Dėmesio, reikšmingas pokytis vežėjams ir kitiems, išvykstantiems iš Lietuvos: pakeistas pranešimo apie išvykimą terminas – nelieka nuostatos informuoti NVSC sužinojus apie išvykimą iš šalies ne vėliau kaip prieš 24 val. iki išvykimo. Šie pakeitimai įsigaliojo nuo 2021 m. kovo 1 d.

AKTUALUSIS INTERVIU. Skausmo suvaldymo galimybės

2021-02-22

Skausmo problema visada labai aktuali, o ypač dabar per COVID-19 viruso pandemiją, kai daug didesnė dalis žmonių patiria skausmą bei kitus šio viruso sukeltus klinikinius požymius: karščiavimą, kosulį, gerklės skausmą. Tad skausmą malšinančių vaistų vartojimo klausimas dabar kaip niekad svarbus. Šiems vaistams daugiau dėmesio skiria ne tik pacientai, bet ir gydytojai, vaistininkai, slaugytojų personalas. Skausmą malšinantys vaistai skiriami virusinės infekcijos sukeltiems simptomams lengvinti, kitoms skausmo problemoms, kylančioms dėl gretutinių ligų ar pasunkėjančioms esant infekcijai, spręsti. Įprasta, kad žiemą skausmą malšinančių preparatų suvartojama daugiau, nes šaltuoju periodu dažniau sergama virusinėmis infekcijomis, dėl kurių paūmėja lėtinės ligos ir skausmas paaštrėja. Pasaulį užgriuvus koronaviruso pandemijai, niekur nedingo ir kita – lėtinio skausmo pandemija. Mokslininkų nuomone, skausmo pacientų po jos gali netgi padaugėti. Taigi lėtinio skausmo profilaktika tampa dar aktualesnė. Šiandien apie tai ir apie racionalią skausmo farmakoterapiją kalbamės su LSMU MA Fiziologijos ir farmakologijos instituto profesoriumi Edmundu Kaduševičiumi.

 

Teigiama, kad mūsų šalies piliečiai vartoja labai daug vaistų. Įdomu, kokie yra analgetikų suvartojimo rodikliai bendrame vaistų vartojimo kontekste?

Visuomenėje vyrauja nuomonė, jog Lietuvos žmonės vartoja labai daug skausmą malšinančių preparatų. Žiniasklaidoje skelbiami įvairių apklausų duomenys ir skambios frazės, kad lietuviai analgetikus valgo saujomis. Tai nėra tiesa, o daugiau užsakomojo pobūdžio apklausų ar anketų duomenys. Fiziologijos ir farmakologijos institute atliekami moksliniai tyrimai, kurių metų įvertinamas vaistų suvartojimas, nustatomos vaistų vartojimo tendencijos, atliekamas suvartojimo palyginamas su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis ir atitiktį tarptautinėms rekomendacijoms. Skausmą malšinančių vaistų grupę stebime beveik 20 metų ir nuolat fiksuojame jų suvartojimo rodiklius bei ypatumus. Nors visuomenėje skausmą malšinantys preparatai yra labai populiarūs, mūsų atliktų tyrimų duomenimis, jų suvartojamas Lietuvoje nėra labai didelis. Tyrimais nustatyta, kad mūsų šalyje skausmą malšinančių preparatų kiekvieną dieną vartoja apie 80 žmonių iš vieno tūkstančio. Lyginant su kitomis šalimis, mes šių preparatų suvartojame netgi mažiau nei švedai (179 iš 1 000) ar danai (107 iš 1 000). Atrodo, kad lietuviai gana kantrūs skausmui arba jam malšinti renkasi galbūt kitas priemones, pvz., maisto papildus. Taigi, lietuviai tikrai nėra tauta, saujomis valganti analgetikus, kaip teigiama.

 

Tenka girdėti, kad vaistus nuo skausmo pacientai dažnai vartoja savo nuožiūra, tik tuomet, kai skausmas stiprus ar nepakeliamas. Pasirinkimas būna labai įvairus, nepaisoma net gydytojų rekomendacijų. Ar taip yra iš tiesų?

Didžioji dalis žmonių skausmą malšinančius preparatus vartoja savo nuožiūra. Mūsų tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką skausmą malšinančių preparatų pasirinkimui daro tradicijos, įpročiai ir nusistovėjusi praktika, be to, ir aktyvi įvairių farmacijos kompanijų reklama, aktyvus įvairių preparatų pristatymas viešojoje erdvėje. Tikrai negalima pasakyti, kad daugeliu atvejų analgetikų vartojimas atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos ar kitų institucijų skelbiamas rekomendacijas, taigi jų vartojimas yra nepakankamai racionalus. Gydytojai, vaistininkai ir slaugytojai ne visada savo praktinėje veikloje vadovaujasi mums visiems gerai žinomomis rekomendacijomis, todėl galėtų tinkamiau skirti ir rekomenduoti šių vaistų savo pacientams. Vaistų suvartojimo tyrimai atskleidė, kad, lyginant su kitomis ES šalimis, mes daugiau suvartojame vaistų nuo uždegimo ir labai mažai paprastųjų analgetikų, kurie yra saugesni. Tokį skirtumą pastebi ir mūsų jaunieji gydytojai, išvykę dirbti į kitas šalis, pavyzdžiui, Anglijos ar Danijos piliečiai suvartoja daug daugiau paracetamolio nei mūsų šalies gyventojai.

 

Pastebėta, kad gydytojai, ypač bendrosios praktikos, vengia pradėti gydyti opioidiniais analgetikais, kai jų poreikis yra neabejotinas (pvz., esant onkologiniam skausmui), siunčia pacientus į skausmo klinikas, pacientai laukia priėmimo kęsdami skausmą arba vartodami labai dideles silpniau veikiančių preparatų dozes. Ką Jūs galite pasakyti šiuo klausimu?

Paprastųjų analgetikų ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo suvartojimas yra gan gerai išnagrinėtas ir aprašytas vaistų suvartojimo tyrimuose, o narkotinių analgetikų suvartojimas analizuotas gerokai mažiau. Kaip tik šiemet pradėjome šios grupės preparatų mokslinį vertinimą, suvartojimo ypatumus Lietuvoje, lyginsime duomenis su kitų šalių. Iš pirmo žvilgsnio keliama hipotezė, kad šių preparatų suvartojimas yra mažokas, dažniausiai jų skiriama tik vėlesniame gydymo etape, bet vėlgi – tai tik hipotezė, yra ir tokių pacientų, kurie narkotinių analgetikų vartoja ilgą laiką ir patiria nepageidaujamų reakcijų. Manau, kad praėjus metams ar dviem, mes galėsime į šį klausimą pateikti tikslesnį atsakymą, įžvelgti tendencijas ir skirtumus, lyginant su kitomis šalimis.

Plačiau skaitykite žurnale „Skausmo medicina“ Nr. 1 (45), 2020Nr. 1 (46), 2021.

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.