Svarbu: viešojoje erdvėje sklindant prieštaringai informacijai, Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad gydytojai akušeriai ginekologai ragina moteris skiepytis nuo COVID-19 ir tokiu būdu apsaugoti save nuo sunkių ligos pasekmių.

Pirminiai imunodeficitai

2021-05-11

Doc. dr. Jolanta Kudzytė,

LSMU MA Vaikų ligų klinika


Imunodeficitas, arba imuniteto nepakankamumas, – tai savarankiškų ligų arba gretutinių sindromų grupės, kurioms būdingas imuninės sistemos nepakankamumas, kliniškai pasireiškiantis polinkiu sirgti dažnomis, sunkiomis infekcijomis. Imunodeficitas gali būti pirminis (PID), dažniau pasireiškiantis vaikams ir paaugliams, ir antrinis – labiau būdingas suaugusiesiems. PID vadinama įgimtų arba paveldėtų ligų, kurių priežastis yra žmogaus imuninės sistemos defektas, grupė. Antrinis imunodeficitas išsivysto dėl įgytų imuninės sistemos pokyčių, atsiradusių veikiant imunotoksinams, tai nėra genetinio defekto pasekmė. Dažniausiai antrinį imunodeficitą sukelia infekcinės ligos, imunosupresantų vartojimas, metabolinės, kraujo ligos, traumos, operacijos ir kita [3].

 

Pirminių imunodeficitų skirstymas ir paplitimas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažįsta daugiau nei 150 pirminio imunodeficito ligų. Pirminiai imunodeficitai pagal imunologinius fenotipus skiriami į B limfocitų arba antikūnų – humoralinį (sudaro 50 proc.), T limfocitų – ląstelinį (sudaro 30 proc.), kombinuotą T ir B limfocitų, fagocituojančių ląstelių (neutrofilų ir monocitų, sudaro 18 proc.) ir komplemento sistemos (sudaro 2 proc.) imunodeficitus. Nors PID dažnai apibūdinama kaip reta liga, tikri sergamumo šia liga ir ligotumo mastai nežinomi. Pirminių imunodeficitų registrą Europoje pradėjo 1994 m. įkurta Europos imunodeficitų organizacija (ESID). Šios organizacijos pastangomis, 2003 m. pradėta kurti tarptautinė internetinė PID duomenų bazė (www.esid.org). Joje kaupiami visos Europos PID centrų duomenys.

Literatūroje pateikiamas bendras pirminių imunodeficitų dažnis – 1,4–10,1 iš 100 tūkst. naujagimių. Lietuvoje kasmet gimsta apie 30–36 tūkst. naujagimių, todėl per metus iki 75–90 vaikų gali būti sutrikusi imuninė sistema, t. y. daug daugiau nei dabar diagnozuojama ir gydoma [2].

 

Kaip bręsta imuninė sistema


Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE  2021 m. Nr. 1

Nuotraukoje - doc. dr. J. Kudzytė

 

© 2006 Visos teisės saugomos.