Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės (ELPKC) centro duomenimis, informuoja, kad Prancūzijoje (Var departamente, Hyères mieste) užregistruotas vietinis Zikos virusinės infekcijos atvejis. Siekiant išsiaiškinti užsikrėtimo aplinkybes šiuo metu šalyje vykdomi detalesni tyrimai.

Aspirino neturėtų būti skiriama vyresniems nei 70 metų sveikiems asmenims

2019-09-19

Profesorius Christopher Reid iš Curtin universiteto Perte (Australija) ASPREE klinikinės studijos tyrėjų komandos vardu teigia: „Vis daugiau žmonių sulaukia 70 metų taip ir nesusirgę rimtomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad rizikos prognozavimo metodus būtina tobulinti, norint teisingai identifikuoti tuos asmenis, kuriems kasdienės mažos aspirino dozės būtų efektyviausios.“

Europoje naudojamose gairėse nurodoma, kad širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) profilaktikai aspirino neturėtų vartoti ŠKL rizikos veiksnių neturintys asmenys, dėl reikšmingai didesnės kraujavimo rizikos. Vėliau šį teiginį patvirtino ir vidutinę ŠKL riziką turinčių (ARRIVE), cukriniu diabetu sergančių (ASCEND) bei vyresnių nei 70 metų (ASPREE) asmenų klinikinių tyrimų rezultatai, kurie parodė, kad padidėjęs reikšmingo kraujavimo pavojus yra didesnis nei ŠKL rizikos sumažėjimo nauda.

Pagrindinis APREE atsitiktinių imčių tyrimo rezultatas buvo tas, kad vyresniems nei 70 metų asmenims, nesergantiems jokiomis ŠKL, 100 mg/d profilaktinė aspirino dozė neturėjo įtakos sudėtiniam pirminio išgyvenamumo be negalios rodikliui (šis rodiklis parodo, kad asmuo nesusirgo demencija, nuolatine fizinės negalios būkle ar nebuvo užregistruotas mirties faktas).

Studijoje taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, ar pirminio išgyvenamumo be negalios rezultatai gali skirtis skirtingomis ŠKL sergančių asmenų grupėse. Taip pat buvo atlikta kitų antrinių su išgyvenamumu susijusių būklių, tokių kaip reikšmingas kraujavimas ir įvairios ŠKL (mirtimi pasibaigusi širdies vainikinių kraujagyslių liga, mirtimi nepasibaigęs miokardo infarktas, insultas ar hospitalizacija dėl širdies nepakankamumo) analizė.

Tyrėjai apskaičiavo dešimties metų ŠKL rizikos išsivystymo tikimybę 19 114 ASPREE tyrime dalyvavusiems asmenims, naudodami Framinghamo (asmenims iki 75 metų) ir aterosklerozės sukeltos ŠKL (ASCVD) (asmenims iki 79 metų) rizikos skales. Kadangi nėra patvirtintų ŠKL rizikos vertinimo skalių asmenims, nepatenkantiems į nurodytas amžiaus ribas, dalyviai papildomai buvo skirstomi į grupes pagal turimų ŠKL rizikos veiksnių skaičių (0, 1, 2, 3 ir daugiau nei 3).

Kiekvienoje grupėje buvo ištirti išgyvenamumo be negalios, mirtingumo, kraujavimo ir ŠKL rizikos rodikliai bei gauti rezultatai palyginti tarp aspiriną ir placebą vartojusių pacientų grupių. Tyrimo dalyviai, turėję mažiausią ŠKL riziką tiek pagal Framingham, tiek pagal ASCVD skalę ir vartoję aspiriną įprastomis dozėmis, neturėjo geresnio išgyvenamumo be negalios rodiklio, bei turėjo didžiausią kraujavimo riziką.

Priešingai, didžiausią ŠKL riziką turėję (pagal Framingham bei ASCVD skales) ir aspiriną įprastomis dozėmis vartoję asmenys  reikšmingai rečiau sirgo ŠKL bei turėjo panašią kraujavimo riziką, kaip ir kitų rizikos grupių asmenys. Didžiausią ŠKL riziką Framingham skalėje turėjusiems asmenims, vartojusiems aspiriną, lyginant su placebą vartojusiais tyrimo dalyviais, reikšmingų su ŠKL susijusių reiškinių rizika buvo mažesnė – rizikos santykis 0,72 (95 proc. pasikliautinis intervalas 0,54-0,95). Naudojant ASCVD skalę buvo stebimi panašūs rezultatai – rizikos santykis 0,75 (95 proc. pasikliautinis intervalas 0,58-0,97). Tačiau šis ŠKL sumažėjimas nereiškė, kad reikšmingai pagerėjo išgyvenamumo be negalios rodiklis.

Vienas iš studijos tyrėjų, profesorius Reid teigia: „Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad naudojant dabartinius stratifikacijos metodus, ŠKL skaičiaus sumažėjimas didžiausios rizikos grupėse neparodo realaus asmenų, kuriems šis teigiamas poveikis reiškia ilgesnį išgyvenamumą be negalios, skaičiaus. Tolimesnėse ASPREE pacientų sekimo studijose bus ieškoma naujų būdų, kaip identifikuoti padidėjusią ŠKL riziką turinčius asmenis, ne tik ieškant įprastų rizikos veiksnių, naudojant senus prognozavimo metodus. Taip pat bus naudojama informacija apie genetinius ir biologinius žymenis, gautus iš ASPREE biobanko.”

Profesorius Reid priduria: „Remiantis pagrindiniais ASPREE tyrimo rezultatais, galima teigti, kad sveikiems vyresniems nei 70 metų asmenims kasdienės mažos aspirino dozės neturėtų būti rekomenduojamos. Šiandien žinoma, kad norint nustatyti pacientų grupę, kuriai profilaktinė aspirino terapija būtų naudingiausia, būtina tobulinti statistinės analizės metodus.“

 

emedicina.lt informacija

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.