Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui aiškiau apibrėžti laisvalaikio, pramogų ir sporto paslaugas, kurioms yra taikomi apribojimai karantino metu. Vyriausybės nutarimu buvo patikslinta, kokioms laisvalaikio, sporto ir pramogų paslaugoms taikomi ribojimai, nustatant, kad draudžiama teikti laisvalaikio, sporto įrenginių eksploatavimo, sporto klubų, pramogų, poilsio, baseinų, pirčių (išskyrus viešąsias pirtis, skirtas asmenų higienos poreikiams tenkinti), diskotekų, šokių salių, kino teatrų ir kino klubų paslaugas.

Ar antihipertenziniai vaistai sukelia vėžį?

2020-09-08

Daugiau kaip 40 metų diskutuojama, kokią įtaką – teigiamą ar neigiamą – vėžio rizikai daro antihipertenziniai vaistai. Šios srities tyrimų rezultatai arba nepakankamai patikimi, arba prieštaringi.

2020 m. EKD kongrese pristatyti didžiausios iš visų iki šiol atliktų šio pobūdžio apžvalgų (31 tyrimas, 260 tūkst. dalyvių) rezultatai.  Išanalizuota, kokią įtaką vėžio rizikai daro 5 klasių antihipertenziniai vaistai: AKF inhibitoriai, angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB), beta adrenoblokatoriai (BAB), kalcio kanalų blokatoriai (KKB) ir diuretikai. Į apžvalgą įtraukti tiesioginio priešpriešinio (angl. head-to-head) palyginimo ir vaistų klasė vs placebas tyrimai. Analizuotos kiekvienos antihipertenzinių vaistų klasės klinikinės sąsajos su bendrąja vėžio rizika (pirmą kartą atsiradusiu bet kokio tipo vėžiu), mirtinu vėžiu ir specifinės lokalizacijos (krūties, plaučių, storžarnės, prostatos, odos) vėžiu. 

Per vidutiniškai 4 metus nustatyta apie 15 000 naujų vėžio atvejų (iš 260 000 pacientų).

Tyrimas neįrodė, kad vartojant kurios nors grupės antihipertenzinius vaistus padidėtų bendrojo ar mirtino vėžio atsiradimo dažnumas. Santykinė vėžio rizika buvo vartojant:

  • AKF inhibitorių – 0,998 (PI 0,94–1,04),
  • ARB – 0,97 (PI 0,9 –1,02),
  • BAB – 0,98 (PI 0,89–1,08),
  • KKB – 1,06 (PI 1,01–1,11),s
  • Diuretikus – 1,01 (PI 0,95–1,07)

Taigi visų penkių analizuotų antihipertenzinių vaistų klasių įtaka vėžio rizikai statistiškai nesiskyrė, be to, vėžio rizika nepriklausė nuo antihipertenzinių vaistų vartojusio paciento amžiaus, lyties, kūno sudėjimo, rūkymo, ankstesnio antihipertenzinio gydymo. Nenustatyta, kad kurios nors klasės antihipertenziniai vaistai skatintų kokios nors specifinės lokalizacijos vėžio atsiradimą. Negauta įrodymų, kad vėžio rizika didėtų ilgėjant antihipertenzinio gydymo trukmei.   

Tyrimas dar kartą įrodė, kad antihipertenziniai vaistai nedidina vėžio rizikos. Ši išvada kliniškai labai reikšminga, nes veiksmingas nepertraukiamas arterinės hipertenzijos gydymas yra labai svarbi didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių prevencijos strategija.

emedicina.lt inf.

EKD iliustracija

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.