Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido leidinį „Lietuvos sveikatos statistika 2018/Health Statistics of Lithuania 2018“ Jame pateikiami praėjusių metų pagrindiniai Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai, pavaizduoti lentelėse ir diagramose, bei trumpas gyventojų sveikatos rodiklių apibendrinimas lietuvių ir anglų kalbomis.

Raudona mėsa ir mirtys

2019-10-22

Britanijos medicinos žurnale (BMJ) paskelbto naujo tyrimo duomenys rodo, kad padidėjus raudonos mėsos, ypač kulinariškai perdirbtos, suvartojimui, išauga mirties per ateinančius 8 metus rizika. Šią riziką galima sumažinti, raudoną mėsą pakeitus sveikesne alternatyva – žuvimi, viso grūdo produktais, daržovėmis. Publikuojamo tyrimo vyresnysis vadovas Harvardo universiteto Visuomenės sveikatos T. H. Chan koledžo Mitybos departamento profesorius Frankas Hu sako, kad šis ilgai trukęs tyrimas dar kartą parodė, jog raudoną mėsą pakeitus sveikesniais alternatyviais baltyminiais produktais, galima sumažinti priešlaikinės mirties riziką.

Anot jo, Viduržemio jūros ar kitokia dieta, paremta sveikesniais augaliniais produktais, galėtų pagerinti žmonių sveikatą ir palankiai paveiktų visą mus supančią aplinką.

Raudonoje mėsoje, ypač kulinariškai perdirbtoje, gausu sočiųjų riebalų rūgščių, nemažai natrio, konservantų, kurie yra potencialūs karcinogenai. Valgant raudonos mėsos padidėja įvairių lėtinių ligų, kaip antai, širdies ir kraujagyslių, 2 tipo cukrinio diabeto ir vėžio rizika. Kulinariškai perdirbta raudona mėsa (dešrainiai, mėsainiai) sveikatai kenkia netgi daugiau, dar labiau padidina mirties riziką.

 

Raudonos mėsos poveikio atokieji rezultatai

Iki šiol mokslininkai mažai tyrinėjo raudonos mėsos įtaką mirties rizikai ir kaip šią riziką gali pakeisti alternatyvių produktų vartojimas. Šanchajaus Fudan universiteto Kardiologijos ir genetinės inžinerijos laboratorijos profesorius Yan Zheng ir bendr. išanalizavo dviejų JAV atliktų prospektyvinių kohortinių tyrimų (Nurses‘ Health Study ir Health Professionals Follow-up Study), kuriuose dalyvavo atitinkamai 53 500 moterų ir 27 900 vyrų, rezultatus. Iki tyrimo tiriamieji nesirgo širdies ir kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis.

Tyrimo analizė apėmė 1986–2010 m. laikotarpį, per kurį dalyviai kas 4 m. atsakė į anketos klausimus apie vartojamus maisto produktus – kaip dažnai jie vartojo standartines kiekvieno produkto porcijas. Pagal raudonos mėsos vartojimo pokyčius tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į grupes: padidinę vartojimą, sumažinę vartojimą, nepakeitę vartojimo.

Per 24 metus 14 019 tyrimo dalyvių mirė: dauguma nuo širdies ir kraujagyslių įvykių, vėžio, kvėpavimo ir neurodegeneracinių ligų. 

Tyrimas parodė, kad padidėjus raudonos mėsos suvartojimui per 8 metus, reikšmingai padidėjo vyrų ir moterų mirtingumas, palyginti su asmenimis, kurių raudonos mėsos vartojimas nepasikeitė. Įvertinus tyrimo dalyvių amžių, rasę, rūkymo įprotį, alkoholio suvartojimą ir kai kuriuos kitus veiksnius, buvo nustatyta, kad padidėjus raudonos mėsos suvartojimui 3,5 patiekalais per savaitę, mirties per ateinančius 8 metus riziką išaugo 10 proc. palyginti su asmenimis, kurių raudonos mėsos suvartojimas nepasikeitė.

 

Parengta pagal www.medscape.com

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2019 m. Nr. 5

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.