HI informacija: pernai šalyje mirė 38 281 žmogus – 1293 asmenimis mažiau nei 2018 m. Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės priežastys. 2019 m. jos sudarė 81,9 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 54,6 proc. mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 21 proc., o dėl išorinių priežasčių – 6,3 proc.

Ką medikai turi žinoti apie vaikų skausmą

2020-05-17

Tiek ūminis, tiek lėtinis skausmas yra labai paplitęs tarp vaikų, kuriems teikiama sveikatos priežiūra. Gerai žinoma, kad prastai valdomas skausmas sukelia kančią, neigiamai veikia gyvenimo kokybę, reikalauja didelių ekonominių išlaidų iš visuomenės. Į ligonines patekę vaikai kenčia vidutinį ar stiprų skausmą, tačiau dažnai jis būna prastai vertinamas ir valdomas.

 

Ūminis ir lėtinis skausmas

Tyrimai rodo, kad stiprus ūminis skausmas kamuoja maždaug 62 proc. hospitalizuotų pacientų paauglių. Didelė ūminio skausmo patirtis hospitalizacijos metu visų pirma sietina su atliekamomis procedūromis, todėl dažniausiai skausmas nėra nuolatinis.

Vaikų lėtinio skausmo gydymas taip pat tampa vis dažnesne problema. Jo paplitimas labai priklauso nuo lokalizacijos. Pavyzdžiui, lėtinis galvos skausmas pasireiškia 8–18 proc., o raumenų ir griaučių skausmas – 4–40 proc. pacientų. Skausmo paplitimas didėja su amžiumi, daugeliu atvejų jis yra gerokai didesnis tarp mergaičių nei berniukų. Lėtinis vaikų skausmas gali neigiamai paveikti emocines funkcijas, sumažina gebėjimus mokykloje.

Vaikų vėžio skausmas neturi aiškios ribos tarp ūminio ir lėtinio skausmo. Paauglių, sergančių leukemija ar smegenų naviku, skausmas gali būti susijęs su procedūra, su gydymu arba su pačiu naviku ir greičiausiai išliks kaip lėtinis baigus gydymą. Netinkamai gydytas onkologinių ligonių skausmas yra siejamas ir su farmakologinio valdymo priklausomybe, todėl holistinis valdymas, taikant tarpdisciplininę priežiūrą, multimodalinę terapiją, ir į šeimą orientuotas gydymas yra būtinas.

 

Mokymo programų spragos

Nors vaikų skausmo pažinimo svarba neabejotina ir Tarptautinė skausmo tyrimų asociacija (IASP – the International Association for the Study of Pain) skiria tam daug dėmesio ir yra sukūrusi skausmo disciplinos ir tarpprofesinę programas, vis dėlto sveikatos priežiūros specialistai apie skausmą mokomi nepakankamai. Tik nedidelė dalis gydytojų išmano apie skausmą. Nors skausmo valdymo gairėse buvo keletas naujausių patobulinimų, geros kokybės skausmo valdymo šaltinių medikams, dirbantiems su vaikais ir paaugliais, to vis dar per maža. Gydytojai, slaugytojai, psichologai, kineziterapeutai, vaistininkai, vaiko gyvenimo (žaidimų) specialistai atlieka svarbų vaidmenį valdant vaikų skausmą. Biopsichosocialinis skausmo valdymo modelis, apimantis kelias disciplinas, yra plačiai pripažintas kaip tinkamiausias. Fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai prisideda prie skausmo patirties, taigi mažai tikėtina, kad vienalytis požiūris į ūmaus ar lėtinio skausmo valdymą bus sėkmingas.

Yra įvairių kliūčių įgyvendinti multimodalinį skausmo valdymo modelį. Tai nenuoseklus ar netinkamas skausmo vertinimas, žinių apie skausmo fiziologiją, įrodymais pagrįstą  gydymą stoka, taip pat prastos galimybės gauti tinkamą gydymą, blogai apmokyti specialistai, neskiriamas prioritetas skausmo mokymui. Nors yra daug literatūros šaltinių, specialistų, išmanančių vaikų skausmo gydymą, žinios nebūtinai taikomos klinikinėje praktikoje. Spragų tarp žinių ir praktikos atsiranda dar nuo medicinos studijų, ir tolesni mokymai, kvalifikacijos kėlimas susiformavusius įsitikinimus ne visada pakeičia. Apskritai tarpprofesinis skausmo mokymas ikidiplominių studijų metu gali pagerinti tarpdiscipliniškumą ir bendradarbiavimą valdant skausmą. Nors progresas vyksta, medicinos ikidiplominių studijų programų tyrimas parodė, kad net tokiose šalyse kaip Kanada tobulų skausmo mokymo programų vis dar trūksta. Atlikus tyrimą Europoje, nustatyta, kad iš 242 aukštųjų medicinos mokyklų 69 proc. nėra specialaus skausmo medicinos kurso, pastebima turinio neatitikimų ir praktinio mokymo stoka. Todėl siekiama, kad ikidiplominėse studijose būtų visuotinai dėstomas skausmo gydymo kursas, kad visuomenės sveikatos poreikiai būtų tenkinami. Ikidiplominėse medicinos studijose turi būti mokoma apie skausmą, kad būtų pasiektas minimalus skausmo valdymo kompetencijos lygis.

 

Slaugytojų ir psichologų pagalbos reikšmė

Ypač valdyti vaikų skausmą svarbu mokyti ruošiamus slaugytojus, nes kai kur jie tiesiogiai vykdo gydytojo sudarytą skausmo gydymo planą. Tačiau tyrimai, kokia slaugytojų mokymo apie skausmą (suaugusiųjų ir vaikų) kokybė, rodo, kad ir Jungtinėje Karalystėje slaugos programoje trūksta su skausmu susijusio turinio. Nors slaugytojai vaidina pagrindinį vaidmenį teikiant ūminio skausmo gydymo paslaugas, jų kompetencijos ribos gydant lėtinį skausmą, teikiant paliatyvias paslaugas neaiškios. Vaikų skausmo valdymo Jungtinėje Karalystėje tyrimas parodė, kad nors ligoninė pastebėjo padidėjusį skausmo paslaugų poreikį, nebuvo paruoštų, mokymus baigusių slaugytojų. Pačios slaugytojos pabrėžė, kad neturi galimybių ir įgūdžių teikti skausmo gydymo paslaugas. Net ir trumpi mokymo kursai gali būti veiksmingi, tyrėjai pabrėžia tarpdisciplininio mokymo poreikį, kad pagerėtų skausmo malšinimo ir paliatyvių paslaugų efektyvumas, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama efektyviam gydymui ir paciento bei  gydytojo bendravimui.

Taip pat stengiamasi atnaujinti skausmo mokymo programas kineziterapeutų ikidiplominėse studijose. Vis labiau tikimasi, kad kineziterapeutai galės gydymui pritaikyti biopsichosocialinius metodus. Vis dėlto reikia daugiau tęstinės profesinės kvalifikacijos mokymų ir plėtros, kad tai būtų pasiekta. Nors IASP pateikia konkrečias temas kineziterapijos mokymo programoms, kol kas nenustatyti kineziterapinio skausmo ugdymo normatyvai.

Psichologijos mokymuose yra diegiamas integruotas požiūris derinti biologinius skausmo aspektus su elgesio, kognityviniu ir emociniais veiksniais. Naujausi įrodymais pagrįsti psichologinės pagalbos lėtinį skausmą kenčiantiems vaikams tyrimai parodė, kad būtina ir toliau plėtoti psichologinę pagalbą tam, kad būtų sumažinta grynai biomedicininio požiūrio įtaka valdant vaikų skausmą. Būtina, kad skausmo psichologai nuodugniai šviestų pacientus ir specialistus, kad jie suprastų psichologinės pagalbos svarbą. Tarpdisciplininis požiūris į skausmo valdymą gali palengvinti vaikų kančias. Tačiau vaikų skausmo psichologų edukologiniai tyrimai rodo, kad šiuo metu trūksta organizuotos struktūros mokymo programų, daugiausia dėmesio skiriama klinikiniam darbui. Be to, psichologų, kurie dirba su skausmą kenčiančiais vaikais, mokymo programų akreditacija ir atestacija tebėra menkai apibrėžta. Tačiau aišku, kad mokant vaikų skausmo psichologijos būtų naudingos integruotos mokymo programos visais profesinio mokymo etapais nuo ikidiplominių iki doktorantūros studijų.

 

Nuotolinio švietimo galimybės

Nuotolinis švietimas internetu kaip nuolatinio profesinio tobulėjimo dalis yra dar vienas būdas sveikatos priežiūros specialistams gauti žinių apie vaikų patiriamą skausmą ir jo valdymą. Skausmo psichologijoje, būtent vaikų skausmo, kaip tik pabrėžiama naujųjų technologijų naudojimas profesinio mokymo tikslais. Taip internetiniai mokomieji vaizdo įrašai apie vaikų adatos skausmą parodė, kad edukaciniai vaizdo įrašai gali pasiūlyti medikams tinkamų įrodymais pagrįstų būdų, kaip valdyti skausmą ūminių ligų atvejais. Neseniai atliktoje sisteminėje sveikatos priežiūros specialistams skirtos informacijos apie skausmą veiksmingumo apžvalgoje išskirti šeši internetiniai šaltiniai, kurie konkrečiai padėjo spręsti vaikų skausmo problemas, ir du šaltiniai, kur nagrinėjamas suaugusiųjų ir vaikų skausmo medicinos mokymas. Dviejų vaikų skausmo gydymui skirtų programų rezultatai parodė, kad pagerėjo profesinė skausmo gydymo kompetencija. Apie vaikų skausmo pažinimą po intervencijų (skausmo vertinimas ir opioidų skyrimo klausimai) rasti dviejų tyrimų duomenys. Kad geriau laikomasi klinikinės praktikos rekomendacijų vaikų paliatyviosios terapijos metu, patvirtina vienas Nyderlanduose atliktas tyrimas.

Atsižvelgiant į tai, kad skausmo valdymo edukacija turi išlaikyti holistinį požiūrį, greitai tobulėjant technologijoms, sunku nustatyti, kurie elementai palengvina sveikatos mokymąsi internetu. Mokymasis apie skausmo valdymą reikalauja įvertinimo, suderinto su jau parengtomis gairėmis. Ateityje būtina nustatyti, kurie elementai yra veiksmingi tobulinant profesines žinias ir įgūdžius, taip pat ar patobulinti profesinio švietimo rezultatai pagerina pacientų sveikatos būklę. Nors internetiniai šaltiniai yra prieinami profesionaliam mokymui, tik du išsiskiria kaip svarbūs vaikų skausmo gydymo veiksniai iš biopsichosocialinės perspektyvos. Klinikinė nauda pacientams, kurie gydomi pagal šias specialistų programas, vis dar nežinoma. Todėl toliau būtina nuosekliai dirbti vertinant siuntimus mokytis pagal internetinius šaltinius ir vykdyti šių šaltinių plėtrą integruojant medicinos, psichologines ir fiziologines žinias.

 

Apibendrinimas

Ūmus ir lėtinis skausmas yra plačiai paplitusi vaikų problema, kuri gali turėti neigiamą poveikį tolesnei gyvenimo kokybei, be to, reikalauja didelių ekonominių išlaidų. Profesinės žinios apie skausmą, ypač vaikų, yra ribotos. Būtinas nuolatinis švietimas, kaip medikams tinkamai įvertinti ir gydyti vaikų skausmą. Studijų programose: medicinos, slaugos, kineziterapijos ir psichologijos, reikėtų deramai pristatyti šią sritį. Svarbu, kad kiekvienoje iš šių disciplinų būtų profesionaliai suprantami visi veiksniai, susiję su biopsichosocialiniu požiūriu, kaip spręsti vaikų skausmo problemas. Inovatyvios skausmo ugdymo programos turi būti tobulinamos, kad pagreitintų teigiamus pokyčius dabartinėje praktikoje. Šiuo metu yra įrodyta, kad tik paliatyviosios medicinos ugdymo programos yra veiksmingos ir pagerina gydytojų pasitikėjimą valdant vaikų skausmą. Kitose programose dar trūksta tarpdisciplinių žinių apie vaikų skausmą. Taip pat būtina įvertinti esamus ir būsimus internetinius mokymosi šaltinius, ar jie gali pagerinti profesines žinias, požiūrį, padėti pasiekti geresnių klinikinių rezultatų pacientams.

 

Pagal Hurley-Wallacea A, Wood C, Franck LS, Howard RF, Liossi C. Paediatric pain education for health care professionals. Pain:Clinical updates. 4 (2019) e701. www.painreportsonline.com

 

Parengė doc. Arūnas Ščiupokas

                                                    

   Plačiau skaitykite „Skausmo medicina“ 2019 m. Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.