Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau, lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

Beta adrenoblokatorių nauda gydant širdies ir inkstų nepakankamumą

2019-09-09

Naujausias tyrimas, pristatytas Europos kardiologų draugijos (EKD) ir Pasaulio kardiologų kongrese, rodo, kad beta adrenoblokatoriai (BAB) gali sumažinti mirties riziką pacientams, turintiems sinusinį ritmą ir diagnozuotą širdies nepakankamumą su sumažėjusia kairiojo skilvelio išstūmio frakcija (ŠNSIF), komplikuota vidutiniu ar vidutiniškai sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu.

Iki 50 proc. žmonių, sergančių širdies nepakankamumu, turi ir inkstų disfunkciją, pasireiškiančią sumažėjusiu inkstų glomerulų filtracijos greičiu (GFG). EKD Širdies nepakankamumo gairėse nurodoma, kad kol kas nėra įrodymais pagrįsto inkstų nepakankamumo gydymo šia patologija sergantiems pacientams. Pabrėžiama, kad inkstų nepakankamumą turintiems pacientams skiriant širdies nepakankamumo gydymą reikalingas ypatingas budrumas.

ŠNSIF gydymo veiksmingumas ir saugumas esant vidutinio sunkumo (GFG 45 – 59 ml/min.) ar vidutiniškai sunkiam (GFG 30 – 44 ml/min.) inkstų funkcijos nepakankamumui, nežinomi. Turimi metaanalizių duomenys nepatikimi, o į randomizuotus tyrimus šie pacientai aktyviai nekviečiami.

EKD kongrese pristatytas detaliai apibrėžtas dvigubai aklas placebu kontroliuojamas randomizuotas tyrimas atsakė į svarbius klinikinius klausimus:

-          ar beta adrenoblokatoriai sumažina pacientų, turinčių vidutinio sunkumo ar vidutiniškai sunkų inkstų nepakankamumą, mirtingumą?

-          ar širdies nepakankamumo gydymas ilgainiui gali pasunkinti inkstų disfunkciją ir padidinti šalutinių nepageidaujamų poveikių riziką, nes tai ribotų širdies nepakankamumo gydymo taikymą šios kategorijos pacientams?

 

Pirminė tyrime vertinta išeitis – mirčių nuo visų priežasčių dažnumas. Beta adrenoblokatorių veiksmingumas esant širdies nepakankamumui ir kairiojo skilvelio išmetimo frakcijai < 50 proc., buvo vertinamas atsižvelgus į pradinį GFG. Rezultatai suskirstyti atsižvelgus į širdies ritmą: šio tyrimo duomenimis, beta adrenoblokatoriai skirtingai veikia esant sinusiniam ritmui ir prieširdžių virpėjimui.

Analizė apėmė 16 740 ŠNSIF sergančių pacientų duomenis. Vidutinis tiriamųjų amžius – 65 metai, 23 proc. – moterys. Nustatyta, kad per vidutiniškai 1,3 m. periodą inkstų disfunkcija buvo nepriklausomai susijusi su didesniais mirtingumo rodikliais. Dažniausia pacientų, turinčių sunkesnį inkstų nepakankamumą, mirties priežastis buvo progresuojantis širdies nepakankamumas.

Paaiškėjo, kad BAB reikšmingai sumažino pacientų, turinčių sinusinį ritmą (n – 13861), mirtingumą netgi esant vidutinio sunkumo ar vidutiniškai sunkiam inkstų nepakankamumui. Palyginus su placebu, gydymas beta adrenoblokatoriais buvo susijęs su atitinkamai 27 ir 29 proc. mažesne šių dviejų grupių pacientų mirties rizika. 

Vidutiniškai sunkų inkstų nepakankamumą turinčių pacientų absoliučią mirties nuo visų priežasčių riziką gydymas beta adrenoblokatoriais sumažino 4,7 proc.

Tyrimas parodė, kad, palyginti su placebu, beta adrenoblokatoriai  nepasunkino esamo inkstų nepakankamumo (nesumažino GFG), nepadidino nepageidaujamų šalutinių poveikių dažnumo, dauguma šių aklų tyrimų dalyvių galėjo vartoti terapiškai reikalingas beta adrenoblokatorių dozes.   

Pasak dr. D. Kotecha, pacientams, turintiems ŠNSIF, sinusinį ritmą ir GFG – 40 ml/min.,  beta adrenoblokatoriai tokie pat veiksmingi, kaip ir turintiems normalią  inkstų veiklą (GFG – 90 ml/min.). Vidutinio sunkumo arba vidutiniškai sunkus inkstų nepakankamumas nėra kliūtis gydyti beta adrenoblokatoriais arba didinti jų dozes. Tiesa, stokojama patikimų duomenų apie beta adrenoblokatorių veiksmingumą ir saugumą esant sunkiam inkstų funkcijos nepakankamumui (GFG < 30 ml/min.), taigi išvadų apie tai negalima pateikti.

 

Beta adrenoblokatorių nauda gydant širdies nepakankamumą, prieširdžių virpėjimą ir įvairaus sunkumo inkstų disfunkciją turinčius pacientus, neįrodyta, mirčių dažnumas šioje grupėje nesumažėjo. Tiesa, nenustatyta ir gydymo beta adrenoblokatoriais žalos.

Anot dr. D. Kotecha, pacientai, turintys širdies nepakankamumą ir prieširdžių virpėjimą, priklauso kitai didelės rizikos grupei, šių pacientų gydymo veiksmingumas mažesnis. Efektyviau yra išvengti prieširdžių virpėjimo esant ŠNSIF. EKD gairės nurodo, kad tinkamai gydant širdies nepakankamumą, galima išvengti prieširdžių virpėjimo atsiradimo.

Tyrimo duomenimis, inkstų veiklos pablogėjimas 20 proc. arba daugiau buvo susijęs su vidutiniškai 28 proc. didesne inkstų nepakankamumą turinčių pacientų mirties rizika, o vidutinio sunkumo ir vidutiniškai sunkų inkstų nepakankamumą turinčių pacientų grupėje – su 46 proc. didesne mirties rizika. Tyrimas neįrodė, kad gydymas BAB galėtų pabloginti inkstų veiklą, kita vertus, visi šiame tyrime dalyvavę pacientai buvo gydomi AKF inhibitoriais.

Vis dėlto inkstų veiklos pablogėjimas buvo susijęs su blogesnėmis išeitimis, taigi, siekiant išsaugoti inkstų veiklą, taikomą gydymą reikėtų derinti su inkstų specialistu nefrologu.

 

Remiantis tyrimo rezultatais, galima padaryti keletą išvadų:

 

  • esant ŠNSIF, sinusiniam ritmui ir vidutinio sunkumo arba vidutiniškai sunkiam inkstų nepakankamumui, gydymas beta adrenoblokatoriais neribojamas;
  • tokiais atvejais gydymas beta adrenoblokatoriais gali būti vertinamas kaip gyvybę saugantis;
  • skiriant tinkamai parinktas beta adrenoblokatorių dozes, gydymas dėl šalutinių nepageidaujamų poveikių nutraukiamas ne dažniau kaip vartojant placebą.
emedicina.lt informacija

 

 

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.