Melanoma. Epidemiologija, diagnostika, gydymas 2021 metais

2021-08-10

Dr. Alvydas Česas,

Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas 

 

Lietuvoje melanoma kasmet suserga apie 300 žmonių. Ir nors ji sudaro tik 3–5 proc. visų odos navikų, tačiau šios ligos pasekmės gali būti labai liūdnos. Vis dėlto didžioji dauguma ligonių gali pasveikti, jei laiku kreipiasi į gydytojus ir piktybinė melanoma ar melanoma in situ, ar proliferuojantis melanocitinis apgamas išoperuojamas. 

 

Etiologija ir epidemiologija

Melanoma – tai iš pigmentinių odos ląstelių susiformavęs piktybinis navikas. Melanoma atsiranda dėl nevaldomo ląstelių, vadinamų melanocitais, augimo ir dauginimosi. Melanocitai gamina pigmentą melaniną, kuris suteikia spalvą odai, plaukams ir akims; iš jų susidaro apgamai. Tai vienas agresyviausių navikų iš visų vėžio rūšių. Piktybinės malanomos atvejų nuolat daugėja visame pasaulyje ir ne tik pietinio pusrutulio ar pusiaujo šalyse, kur per metus labai daug saulėtų dienų, bet ir šiaurinėse valstybėse. Spartesnis augimas stebimas Skandinavijos šalyse, Kanadoje. Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį melanoma sergančių žmonių skaičius padvigubės. Kasmet užregistruojama apie 300 000 naujų ligos atvejų. Kasmet šis skaičius padidėja apie 4,5 proc. JAV 2020 metais melanoma pateko į 5 vietą tarp dažniausiai diagnozuojamų piktybinių susirgimų, o 2035 metais planuojama, kad tai gali būti net 2 pagal dažnį nustatomas piktybinis navikas. Mirtingumas nuo piktybinės melanomos didėja ir 2018 metais pasaulyje mirė per 60 tūkstančių žmonių, sirgusių piktybine melanoma. Melanoma gali atsirasti bet kur. Po nagu, akies rainelėje, lyties organų gleivinėse, burnos gleivinėje ir netgi analiniame kanale. Melanomos diagnostika kai kuriais atvejais gali būti net labai sudėtinga. 

Diagnostika

Ankstyvos odos navikų, o kartu ir melanomos, diagnostikos esmė – vizualinė diagnostika. Pacientai turi žinoti, kada reikia kreiptis medicininės pagalbos. Odos navikų diagnostikos eiliškumas turėtų būti įsivaizduojamas kaip piramidė, kurios pagrindas – vizualinė diagnostika, jos principus turi gerai žinoti ir gydytojai, ir pacientai. Vizualinė diagnostika yra pirmasis ir svarbiausias pacientų atrankos etapas kitiems žingsniams: instrumentinei diagnostikai (dermoskopijai) ir, galiausiai, morfologinei diagnostikai. Specialistai yra parengę atmintinę, padedančią įsidėmėti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį stebint savo apgamus. Tam padės žodis KARDAS. Tai pirmosios melanomos simptomų, kuriuos turi žinoti kiekvienas, raidės. K – kitimas: ima keistis apgamo dydis, forma, A – atspalvis: apgamo spalva pasidaro netolygi, R – ribos: pasidaro nelygūs, netaisyklingi raštai, D – dydis: apgamas yra didesnis nei 6 mm, ir AS – asimetrija: viena apgamo pusė ne tokia pati, kaip kita. 

Pastebėjus šiuos simptomus, reikia kreiptis į savo gydymo įstaigos dermatologą. Jis apgamus apžiūrės specialiu prietaisu dermatoskopu ir sužinos, ar nėra pakitusi apgamo struktūra. Jei kils įtarimų, tuomet pasiųs atlikti išsamesnių tyrimų – biopsijos ir kt., kurie leis nustatyti, ar žmogus serga melanoma ir kokios stadijos yra ši liga. 

 

Gydymas

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 m. nr. 4

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.