Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui aiškiau apibrėžti laisvalaikio, pramogų ir sporto paslaugas, kurioms yra taikomi apribojimai karantino metu. Vyriausybės nutarimu buvo patikslinta, kokioms laisvalaikio, sporto ir pramogų paslaugoms taikomi ribojimai, nustatant, kad draudžiama teikti laisvalaikio, sporto įrenginių eksploatavimo, sporto klubų, pramogų, poilsio, baseinų, pirčių (išskyrus viešąsias pirtis, skirtas asmenų higienos poreikiams tenkinti), diskotekų, šokių salių, kino teatrų ir kino klubų paslaugas.

Ar vaistai nuo širdies ir kraujagyslių ligų iš tikrųjų pagerina ligonių gyvenimą?

2020-09-08

Viename šių metų kongreso pranešimų daktaras Kevinas Krisas Warnakula Olesenas aptarė labai įdomų ir svarbų nūdienos klausimą: ar naujausi kardiologiniai vaistai, griežtesni gydymo tikslai, tobulesnės invazinės diagnostikos ir revaskuliarizacijos technologijos iš tiesų mažiną širdies ir kraujagyslių įvykių riziką sergant stabiliąja krūtinės angina?

Pristatytame tyrime 29 470 Vakarų Danijos gyventojų, sergančių stabiliąja krūtinės angina, 2004–2016 m. buvo ištirti atliekant perkutaninę vainikinių arterijų angiografiją. Iš tyrimo pašalinti asmenys, sirgę miokardo infarktu, po perkutaninės vainikinių arterijų intervencijos (PVAI) ar vainikinių arterijų šuntavimo, taip pat nesergantys išemine širdies liga. Remiantis nacionalinio registro duomenimis, apskaičiuotas kumuliacinis dvejų metų miokardo infarkto, PVAI, vainikinių arterijų šuntavimo, išeminio insulto ir mirčių nuo visų priežasčių dažnumas.

Palyginus analogiškus 2004–2006 m. ir 2013–2016 m. rodiklius, paaiškėjo, kad obstrukcinės trijų vainikinių arterijų ligos dažnumas sumažėjo nuo 33,3 iki 17,2 proc., o neobstrukcinės daugelio kraujagyslių ligos dažnumas padidėjo nuo 6,2 iki 26,2 procento. Miokardo infarkto rizika per dvejus metus abiem lygintais periodais sumažėjo 35 proc., PVAI rizika – 28 proc., šuntavimo rizika – 34 proc., išeminio insulto ir mirties nuo visų priežasčių rizika sumažėjo atitinkamai 52 ir 35 proc. 

Dr. Christine Gyldenkerne pranešime kalbėta, kaip per pastaruosius du dešimtmečius vis daugiau 2 tipo cukriniu sergančių žmonių prevenciškai vartoja kardiologinius vaistus. Tai susiję su pripažinimu, kad šiems asmenims yra didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto pranešėja atkreipė dėmesį, kad kol kas maža įrodymų, jog profilaktiškai vartojami kardiologiniai vaistai iš tiesų sumažintų miokardo infarkto riziką. 

Dr. Christine Gyldenkerne ir bendraautoriai išanalizavo visus 1996–2011 m. diagnozuotus naujus 2 tipo diabeto atvejus, kada pacientui nebuvo anksčiau nustatytos širdies ir kraujagyslių ligos. 

Visi šie 211 278 pacientai santykiu 1 : 5 buvo palyginti su bendrosios populiacijos to paties amžiaus ir lyties asmenimis, nesergančiais 2 tipo CD ar širdies ir kraujagyslių liga. Analizuotas tirtos grupės miokardo infarkto ir mirčių nuo visų priežasčių dažnumas per 7 metus. Įvertinta, kaip kardiologinių vaistų vartojimas per maždaug vienerius metus po diagnozės nustatymo paveikia klinikines baigtis.

Tyrimas parodė, kad 2008–2011 metais pacientų, kuriems buvo naujai diagnozuotas 2 tipo CD ir kurie iki tol nesirgo širdies ir kraujagyslių liga, grupėje miokardo infarkto ir mirties nuo visų priežasčių rizika sumažėjo labiau, palyginti su 1996–1999 metais tirtais pacientais. 2008–2011 metais, palyginti su 1996–1999 metais, santykinė miokardo infarkto ir mirčių nuo visų priežasčių rizika per 7 metus sumažėjo atitinkamai 61 ir 41 proc. Absoliuti miokardo infarkto ir mirties nuo visų priežasčių rizika sumažėjo atitinkamai 4 ir 12 proc. Analizuojant 2 tipo diabetu sergančių pacientų grupę paaiškėjo, kad anksčiau buvę dideli šios grupės ir bendrosios populiacijos rizikų skirtumai ilgainiui mažėjo. Tyrimo pabaigoje diabetu sergančių pacientų grupėje miokardo infarkto rizika buvo tik 0,6 proc. didesnė negu bendrosios populiacijos. Stebimuoju periodu diabetu sergančių asmenų grupėje cholesterolio kiekį mažinančių vaistų vartojimas išaugo daugiau kaip 10 kartų, aspirino vartojimas – 1,5 karto (50 proc.), antihipertenzinių vaistų vartojimas – iki 4 kartų.  

Apibendrinti abiejų tyrimų rezultatai rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais reikšmingai sumažėjo stabiliąja krūtinės angina ir 2 tipo diabetu sergančių pacientų širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Kokios šių tendencijų priežastys, nėra visai aišku, nes dėl observacinio pristatomų tyrimų pobūdžio negalima tiksliai atsakyti į šį klausima. Akivaizdu, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizikos sumažėjimą tirtoje populiacijoje, be kitų priežasčių, lėmė pradėtos taikyti naujos prevencijos ir gydymo strategijos.

emedicina.lt inf.

EKD iliustracija

 

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.