Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido periodinį sveikatos statistikos leidinį „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2019 m. (išankstiniai duomenys)”. Jame pateikiami pagrindiniai išankstiniai praėjusių metų Lietuvos gyventojų sveikatos ir svesiatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliai.

Kaip sumažinti antibiotikų vartojimą sergant ūminiu rinosinusitu?

2020-05-21

Antibiotikai žmonėms teikia daug naudos. Tai vieninteliai vaistai, kurie gali gydyti bakterines infekcijas, tačiau netinkamas antibiotikų vartojimas gali sukelti grėsmių. Svarbiausia grėsmė – antibiotikams atsparių bakterijų visame pasaulyje paplitimas, dėl kurio tampa sunku ir brangu gydyti infekcijas [1]. Pernelyg dažnas, neatsakingas antibiotikų vartojimas yra pagrindinis veiksnys, didinantis bakterijų atsparumą. Dažna antibiotikų vartojimo priežastis – ūminės kvėpavimo takų infekcijos.

 

Svarbus pacientų švietimas

Siekdamos sumažinti atsparumo antibiotikams grėsmę, Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Komisija ir Europos Sąjungos valstybių vyriausybės imasi veiksmų, nustato politikos priemones, skirtas kovai su atsparumu antimikrobiniams preparatams [1]. Mokslinė literatūra rodo, kad tokia politika gali padėti sumažinti antibiotikų vartojimą. Nuo 2008 m. European Centre for Disease Prevention and Control (ECDC) koordinuoja Europos supratimo apie antibiotikus dieną (angl. European Antibiotic Awareness Day (EAAD) [1]. Ši diena yra skirta supratimui apie atsakingą antibiotikų vartojimą gerinti. Lietuvoje formuojama ir įgyvendinama atsparumo antibiotikams politika atitinka PSO ir ES institucijų rezoliucijų ir rekomendacijų nuostatas. Nuo 2008 m. Lietuvoje minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, o nuo 2015 m. – Pasaulinė supratimo apie antibiotikus savaitė [1].

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gyventojams primena, kad antibiotikai yra receptiniai vaistai, kuriuos griežtai pagal indikacijas skiria gydytojas [2]. Tačiau dažnai žmonės namuose turi šių vaistų likučių ir sunegalavę vartoja juos savavališkai. Gyventojams būtina žinoti, kad antibiotikai gydo tik bakterinės kilmės ligas ir jas nustatyti gali tik gydytojas. Dar viena problema – nebaigiamas vartoti visas antibiotikų kursas [2]. Neišgėrus viso antibiotikų kurso, bakterijos, sukėlusios ligą, gali būti nevisiškai sunaikintos, todėl gydymą gali tekti atnaujinti. Be to, didėja rizika, kas šios bakterijos taps atsparios antibiotikams ir kitą kartą jie jau nebus veiksmingi. Taip pat negalima antibiotikų dalyti artimiesiems, draugams, socialiniuose tinkluose [2]. Pasitaiko atvejų, kai žmonės atiduoda ar parduoda antibiotikų likučius. Pacientas, prieš vartodamas bet kokį vaistą, taip pat ir antibiotikus, privalo pasitarti su gydytoju. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nurodo taisykles, kurių laikantis galima prisidėti prie atsparumo antibiotikams atsiradimo mažinimo (1 lentelė).

 

1 lentelė. Taisyklės, galinčios padėti sumažinti atsparumo antibiotikams vystymąsi [2]

 

  • Antibiotikai neveiksmingi gydant virusines infekcijas. Negydykite jais slogos ar gripo.
  • Skatinkite pacientus atsakingai vartoti antibiotikus ir informuokite juos apie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamus pavojus.
  • Kalbėkitės su savo pacientais apie antibiotikus ir atsparumą jiems.
  • Domėkitės naujausiomis gairėmis ir preparato informaciniais dokumentais.
  • Esant galimybei, naudokite diagnostikos priemones bakterinėms infekcijomis nustatyti.

 

Ūminis rinosinusitas

Ūminės kvėpavimo takų infekcijos yra dažna antibiotikų vartojimo priežastis – antibiotikai šioms infekcijoms gydyti skiriami 4–9 kartus dažniau, nei siūloma gydymo rekomendacijose [3]. Ūminis rinosinusitas yra viena dažniausių antibiotikų skyrimo priežasčių. Pavyzdžiui, Ukrainoje sergant ūminiu rinosinusitu pediatrai antibiotikus skiria 32 proc. atvejų, šeimos gydytojai – 54 proc., ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojai – 77 proc. [3]. Viena iš siūlomų strategijų, kaip mažinti neracionalų antibiotikų vartojimą, yra uždelsti antibiotikų išrašymą. Tai reiškia, kad gydytojas nemato indikacijų skirti antibiotikus iš karto, tačiau palieka galimybę, jei liga progresuos ir komplikuosis, išrašyti šiuos vaistus [3]. Gydytojams ir pacientams toks būdas atrodo priimtinesnis nei sprendimas skirti vaistus ligos pradžioje.

Ūminis rinosinusitas yra ūmi kvėpavimo takų infekcija, sukelianti diskomfortą ir bloginanti paciento gyvenimo kokybę, taip pat turinti neigiamą poveikį visuomenei ir ekonomikai [3, 4]. Ūminis rinosinusitas yra vienas dažniausių susirgimų. Dėl šios ligos vaikai nemažą dienų skaičių nelanko mokyklos. Sergant rinosinusitu uždegimas vyksta tiek nosies, tiek paranazalinių sinusų gleivinėje. Kiekviena virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti slogos simptomais, turėtų būti laikoma ūminiu rinosinusitu. Ūminiam rinosinusitui būdingi du ar daugiau simptomų, iš kurių būtinai turi būti nosies užgulimas arba sekreto iš nosies tekėjimas (arba užnosinis sekreto tekėjimas) [3, 4]. Kiti galimi simptomai yra skausmas ar spaudimo jausmas veide, uoslės susilpnėjimas arba praradimas, vaikams būdingas kosulys. Klinikinių požymių trukmė yra iki 12 savaičių. Pacientai gali jausti ir nespecifinių simptomų – nuovargį, galvos skausmą, karščiuoti [3, 4].

Ūminis rinosinusitas gali būti virusinis (peršalimas) arba povirusinis [3, 4]. Europoje ūminis virusinis rinosinusitas apibrėžiamas kaip trunkantis iki 10 dienų nesant būklės pablogėjimo per penkias dienas. Ūminiam povirusiniam rinosinusitui būdingas simptomų sustiprėjimas po 5 dienų arba ilgiau nei 10 dienų besitęsiantys klinikiniai požymiai. Tik apie 0,5–5 proc. atvejų ūminį rinosinusitą sukelia bakterinės infekcijos [3, 4]. Ūminiam bakteriniam rinosinusitui būdingos pakitusios spalvos išskyros iš nosies, stiprus lokalus skausmas, karščiavimas daugiau nei 38 °C, būklės pablogėjimas po lengvos eigos simptomų [3].

Pirminė ūminio rinosinusito priežastis pirmąsias dešimt dienų yra įvairūs virusai – rinovirusas, paragripo virusas, koronavirusas, gripo virusas. Jie didina uždegimą skatinančių citokinų gamybą ir neutrofilų kiekį. Pažeidžiamas epitelis, padidėja sekreto klampumas ir tai lemia mukociliarinio klirenso sutrikimą [3]. Dėl šių pokyčių sutrinka ventiliacija, pablogėja paranazalinių sinusų drenažas.

Remiantis rekomendacijomis, sergant ūminiu rinosinusitu skiriamas nosies plovimas izotoniniu jūros vandeniu ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo [3, 4]. Tačiau toks gydymas neapima visų ūminio rinosinusito patogenezinių mechanizmų. Tyrimai rodo, kad augaliniai preparatai gali būti efektyvūs gydant ūminį rinosinusitą, nes veikia daugelį patologinių procesų.

Vienas tokių preparatų yra BNO-1012 (Sinupret®). Jis pagamintas iš sauso penkių žolių ekstrakto: gencijonų šaknų, raktažolių žiedų, rūgštynių žolės, juoduogių šeivamedžių žiedų ir verbenų žolės [5, 6]. BNO-1012 ekstrakte esantys juodųjų šeivamedžių žiedai pasižymi mukolitinėmis savybėmis [5]. Raktažolių žiedams būdingas uždegimą slopinantis, antibakterinis, antivirusinis ir mukolitinis poveikis [5]. Rūgštynių žolė veikia kaip mukolitikas ir slopina uždegimą [5]. Verbenų žolė taip pat veikia kaip mukolitikas ir turi antivirusinių savybių. Gencijonų šaknys turi medžiagų, kurios pasižymi mukolitinėmis savybėmis [5].

 

Sinupret efektyvumas gydant ūminį rinosinusitą

2019 m. publikuoti atviro palyginamojo daugiacentrio randomizuoto perspektyviojo tyrimo rezultatai [3]. Tyrime dalyvavo 292 vaikai nuo 6 iki 11 metų, kuriems buvo diagnozuotas ūminis rinosinusitas. Pacientai buvo suskirstyti į dvi kategorijas: sergantys ūminiu virusiniu rinosinusitu (n = 173) ir sergantys ūminiu povirusiniu rinosinusitu (n = 119). 161 pacientui (97-iems, sergantiems virusiniu rinosinusitu, ir 64-iems, sergantiems povirusiniu rinosinusitu) buvo skirtas gydymas fitoterapiniu preparatu BNO-1012 kartu su įprastiniu gydymu. 131 pacientui (76-iems, sergantiems virusiniu rinosinusitu, ir 55-iems, sergantiems povirusiniu rinosinusitu) buvo skirtas tik įprastinis gydymas [3]. Duomenys buvo vertinami prieš skiriant gydymą ir po dešimties dienų. Kiekvieno vizito metu gydytojai vertino tris pagrindinius simptomus pagal MSS skalę (nuo 0 iki 4 balų kiekvienam simptomui): nosies užgulimas, nosies sekreto tekėjimas ir užnosinis sekreto tekėjimas [3]. Pacientai ir jų tėvai kasdien pildė dienoraštį, kuriame vertino nosies sekreto tekėjimo ir galvos skausmo stiprumą pagal vizualinę analoginę skalę. Antrojo vizito metu (po 5 dienų nuo gydymo pradžios) gydytojai vertino paciento būklę pagal vertinimo kriterijus, paties paciento ir jų tėvų skundus, ir spręsdavo dėl poreikio skirti antibiotikus [3].

Antrojo vizito metu nustatyta, kad BNO-1012 vartojimas kartu su įprastiniu gydymu pacientams, sergantiems ūminiu virusiniu ir povirusiniu rinosinusitu reikšmingai sumažino nosies sekreto tekėjimo, nosies užgulimo ir užnosinio sekreto tekėjimo sunkumą (2 lentelė, 3 lentelė). Reikšmingų skirtumų tarp grupių pastebėta ir paties pacientų vertinime: pacientams, gydytiems BNO-1012, nosies sekreto tekėjimas antrą ir trečią dieną virusinio rinosinusito metu, nuo ketvirtos iki aštuntos dienos povirusinio rinosinusito metu, galvos skausmas ketvirtą dieną virusinio rinosinusito metu ir nuo trečios iki penktos dienos povirusinio rinosinusito metu buvo silpnesnis [3]. Antibiotikai buvo skirti 17 iš 275 pacientų (6,18 proc.) (4 lentelė). BNO-1021 vartojimas gali sumažinti antibiotikų poreikį 2,7 karto sergant ūminiu virusiniu rinosinusitu ir 1,4 karto sergant ūminiu povirusiniu rinosinusitu. Nepageidaujamų šalutinių poveikių tyrimo metu nebuvo pastebėta [3].

 

Parengė gyd. Laura Tamašauskienė

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 1.

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.