Pradėjo veikti nauja ligonių kasų interneto svetainė www.ligoniukasa.lrv.lt, kurioje lankytojams pateikiama išsami informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą ir visus su juo susijusius klausimus. Svetainė veikia portale „Mano Vyriausybė“.

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos aktualijos koronaviruso pandemijos metu

2021-03-01

Pastaruoju laikotarpiu sveikatos apsaugos sistema, kartu su ja – ir visa visuomenė, patiria didžiausius iššūkius. Kad ir kaip būtų gaila, dabar daugiausia dėmesio skiriama grėsmingo koronaviruso sutramdymui. COVID-19 komplikacijos yra tiesiogiai siejamos su plaučių ir kvėpavimo takų ligomis, todėl labai įdomu panagrinėti situaciją, kurioje atsiduria šiomis ligomis, taip pat ir obstrukcine plaučių liga, sergantys pacientai. Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu profesoriumi Edvardu Danila.

Kaip virusas SARS-CoV-2 veikia plaučių bei kitomis kvėpavimo takų ligomis sergančių pacientų sveikatą bei gyvenimo kokybę? Kokia bendra situacija susiklosčiusi šio grėsmingo viruso sukeltos pandemijos metu?

Iš tiesų koronaviruso sukelta infekcija lemia du dalykus. Pirmas – tiesioginis poveikis žmonių sveikatai: šis koronavirusas, kaip ir kiti respiraciniai virusai, gali pažeisti įvairius kvėpavimo organus, gali pasireikšti nuo beveik besimptomės ar labai lengvos formos – slogos, bronchito, iki sunkios – plaučių uždegimo ir sunkaus plaučių uždegimo bei respiracinio distreso sindromo. Laimei, sunkia plaučių uždegimo forma sergama labai retai. Be abejo, kaip ir kiti respiraciniai virusai, SARS-CoV-2 daro rimtesnį poveikį žmonėms, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis. Beje, šis virusas nėra labai ypatingas – panašiai veikia gripo, respiracinis sincitinis, paragripo virusas ir daugelis kitų. Jie suardo paviršinio gynybinio kvėpavimo takų sluoksnio vientisumą, vadinamąjį mukociliarinį klirensą, sudarydami sąlygas bakterijoms, kurios natūraliai gyvena kvėpavimo takuose, pradėti daugintis. Laimei, tas pažeidimas, kaip jau minėjau, dažniausiai yra nesunkus ir dėl to kokių nors didesnių problemų nekyla. Tačiau COVID-19 liga gali pabloginti lėtinių kvėpavimo takų eigą, sukelti komplikacijas, retais atvejais – mirtį. Taip virusas tiesiogiai paveikia žmogaus sveikatą.

Netiesioginis COVID-19 poveikis yra ne mažiau svarbus, gal net ir svarbesnis. Pastaruoju metu daugelis žmonių, ypač sergančių lėtinėmis plaučių ligomis, vengia eiti pas gydytoją esant minimaliems simptomams, nes bijo socialinio kontakto (ypač apsilankymų gydymo įstaigose, o pas gydytoją pulmonologą ir taip ateina daug sergančių ūminėmis ir lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis, kosinčių žmonių). Todėl tikimybė, kad pacientas patirs sąlytį su vienu ar kitu respiracinės infekcijos sukėlėju – virusu ar bakterija – yra didesnė. Manau, kad žmonės natūraliai saugosi ir galvoja pralauksiantys, prakentėsiantys tą laikotarpį. Kai kuriais atvejais galbūt tai ir nėra blogai – tarkime, jei žmogus jau žino, kokia liga serga, ir ji visai neblogai kontroliuojama. Pavyzdžiui, lėtiniu bronchitu, lėtine obstrukcine plaučių liga, lėtine astma... Ir jeigu gydymas gerai sureguliuotas, užtenka nuotolinės gydytojo konsultacijos, kada atsakoma į visus rūpimus klausimus, ligos eiga gali būti valdoma.

Tačiau yra daug pavojingesnių plaučių ligų – tokių kaip plaučių vėžys ir plaučių tuberkuliozė. Paprastai jos ankstyvoje stadijoje pasireiškia gana subtiliais simptomais. Nedidelis paprakaitavimas, nestiprus, nevarginantis kosulys, nelabai aukšta temperatūra – tokie pasikartojantys minimalūs simptomai, ypač esant šaltajam metų sezonui, žmonių neretai vertinami kaip neišvengiami, įprasti ir neskatina eiti pas gydytoją pasitikrinti. Tačiau vis dėlto nei tuberkuliozė, nei plaučių vėžys niekur nedingo. Jeigu per tam tikrą laikotarpį trunkantį karantiną žmonės ignoruoja simptomus ir nesuskumba pasitikrinti, auglys (ar tuberkuliozė) toliau vystosi, auga ir po kurio laiko diagnozuojamas jau gerokai vėlyvesnės stadijos. Tai dabar vyksta iš tikrųjų. Pastaruoju metu yra nemažai naujai diagnozuotų tuberkuliozės bei plaučių vėžio atvejų.

Visiškai atsakingai galiu pasakyti, kad labai padaugėjo pacientų, kuriems nustatomas užleistas (vėlyvų stadijų) plaučių vėžys. Visgi, didžiausia bėda yra tuberkuliozė, kada dėl simptomų žmogus pats nenueina pas gydytoją arba pats gydytojas tokius ligonius priima rečiau ir į bendrame karščiavimo, kosulių sraute atsidūrusį pacientą nebeturi galimybių atkreipti didesnio dėmesio, t. y. neįvertina tų subtilių ligos požymių, nenusiunčia jo konsultuotis su specialistais. Vadinasi, keletą mėnesių, kol liga nebuvo diagnozuota, toks ligonis užkrečia nuo keleto iki keliolikos žmonių, kurie šios ligos galėtų išvengti. Nors dabar reguliariai per pastaruosius kelis mėnesius diagnozuojame vos po kelis naujus tuberkuliozės atvejus ir matome aiškius duomenis, kad šios ligos atvejų sumažėjo, tai visiškai nereiškia, kad yra mažiau sergančiųjų. Visi ligos poslinkiai veikia pagal tam tikrus dėsnius, vadinasi, dabar tokie žmonės vaikšto, bendrauja, o kai siaučia virusai – labiau kosi ir, be abejo, į aplinką išskiria daugiau lašelių su užkratu, todėl tikimybė, kad bus užkrėsta dar daugiau asmenų, yra tikrai didesnė.

Vis dėlto pulmonologai skiria dėmesio ir gana sudėtingai kitai – lėtinei obstrukcinei plaučių ligai (LOPL). Tradiciškai kiekvieną lapkritį minime pasaulinę LOPL dieną. Kokia dabar susiklosčiusi LOPL situacija, kaip ji siejasi su SARS-CoV-2 virusu?

Vieni pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis, konkrečiu atveju – LOPL, labai kruopščiai laikosi gydytojų rekomendacijų, labai saugosi, tiksliai vartoja vaistus, todėl manyčiau, kad daugeliu atvejų jie didesnio epidemijos poveikio nepajus. Jiems visai pakaktų šiuo metu nuotolinio pokalbio su gydytoju.

Vis dėlto žmogus iš prigimties ilgainiui linkęs aptingti, atsipalaiduoti ir pamiršti, kad LOPL būdingas deguonies trūkumas. Klinikinė praktika rodo, kad pasiteisina situacija, kuomet tokie pacientai dažniau apsilanko pas specialistą (pulmonologą), kuris juos skatina sveikiau gyventi, būti aktyvesnius, pataria, kaip tinkamai įkvėpti vaistus, patikrina ir, jei reikia, koreguoja įkvėpimo techniką, vaistų dozes ir t. t. Tai labai svarbu. Kai žmogus neskatinamas taip elgtis, gali būti, kad per tam tikrą laiką priaugs daugiau svorio, mažiau judės, o tai reiškia – nusilps jo kvėpavimo raumenys, jis taps fiziškai pažeidžiamesnis, dėl to galimas didesnis deguonies poreikis, didės rizika bronchuose užsilaikyti sekretui ir bakterijoms jame. Taigi, esama situacija konkrečius asmenis veikia skirtingai.

Kokios išlieka LOPL gydymo tendencijos?

Pastaraisiais metais buvo daug diskutuojama, koks turėtų būti segančiųjų LOPL gydymo nuoseklumas. Mat vaistų grupių yra keletas: yra įkvepiamieji bronchus plečiantys vaistai, taip pat paruošti deriniai viename inhaliatoriuje, taip pat trijų bronchus plečiančių vaistų deriniai. Praėjusiais metais buvo nemažai diskutuojama, kokia seka ir pagal kokius kriterijus tuos vaistus reikėtų skirti? Dabar laikomasi tokios praktikos: gydymą reikėtų pradėti vienu inhaliatoriumi – vienu bronchus plečiančiu vaistu, jeigu reikia – papildyti antru bronchus plečiančiu vaistu arba įkvepiamuoju gliukokortikoidu. Tiktai vėliau, jeigu reikia, skirti trijų vaistų derinį. Jeigu pastarasis derinys neveiksmingas – jo vartojimą nutraukti ir grįžti prie dviejų vaistų derinio. Kitaip tariant, gydymas turi vykti nuosekliai, etapais. Dabar jau patikslinti kai kurie indikatoriai (kriterijai), pagal kuriuos lengviau apsispręsti, kada reikėtų skirti vaistų derinį su inhaliuojamuoju gliukokortikoidu. Toks gydymas turėtų būti skiriamas esant sunkios formos LOPL, kai kartojasi ligos paūmėjimai, na, ir ypač svarbu išvengti didelės infekcijos rizikos, t. y., kad bronchuose nebūtų nuolatinių bakterijų.

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 9.

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.