Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui aiškiau apibrėžti laisvalaikio, pramogų ir sporto paslaugas, kurioms yra taikomi apribojimai karantino metu. Vyriausybės nutarimu buvo patikslinta, kokioms laisvalaikio, sporto ir pramogų paslaugoms taikomi ribojimai, nustatant, kad draudžiama teikti laisvalaikio, sporto įrenginių eksploatavimo, sporto klubų, pramogų, poilsio, baseinų, pirčių (išskyrus viešąsias pirtis, skirtas asmenų higienos poreikiams tenkinti), diskotekų, šokių salių, kino teatrų ir kino klubų paslaugas.

Erekcijos sutrikimas: nauja apie priežastis ir gydymo strategiją

2020-09-08

EKD kongrese pristatyti du nauji klinikiniai tyrimai, kuriais buvo įvertinta galima teigiama ar neigiama širdies ir kraujagyslių ligų gydymo įtaka varpos erekcijai.

Deep Dive sesijos metu Atėnų valstybinio Kapodistrijo universiteto mokslininkas dr. Nikolaos Ioakeimidis pristatė tyrimą, kuriame buvo analizuojamos antihipertenzinių vaistų vartojimo, kraujospūdžio dydžio ir erekcijos sutrikimų (ES) sąsajos. Tyrime dalyvavo 356 erekcijos sutrikimų turintys vyrai, nesergantys širdies ir kraujagyslių liga arba diabetu. Maksimalus (pikinis) varpos sistolinės tėkmės greitis (PSV) buvo matuojamas ultragarsu.

Pagal kabinetinį sistolinį ir diastolinį arterinį kraujospūdį tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes:

  • normotenzijos (< 130/85 mmHg, n = 117),
  • aukšto normalaus kraujospūdžio (130 ≤ 140 arba 85 ≤ 90 mmHg, n = 91,
  • hipertenzijos (≥140 arba ≥ 90 mmHg, n = 148).

Antihipertenzinių vaistų vartojo 46 proc. tyrimo dalyvių. Jeigu po intrakaverninės prostaglandino E1 injekcijos PSV išliko mažas, varpos kraujotakos sutrikimas vertintas kaip sunkus kraujagyslinis erekcijos sutrikimas. 

Tyrimo duomenimis, antihipertenzinių vaistų nevartojusių vyrų grupėje, nepriklausomai nuo jų amžiaus, buvo nustatytas progresuojančiai mažėjantis PSV didėjant kraujospūdžiui nuo normotenzijos iki aukšto normalaus kraujospūdžio ir hipertenzijos. Priešingai, antihipertenziniais vaistais gydomų vyrų grupėje visų trijų kategorijų pacientų PSV buvo panašiai vienodai mažas (p = 0,57 pridėjus amžiaus kintamąjį). Tai verčia įtarti, kad antihipertenziniai vaistai erekcijai daro nepageidaujamą poveikį, kurį reikėtų išsamiai įvertinti specialiais tyrimais.

Profesorius iš Nacionalinio Taivano universiteto ligoninės (Taipėjaus) Tzung-Dau Wangas kongrese pristatė naujus erekcijos sutrikimų gydymo metodus, taikytinus esant gretutinei vidinės gaktos arterijos stenozei. Obstrukciniai dubens arterijų pažeidimai yra dažna vyresniojo amžiaus vyrų erekcijos sutrikimų priežastis, apie 40 proc. atvejų pažeidžiama vidinė gaktos arterija (arteria pudenda interna). Ankstesni bandymai išplėsti šią arteriją vaistus išskiriančiais stentais nebuvo sėkmingi, nes iki 40–50 proc. pacientų po stentavimo atsirasdavo restenozė.

Prof. Tzung-Dau Wangas atliko vienašakį tyrimą PERFECT-ABSORB, siekdamas vidukraujagyslinės optinės koherentinės tomografijos (OKT) būdu nustatyti besirezorbuojančių everolimuzą išskiriančių kraujagyslių stentų (BKS) naudą ir saugumą gydant erekcijos sutrikimus ir vidinės gaktos arterijos stenozę. Tyrime dalyvavo erekcijos sutrikimų ir gaktos arterijų obstrukciją turintys vyrai (vienpusė vidinės gaktos arterijos stenozė ≥ 70 proc. arba abipusė stenozė ≥ 50 proc.). Referencinis kraujagyslių skersmuo, nustatytas atliekant dubens kompiuterinės tomografijos angiografiją, buvo atitinkamai ≥ 2,5 ir ≤ 4 mm, o pažeidimų ilgis ≤ 30 mm. Visiems dalyviams tyrimo pradžioje ir po 8 mėnesių buvo atlikta dubens kompiuterinės tomografijos angiografija, varpos Doplerio sonografija, OKT ir invazinė dubens angiografija.

Iš viso 18 tyrimo dalyvių, kuriems erekcijos sutrikimai buvo vidutiniškai 3 metus, implantuota 31 BKS: 7 pacientams – po vieną, 9 pacientams – po 2, dviem pacientams – po 3. Iš 17 tyrimo dalyvių, kurie buvo stebimi 8 mėnesius, pirminė apibrėžta baigtis (atliekant binarinę KT angiografiją spindžio skersmens restenozė ≥ 50 proc.) nustatyta 7 (37 proc.) ir 19 pažeidimų 7 (41 proc.) iš 17 pacientų. Atmetus pacientus, kurių pažeidimai buvo > 30 mm, binarine KT angiografija įvertinta restenozė atsirado 5 iš 16 pažeidimų (31 proc.) ir 5 iš 14 pacientų (36 proc.). Po 12 mėnesių stabilaus erekcijos funkcijos pagerėjimo pasiekta 9 pacientams (53 proc.).

Tyrimo autoriai apibendrino, kad BVK ir OKT strategija buvo saugi, susijusi su pastebimai mažesniu restenozių dažnumu, palyginti su ankstesnių tyrimų rezultatais. Esant ≤ 30 mm ilgio pažeidimui, restenozių dažnumas siekė 30 proc. Dabartiniu metu tyrinėjamos ir kitos intervencinės strategijos, galinčios mažinti restenozių dažnumą.

emedicina.lt inf.

EKD iliustracija

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.