renino – angiotenzino – aldosterono sistemoje ir kt. SARS-CoV-2 prisijungia prie AKF2 receptorių ląstelių apvalkalėliuose A, sukelia šių receptorių suirimą (degradaciją) ir inaktyvaciją. Todėl sumažėja AKF2 poveikis RAAS, didėja natrio ir vandens, bet mažėja kalio reabsorbcija inkstuose, vis daugiau kalio pašalinama su šlapimu, ryškėja hipokalemija. Progresuojantis mikroelementų apykaitos sutrikimas sutrikdo širdies ir kraujagyslių (ŠKL), neurohormoninės, kitų sistemų veiklą.

 

Labiausai pažeidžiami sergantys ŠKL ir vyresni nei 60 m. asmenys

 

Pirmieji kelių mėnesių tyrimai atskleidė, kad dėl COVID-19 infekcijos dažniausiai pažeidžiami vyresni, gretutinėmis, ypač širdies bei kraujagyslių ligomis sergantys pacientai, kurių rizika patirti sunkių mirtinų komplikacijų yra 15 kartų didesnė nei šių patologijų neturinčių asmenų. Todėl šiuo metu, ypač pablogėjus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, pagrindinis siekis yra kaip galima ilgiau pacientą išlaikyti stabilios būklės: koreguoti elektrolitus – ypač kalį ir magnį, arterinį kraujo spaudimą, širdies susitraukimo dažnį, reguliariai vartoti paskirtus kardioprotekcinius vaistus. Antai, prieš daug metų atliktas DIG tyrimas atskleidė, kad pacientams, kuriems nepavyko išlaikyti kalio koncentracijos kraujyje 4,0-4,9 mmol/l, mirštamumo nuo širdies kraujagyslių ligų paūmėjimo ar progresuojančio širdies nepakankamumo tikimybė buvo 31-58 proc. didesnė, o tikimybė būti stacionarizuotam progesuojant ŠKL buvo 17-29 proc. didesnė, palyginti su pacientais, kuriems buvo normokalemija. Taigi, prevenciškai laiku vartojami kalio ir magnio preparatai tapo ypač reikšmingi, kai siaučianti COVID-19 infekcija tapo tokia grėsminga šiai pažeidžiamai pacientų grupei.

 

Hipokalemija – grėsmingas požymis

 

2020 m. vasario viduryje viename COVID – 19 infekcijos židinių Kinijos Wendžou provincijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 175 SARS-CoV-2 infekuoti 34 – 54 m. amžiaus asmenys, gydyti stacionare. Iš jų 39 buvo nustatyta sunki, o 69 – vidutinė hipokalemija, 67 – normokalemiją. Net 93 proc. sunkia ar kritine infekcijos forma sirgusių ligonių pasireiškė hipokalemija, sąlygota kalio praradimas su šlapimu.

Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad hipokalemija yra vyraujantis fenomenas sergant COVID – 19. Koreguoti hipokalemiją sunku, nes SARS-CoV-2 pažeidžia AKF2 receptorius ir inkstai be paliovos šalina kalį su šlapimu. Kalio išskyrimo su šlapimu pabaiga – geros prognozės ženklas ir gali būti vertinama kaip jautrus biologinis žymuo, rodantis, kad baigėsi žalojantis SARS-CoV-2  poveikis RAAS.  

2020 m. kovo mėn. atlikta išsamesnė šio tyrimo duomenų analizė parodė, kad beveik visiems SARS-CoV-2 užsikrėtusiems asmenims pasireiškė hipokalemija, o kalio kiekio didėjimas serume rodė, kad pacientas turi daugiau galimybių pasveikti. Atvirkščiai, būklei blogėjant, kalio kiekis serume dramatiškai mažėjo.

 

Plačiau skaitykite prisegtame PRIEDE.

 

 


 

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.