Higienos institutas kartu su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru išleido metodines rekomendacijas „Pneumonijų, susijusių su dirbtine plaučių ventiliacija, prevencija“. Leidinyje pateikiamas hospitalinės pneumonijos apibrėžimas ir diagnozavimo kriterijai, pneumonijų išsivystymo ir rizikos veiksniai, taip pat informacija apie epidemiologinę priežiūrą ir pneumonijų prevencijos priemones.

Šiandienės otorinolaringologijos aktualijos. Kokie užmojai veda į priekį?

2020-10-13

Otorinolaringologijos sričiai priskiriamos ausų, nosies ir gerklės ligos, kaip ir daugelis kitų sveikatos sutrikimų, neretai pacientui sukelia nemalonių pojūčių, smarkiai pablogina jo savijautą bei gyvenimo kokybę, o, laiku nesigydant, net gali sukelti pavojų gyvybei. Apie tai, kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena Lietuvosotorinolaringologai, su kokiais iššūkiais susiduria ir kokių lūkesčių kupini, kalbamės su LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Virgilijumi Uloza.

 

Kas dabartinėje situacijoje yra aktualiausia?

COVID-19 pandemija mūsų gyvenimą gerokai pakeitė – rimtų pokyčių neišvengėme ir mes, otorinolaringologai... Nors karantino metu buvo gerokai apribotas medicininių paslaugų teikimas, jos tapo sunkiau prieinamos, tačiau LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės klinikoje visąlaik buvo teikiama skubi, neatidėliotina pagalba pacientams, kuriems, jos nesuteikus, būtų kilę rimtų grėsmių sveikatai. Aišku, tuo laikotarpiu buvo apribotas ir chirurginių operacijų skaičius, sumažinti tiek stacionarinių, tiek ambulatorinių pacientų priėmimo srautai. Dabar jau grįžtame į ikipandeminį lygį, deja, situacijai keičiantis į blogąją pusę, yra tikimybė, jog ikipandeminė ligonių priėmimo tvarka gali vėl keistis. Bet tai ne tik mūsų srities, bet ir visos medicinos problema.

 

Kokios problemos otorinolaringologams šiuo metu išlieka svarbiausios?

Visų pirma, išlieka labai aktualios onkologinės ligos, t. y. galvos ir kaklo srities navikai, todėl prioritetiniu tampa dėmesys šiomis ligomis sergantiems pacientams. Aktualios esti ir įvairios otorinolaringologinės vaikų ligos, klausos sutrikimai, vestibulinio aparato diagnostika, gydymas, reabilitacija. Iš tiesų mūsų veiklos sferos labai plačios. Kiek įmanoma, teikiame pagalbą kiekvienam pacientui.

Džiugina tai, kad šiemet turėtume persikelti į naujas poliklinikos patalpas. Tikimės, kad tai gerokai pagerins darbo sąlygas, vadinasi – ir diagnostikos, ir gydymo rezultatai turėtų pagerėti.

 

Kiek darbo sąlygos lemia paslaugų kokybę?

Visų pirma galima tik patvirtinti, jog moderni įranga yra labai reikšminga diagnostikai. Be abejo, tikimės kompleksinių pokyčių – atnaujintų gydytojų kabinetų, naujų, moderniai įrengtų darbo vietų, jaukios aplinkos – visa tai tikrai pagerins medikų darbo kokybę.

Kol kas dar nėra visiškai aišku, kada persikelsime į naujas patalpas, nes viskas priklausys nuo besiklostančios situacijos. Vis dėlto, kad ir kokie sudėtingi procesai vyktų, esu įsitikinęs, jog tokie užmojai reiškia didelį žingsnį į priekį.

 

Kokios ligos išlieka sudėtingiausios?

Sunkiausia išlieka galvos ir kaklo srities onkologija. Tai gana platus piktybinių ir nepiktybinių ligų spektras, pradedant nosiarykle, rykle, gerklomis... Mes ligas diagnozuojame ir gydome. Taikomas ir chirurginis gydymas, ir chemoterapija, ir spindulinė terapija bei kombinuotieji gydymo metodai. Labai svarbi išlieka ankstyva diagnostika.

 

Ką galėtumėte patarti šeimos gydytojams?

Vienas iš gerklų navikų simptomų – lėtinis užkimimas. Jį galima vadinti klasikiniu – 2–3 savaites nepraeinantis užkimimas turėtų kelti nerimą, tokiu atveju neatidėliojant reikėtų pacientą siųsti specialisto konsultacijos. Mes esame sukūrę specialią mobiliąją programėlę (apps) VoiceScreen, skirtą išmaniesiems telefonams, pagal kurią galima objektyviai ištirti balsą ir nustatyti, kiek jis yra pakitęs, bei, jei yra atitinkamų pokyčių, reikia rekomenduoti kreiptis pas specialistą otorinolaringologą. Tokiomis rekomendacijomis gali naudotis ne tik otorinolaringologai, bet ir šeimos gydytojai, ir patys pacientai.

Kitas dalykas – be dėmesio neturėtų būti palikti įvairūs gumbai (guzai) kaklo srityje. Bendrosios praktikos gydytojas turėtų paaiškinti pacientui, kad reikia gumbus ištirti, nes tai gali būti onkologinės ligos požymis. Pirmiausia toks pacientas turi būti siunčiamas konsultuotis su specialistu, nes ilgai delsiant navikas gali ir supiktybėti.

 

Turbūt ne mažiau dėmesio bei rūpesčio kelia ir vaikų klausos sutrikimai. Tikriausiai svarbu kuo anksčiau nustatyti tokius sutrikimus?

Iš tiesų labai svarbi ankstyva diagnostika. Nuo 2014 m. Lietuvoje yra vykdoma Visuotinio naujagimių klausos tikrinimo programa, kurią kuriant labai aktyviai dalyvavome. Savo pasiekimais šioje srityje mes esame vertinami kaip viena progresyviausių pasaulio šalių.

Ankstyva vaikų klausos sutrikimų diagnostika sukuria galimybes pradėti ankstyvą reabilitaciją: tai gali būti klausos aparatų pritaikymas, jeigu ne – paskiriamas chirurginis gydymas, kochlearinė implantacija, po kurių vaikai gali grįžti į normalų gyvenimą, lankyti jokių išskirtinių poreikių netenkinančias mokyklas. Tai labai svarbu. Sakyčiau, šioje srityje esame taip pat pasiekę gerų rezultatų.

 

Kaip vertinate galimybę apsirūpinti moderniomis diagnostikos bei gydymo priemonėmis ir sustiprinti šiandienę techninę bazę?

Tai labai svarbus veiksnys. Bendra taisyklė yra tokia – reikalingų, modernių priemonių niekada nebūna per daug, kita vertus – visada vis ko nors trūksta. Nuolat kuriamos naujos diagnostinės technologijos ir mums labai norisi jas turėti bei pritaikyti savo kasdienėje klinikinėje praktikoje. Tikrai norisi žengti su moderniąja medicina kartu – to nuoširdžiai siekiame. Tai natūralu, nes modernizacija, inovatoriškumas yra nesibaigiantys procesai otorinolaringologijoje, kaip ir visose medicinos srityse.

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 7.

Nuotraukoje - prof. habil.dr. V. Uloza

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.