Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau, lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

Vieniši vyrai blogiau vartoja antikoaguliantus

2019-09-05

Paryžius (Prancūzija)

2019 m. rugsėjo 2 d.

Europos kardiologų kongrese pristatytas tyrimas rodo, kad vieni gyvenantys vyrai patiria sunkumų dėl varfarino vartojimo, bet vienos gyvenančios moterys su tokiais sunkumais nesusiduria. Vienas tyrimo autorių, Kopenhagos (Danija) Gentofte universiteto ligoninės gydytojas dr. Anders N. Bonde atkreipia dėmesį, kad dažnas vyresnio amžiaus vyras, paklaustas apie jo ligą, taikomą gydymą ir vartojamus vaistus, atsako: „ Klauskite mano žmonos...“. Anot jo, tyrimas parodė, kad vyrų antikoaguliacinė terapija labiau priklausoma nuo partnerės negu moterų. Vienos gyvenančios moterys dažnai turi glaudesnius ryšius su savo vaikais ir platesnį su jomis bendraujančių žmonių, galinčių joms pagelbėti vartojant vaistus (varfariną), ratą. Kita vertus, moterys dažniausiai lengviau pakelia skyrybas negu vyrai, vieniši vyrai dažniau piktnaudžiauja alkoholiu, o tai sunkina antikoaguliacinę kontrolę. 

Gydymas varfarinu ir tikslinių koaguliacijos rodiklių palaikymas gali būti iššūkis daliai pacientų, siekiant išlaikyti reikiamas terapines vertes, be to, varfarino aktyvumas priklauso nuo kartu vartojamų maisto produktų ir daugelio vaistų. 

Ankstesni tyrimai parodė, kad mažo TTR riziką varfarino terapijos metu didina depresija ir piktybiniai navikai, naujausiais tyrimais – ir socialiniai ekonominiai veiksniai, tarp jų ir vienišumas. Danijoje atliktame tyrime dalyvavo 4772 pacientai, sergantys prieširdžių virpėjimu. Jie 6 mėnesius vartojo warfarino, TNS buvo monitoruojamas ir identifikuojamas pagal Danijos registro duomenų bazę. Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti pagal lytį ir pagal tai, ar jie gyveno vieni, ar su kitais asmenimis. TTR buvo vertinamas pogrupiais.

Vyrai:

  • gyvenantys vieni
  • gyvenantys ne vieni

Moterys:

  • gyvenančios vienos
  • gyvenančios ne vienos

Papildomai buvo įvertinti ir kiti veiksniai, galintys turėti įtakos TTR rodikliui: depresija, piktybiniai navikai, sąveika su kitais vaistais, amžius.

Tyrimas parodė, kad vidutinis vienų gyvenusių vyrų TTR buvo 57 proc. Pritaikius logistinės regresijos modelį ir įvertinus kitus veiksnius, nustatyta, kad vienų gyvenusių vyrų TTR buvo 3,6 proc. mažesnis negu ne vienų gyvenusių vyrų.

Dr. Anders N. Bonde teigimu, vieni gyvenantys vyrai palaiko blogesnę antikoaguliacinę kontrolę, tai lemia daugiau veiksnių, negu žinojome anksčiau – ne tik depresija, vėžys, širdies nepakankamumas ar kartu vartojami kiti vaistai. Vienos gyvenančios moterys taip pat turi mažesnius TTR rodiklius negu ne vienos gyvenančios moterys, tačiau  pagal regresijos modelį įvertinus kitus veiksnius, paaiškėjo, kad TTR skirtumai moterų pogrupiuose yra minimalūs ir statistiškai nereikšmingi.  

Taip pat nustatytas aiškus ryšys tarp individo lyties ir gyvenimo būsenos: gyvenimas su kitais asmenimis vyrų grupėje buvo patikimas ir reikšmingas veiksnys, turintis įtakos TTR dydžiui, moterų grupėje tokių koreliacijų nenustatyta.

 

Vieni gyvenantys vyrai reikalingi papildomo palaikymo gydymo varfarinu metu: mokymo apie gydymą, vizitų į namus, kontaktų telefonu, papildomų apsilankymų pas gydytoją. Vieni gyvenantys vyrai galbūt turėtų pirmumą gauti kompensuojamus naujuosius geriamuosius antikoaguliantus, o ne K vitamino antagonistus, kurių vartojimas ir antikoaguliacijos monitoringas paprastesni, nes šie vaistai, palyginus su varfarinu, mažiau sąveikauja su kitais vaistais ir maistu.

 

emedicina.lt informacija

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.