Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido periodinį sveikatos statistikos leidinį „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2019 m. (išankstiniai duomenys)”. Jame pateikiami pagrindiniai išankstiniai praėjusių metų Lietuvos gyventojų sveikatos ir svesiatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliai.

Vyresnių žmonių patiriamas skausmas

2020-05-11

Asmenys, ypač vyresnio amžiaus, kurie patiria skausmą ir su juo susijusių nepatogumų, dažnai tampa itin pažeidžiami. Reikia nepamiršti, kad vien vyresnis amžius gali būti susijęs su didesniu pažeidžiamumu, todėl šios amžiaus grupės pacientams kyla dviguba rizika.

Vyresnio amžiaus pacientai dažnai serga įvairiomis skausmą sukeliančiomis ligomis (Farrucci, Giallaria & Guralnik 2008). Be to, senyvi žmonės yra dažniau hospitalizuojami (Søreide & Wijnhoven 2016), jiems atliekama įvairių operacijų, intervencijų (Stubbs et al 2013). Be to, jie lėčiau gyja ir sveiksta po traumų ar ligų ir tai gali lemti didesnę lėtinio skausmo išsivystymo riziką (Schofield 2007).

Vyresnio amžiaus žmonių visame pasaulyje daugėja, o lėtinio skausmo paplitimas šioje amžiaus grupėje taip pat yra didžiausias – įvairiais gana didelių imčių klinikiniais tyrimais įrodyta, kad senstant patiriamo lėtinio skausmo atvejų daugėja. Taip pat tyrimų rezultatai rodo, kad moterys lėtiniu skausmu skundžiasi dažniau, galimai dėl dažnesnio antsvorio, palyginti su vyrais (McCarthy et al 2009, Patel et al 2013). Dažniausiai skundžiamasi kelių, klubų sąnarių ar apatinės nugaros dalies skausmais. Nustatyta, kad dažniausiai skausmas susijęs su kaulų ir raumenų sistema (dėl osteoporozės ar osteoartrito) (Woo et al 2009), tačiau slaugos namuose gyvenantiems asmenims taip pat diagnozuojama ir nemažai neuropatinio skausmo atvejų (van Kollenburg et al 2012).

Kitas svarbus vyresnių asmenų pažeidžiamumo rodiklis yra susijęs su didesne psichologine žala dėl patiriamo lėtinio skausmo pasikeitus gyvenimo sąlygoms. Daliai vyresnio amžiaus gyventojų gretutinės psichinės (ypač demencija) ir kitos ligos, fizinių galimybių apribojimas neleidžia patiems įveikti neigiamų lėtinio skausmo padarinių. Didelis kiekis skirtingų vaistų ir gretutinės ligos taip pat gali apriboti gydymo galimybes ir daryti įtaką lėtinio skausmo valdymui (Nobilli et al. 2011). Pavyzdžiui, vieno tyrimo rezultatai rodo, kad iš 7 609 vyresnio amžiaus bendruomenėje gyvenančių suaugusiųjų 63 proc. sirgo demencija ir skundėsi lėtiniu varginančiu skausmu, 54 proc. taip pat skundėsi lėtiniu skausmu, tačiau demencija nesirgo (Hunt et al 2015). Pastebima, kad šiuo metu trūksta specialių amžiaus grupei pritaikytų lėtinio skausmo gydymo rekomendacijų, taip pat klinikinių tyrimų, skirtų nustatyti amžiaus, skausmo intensyvumo ir jo poveikio ryšiui, taip pat atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvautų vien tik vyresnio amžiaus tiriamieji (Reid & Pillemer 2015). Dėl šių priežasčių trūksta patikimų įrodymų, kurie padėtų kasdienėje klinikinėje praktikoje gydant vyresnių žmonių patiriamą lėtinį skausmą.

Keliuose klinikiniuose tyrimuose įvardijama savarankiško skausmo gydymo problema (Tse et al 2013, Karttunen et al 2015), visų prima, dėl to, kad nėra pakankamai patikimos informacijos apie saugaus medikamentinio, specialistų rekomenduojamo gydymo galimybes. 

Lėtinio skausmo tikimybė didėja senstant ir sergant negalią sukeliančiomis ligomis (Molton et al, 2014). Padidėjusi lėtinio varginančio skausmo rizika kartu su sumažėjusiomis galimybėmis išvengti su patiriamu skausmu susijusių šalutinių reiškinių parodo ypatingą vyresnio amžiaus žmonių pažeidžiamumą, būtinybę skirti papildomą dėmesį šios amžiaus grupės asmenims.

 

Parengė gyd. Jūratė Kemėšienė

Plačiau skaitykite „Skausmo medicina“ 2019 m. Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.