ULAC: toksoplazmozė – žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos, kuriomis dauguma susirgusiųjų užsikrečia valgydami nepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) apdorotą ar žalią mėsą, dalis – maistui vartodami užkrėstą vandenį, nevirintą pieną, valgydami neplautas daržoves, vaisius, uogas, per užterštas rankas ar kitus daiktus.

Vaikų ligos. Kas aktualu šiandien?

2021-04-26

Šaltasis metų laikas, kartu su juo atkeliavusios sezoninės peršalimo ligos ir jau beveik metus užgriuvusi COVID-19 pandemija gydytojams kelia daug iššūkių. Natūralu, kad mažamečių vaikų tėvams kyla klausimų, kaip stiprinti jų imuninę sistemą. Apie tai, kas aktualiausia šiandien, kurie uždaviniai keliami pediatrams ir šeimos gydytojams, kas labiausiai rūpi medikams ir kas kelia didžiausią nerimą, kalbamės su LSMU MA Vaikų ligų klinikos vadovu profesoriumi Rimantu Kėvalu.

 

COVID-19 pandemija pakeitė visos medicinos sistemos veiklą. Nors pateikta įrodymų, kad šis virusas pavojingiausias suaugusiesiems, bet suserga ir vaikai. Ar šis virusas pavojingas vaikams?

 

Pagrindinis šio viruso taikinys yra suaugusieji, vyresniojo amžiaus gyventojai. Beje, pastebėta, kad pastarosios koronaviruso pandemijos metu serga jaunesni žmonės. Kalbėdamas apie ligonių grupes galėčiau pateikti tokį palyginimą. Įsivaizduokime daugiaaukštį namą ir šalia stovintį nedidelį vieno aukšto namelį. Daugiaaukštis – tai suaugusiųjų atvejai. Pirmi keli jo aukštai – besimptomiai ligoniai (nemažai serga be simptomų, taip pat nemažai daliai pasireiškia silpni simptomai, nemažai jaučia simptomus, bet gydosi namuose). Aukštesniuose daugiaaukščio aukštuose pacientų būklė blogesnė, jie patenka į ligoninę ir paprastai jiems jau reikalingas deguonis, nemažai daliai sunkių suaugusių ligonių reikalinga intensyvi terapija ir dirbtinė plaučių ventiliacija. Na, o šio namo stogas – letalios, blogos baigtys. „Vaikų namelio“ struktūra yra visiškai ta pati, bet namas daug mažesnis. Dauguma mažųjų pacientų yra besimptomiai arba jaučia nežymius simptomus, tačiau pasitaiko pavienių labai sunkių atvejų. Tokių ligonių turime ir mes Vaikų ligų klinikos Intensyvios terapijos skyriuje. Tai vadinamasis pediatrinis daugiasisteminis uždegiminis sindromas, susijęs su SARS CoV-2, galimos pavienės mirtys. Gerai, kad Lietuvoje vaikų nuo šio koronaviruso sukeltos ligos nemirė, tačiau turiu duomenų iš Jungtinės Karalystės, kur buvo pavienių vaikų mirčių nuo COVID-19.

Vaikams liga dažniausiai būna besimptomė arba pasireiškia nestipriais simptomais. Dažniausiai tai būna karščiavimas (iki 70–80 proc.), taip pat viršutinių kvėpavimo takų katarų simptomai – sloga, kosulys (apie 65 proc.), gali vyrauti galvos skausmai, taip pat galimi virškinimo trakto simptomai. Aš asmeniškai esu matęs ir diagnozavęs šio viruso sukeltą ligą ir 3 mėnesių kūdikiui, ji pasireiškė tik karščiavimu. Po dviejų dienų, kartu su  mama praleistų ligoninėje (vien dėl to, kad labai mažas), kūdikis buvo išleistas namo. Joks specifinis gydymas nebuvo skirtas, virusas nesukėlė jokių neigiamų poveikių. Taigi, vaikai COVID-19 serga kur kas lengviau.

 

Kaip pandemija veikia kitų vaikų ligų gydymą? Ar medicinos paslaugų prieinamumas dėl to labai nukenčia?

 

Nors COVID-19 yra labiau suaugusiųjų problema, vaikams, kalbant plačiąja prasme, sukelia didžiulį šalutinį poveikį. Ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), ir Jungtinių tautų vaikų fondo (UNICEF) atstovai jau kalba apie tai, ką reikia daryti siekiant išvengti vadinamos kovidinės vaikų kartos (sukurtas net ir toks terminas). Pagrindinės pasekmės yra mokyklų uždarymas, šešėlinio smurto protrūkis namuose, psichinės sveikatos pažaidos vaikams, mitybos sutrikimai, na, ir vienas svarbiausių dalykų – vakcinacijos problema, t. y. profilaktinių skiepų sumažėjimas.

Kalbėdamas konkrečiai apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą vaikams galiu pateikti pavyzdį: štai stacionarines paslaugas vaikams Kauno regione (apie 150 tūkst. vaikų populiacija) paprastai teikia 11 ligoninių. Šiandien, kai vyksta pokalbis (sausio pabaiga – red. past.), stacionarinės paslaugos teikiamos tiktai 6 ligoninėse, nes arba Vaikų ligų skyriuose įkurti kovidiniai skyriai suaugusiesiems, arba vaikų ligų stacionaro personalas pasiųstas dirbti su COVID-19 pacientais. Be abejo, Priėmimo skyriai, skubi pagalba išliko visur.

Kas atsitiko su planinėmis specialistų konsultacijomis 2020-ųjų lapkritį, palyginti su 2019 metų lapkričiu? Ogi apsilankymų skaičius LSMUL Kauno klinikų Vaikų ligų konsultacinėje poliklinikoje sumažėjo 48 proc., t. y. beveik per pusę. Karantino laikotarpiu pastebimai sumažėjo paslaugų poreikis, tačiau ne dėl specialistų trūkumo, o dėl vangaus pacientų registravimosi konsultacijoms arba į jas neatvykus. Greičiausiai vis dėlto tėvai bijo, kad vaikas gali apsikrėsti sveikatos priežiūros įstaigoje. Taip pat sumažėję apsilankymų pas šeimos gydytojus – jie mažiau konsultuoja vaikus kontaktiniu būdu. Dėl to mūsų specialistai mato mažiau vaikų, kuriems reikalingos konsultacijos. Kitaip tariant, manome, kad apsilankymų skaičiaus sumažėjimą lemia ir vaikų patekimo pas šeimos gydytoją problema.

Jei kalbėsime apie mūsų universiteto ligoninės stacionaro teikiamas paslaugas, patvirtinsiu, jog vaikų, sergančių lėtinėmis, onkologinėmis ligomis, apsilankymai tikrai yra nepasikeitę, tačiau kvėpavimo sistemos patologijų sumažėjo beveik per pusę, o kreipimųsi dėl kitų patologijų taip pat sumažėjo 20–30 procentų. Ir netgi lyginant 2020 ir 2019 metų apsilankymus Skubios pagalbos skyriuose, pacientų srautai sumažėjo maždaug du kartus. Na, vėlgi, karantinas visus įkalina namuose, mažiau išeinama į viešumą, mažiau kontaktuojama, mažiau sergama, mažiau įvyksta traumų (žiemos laikotarpiu, suprantama, jų padaugėja natūraliai). Taigi iš esmės paslaugų prieinamumas, nors ir sumažėjęs, išlieka.

 

O galbūt ši pandeminė situacija sumažino ir vadinamųjų perteklinių vizitų dėl nebūtinai svarbių priežasčių skaičių? Gal dabar kreipiamasi į medikus tik tada, kai tikrai reikia pagalbos?

 

Šį jūsų klausimą vertinčiau kaip pataikiusį į dešimtuką. Tikrai atsisijojo nereikšmingi atvejai, nereikšmingi kreipimaisi. Galbūt tėvai suprato turį tuputį palaukti ir neskubėti į gydymo įstaigą dėl lengvų sveikatos sutrikimų, kurie kartais net ir savaime susitvarko. Aišku, visas reikiamas medicinines paslaugas mes toliau teikiame.

 

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE  2021 m. Nr. 1

Nuotraukoje - prof. R. Kėvalas

Panašūs straipsniai

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.