Pradėjo veikti nauja ligonių kasų interneto svetainė www.ligoniukasa.lrv.lt, kurioje lankytojams pateikiama išsami informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą ir visus su juo susijusius klausimus. Svetainė veikia portale „Mano Vyriausybė“.

LISTERIA MONOCYTOGENES meningitas ir sepsis Krono liga sergančiam pacientui

2021-04-06

LISTERIA MONOCYTOGENES meningitas ir sepsis Krono liga sergančiam pacientui. Klinikinis atvejis

Paulina Tekoriutė1, Gabija Bagužytė1, Agnė Čibirkaitė1, Gediminas Kiudelis2, Tadas Urbonas2, Jūratė Kondrackienė2

1LSMU Medicinos fakultetas, 2LSMU MA Gastroenterologijos klinika

 

Uždegiminės žarnų ligos (UŽL) – tai lėtiniai idiopatiniai susirgimai, kurie tampa vis rimtesniu iššūkiu sveikatos priežiūros specialistams dėl didėjančio sergamumo ir jaunėjančio pacientų amžiaus. Šios ligos gali paveikti įvairias gyvenimo sritis – mokymąsi, darbą, socialinį ir šeimyninį gyvenimą, todėl labai svarbu pasiekti tinkamą ligos kontrolę. Gydymo taktika priklauso nuo ligos sunkumo ir atsako į ankstesnį gydymą, dažniausiai skiriami 5-aminosalicilatai, gliukokortikoidai, imunosupresantai ar biologinė terapija. Naviko nekrozės faktoriaus alfa inhibitorių (anti-TNF-α) preparatai skiriami tais UŽL atvejais, kai įprastinės gydymo priemonės nėra veiksmingos. Visgi, svarbu nepamiršti, kad taikant biologinę terapiją didėja infekcinių ligų rizika, todėl svarbu stebėti pacientus dėl šių komplikacijų.

 

Šiame straipsnyje pristatomas 18 metų vyro, sergančio Krono liga, klinikinis atvejis. Pacientui taikytas biologinis gydymas, po kurio išsivystė Listeria monocytogenes sukeltas meningitas ir sepsis. Pacientui skirtas antibakterinis gydymas, gautas teigiamas klinikinis atsakas. Pacientas išleistas į namus toliau gydytis ambulatoriškai. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad net ir taikant adekvatų antibakterinį gydymą L. monocytogenes sukeltas meningitas yra susijęs su dideliu sergamumu ir mirtingumu.

 

Įvadas

Uždegiminės žarnų ligos yra kompleksiniai sutrikimai, susiję su sutrikusiu imuniniu atsaku į aplinkos veiksnius, kai asmuo turi genetinį polinkį. Šių ligų paplitimas ryškiai didėja visame pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse ir tarp vaikų [1]. Per pastaruosius 50 metų UŽL paplitimas žymiai padidėjo, o vidutinis sergančiųjų amžius diagnozės nustatymo metu vis jaunėja [2]. UŽL gydymo tikslai yra pasiekti ir palaikyti klinikinę ir endoskopinę ligos remisiją, sumažinti hospitalizacijų, operacijų bei infekcinių komplikacijų dažnį, išvengti steroidų vartojimo, pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę bei sumažinti vėžio ir mirties riziką [3]. Anti-TNF-α preparatai skiriami tais UŽL atvejais, kai kiti vaistai nėra veiksmingi [4]. Visgi, reikia nepamiršti, jog šių preparatų vartojimas didina tiek bakterinių, tiek virusinių, tiek grybelinių infekcijų riziką [4]. 

 

Tikslas: supažindinti įvairių specialybių gydytojus su Listeria monocytogenes sukelto meningito ir sepsio klinikiniu atveju, kuris pasireiškė Krono liga sergančiam pacientui, gydomam biologine terapija.

 

Klinikinis atvejis

18 metų vyras stacionarizuotas į Lietuvos sveikatos mokslų ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos skyrių dėl keletą dienų besitęsiančio galvos skausmo, karščiavimo iki 39,3 oC ir viduriavimo su gleivėmis.

Iš anamnezės žinoma, jog vyras turėjo kontaktą su rotavirusine infekcija sergančiu asmeniu, nuo 10 metų serga Krono liga. Siekiant kontroliuoti Krono ligą išbandytos įvairios gydymo taktikos. Nuo 13 metų pacientas buvo gydomas infliksimabu, kuris iš pradžių buvo veiksmingas, tačiau praėjus 3 metams nuo gydymo pradžios, buvo klinikinis ligos paūmėjimas – siekiant sumažinti ligos aktyvumą, skirtas gydymas prednizolonu. Išbandytas gydymas imunomoduliatoriais – azatioptinu 150 mg/d., tačiau atsako negauta. Pacientas buvo įtrauktas į klinikinį tyrimą – skirtos poodinės etrolizumabo 105/ 210 mg injekcijos. Poveikio taip pat nebuvo, išliko viduriavimas, padidėjusi C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracija, apetito stoka, svorio kritimas, todėl gydymas buvo nutrauktas. Esant imunomoduliatoriams refrakteriškai ligai ir nesant atsako į infliksimabą ir etrolizumabą, nuspręsta pradėti indukcinį gydymą adalimumabu 160/80 mg kas 2 savaites.

Praėjus mėnesiui nuo gydymo pradžios, esant ūmiam viduriavimui su karščiavimu iki 39,3 oC pacientas skubos tvarka stacionarizuotas į Gastroenterologijos skyrių. Klinikinio tyrimo metu paciento būklė vertinta patenkinamai, apžiūrint buvo stebima blyški oda ir gleivinės, karščiavimas iki 37 oC.

 

Plačiau skaitykite žurnale „Gastroenterologija ir hepatologija“ 2020 m. Nr. 1.

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.