Pradėjo veikti nauja ligonių kasų interneto svetainė www.ligoniukasa.lrv.lt, kurioje lankytojams pateikiama išsami informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą ir visus su juo susijusius klausimus. Svetainė veikia portale „Mano Vyriausybė“.

Antrojo dešimtmečio antrasis penkmetis

2021-04-01

Iškart po olimpinių batalijų Londone tokio paties lygmens batalijos vyko ir skausmo medicinos arenoje – 2012 m. rugpjūčio 27–31 d. Milane (Italija) vyko 14-asis pasaulio skausmo kongresas. Gydytoja V. Kačiurinienė kongrese pristatė pranešimą „Pooperacinio skausmo pranašai po minimaliai invazinės ginekologinės operacijos“, kurį paruošė kartu su rezidente R. Zarauskaite, dr. K. Rimaičiu, doc. K. Petrikoniu. Lietuvos delegaciją kongrese sudarė: LSD nariai J. Buterlevičiūtė (Vilnius), B. Čižiūnas (Šiauliai), K. Juknelis (Alytus), V. Kačiurinienė (Kaunas), K. Petrikonis (Kaunas), D. Skorupskienė (Kaunas), A. Ščiupokas (Kaunas), R. Zarauskaitė (Kaunas), taip pat T. Čėsnaitis (Kaunas), kuris vyko kaip 12-ojo LSD suvažiavimo geriausio pranešimo autorius. 

Naujuosius mokslo metus Lietuvos skausmo draugija pradėjo spalio 4 d. Kaune, kur kartu su Lietuvos neurologų asociacijos Kauno skyriumi surengė konferenciją „Neuropatinio skausmo gydymo naujienos“. Pirmasis pranešimą „Neuropatinio skausmo praktiniai gydymo aspektai“ skaitė doc. K. Petrikonis. Docentas pabrėžė, kad neuropatinio skausmo klausimas yra gana komplikuotas, jo praktiniame darbe dažnai neatpažįstame ir klaidingai gydome. Doc. A. Ščiupokas pranešimą tema „Neuropatinis skausmas sergant gretutinėmis ligomis“ pradėjo šviežiausiu tos pačios dienos klinikiniu atveju iš skausmo klinikos. Toliau dar kartą priminė auditorijai pagrindinius skausmo mechanizmų klausimus, lėtinio skausmo paplitimo Lietuvoje rodiklius. LSMU Neurologijos klinikos asistentė dr. D. Garšvienė pranešime „Smulkiųjų skaidulų neuropatijos diagnostika: galimybės ir sunkumai“ rėmėsi nesenai apgintos daktarinės disertacijos medžiaga. Tyrime buvo užrašyti tokie svarbūs parametrai kaip odos tylusis periodas, duodantis galimybę įvertinti pačių smulkiausių nervinių skaidulų funkciją. 

2012 m. lapkričio 9–10 d. Maskvoje vyko trečiasis tarptautinis kongresas „Valdyk skausmą“. Doc. A. Ščiupokui tai jau antras pametinis dalyvavimas tokiame renginyje, o doc. K. Petrikonis jame dalyvavo ir pranešimą rusų kalba jame skaitė pirmą kartą. Doc. K. Petrikonį stebino reiškiniai, vykstantys Rusijoje. Pirmu smuiku skausmo medicinoje groja neurologai, kuriasi skausmo klinikos, daugelis iš jų privačios, labai gerai įrengtos. Tose vietovėse, kur nėra skausmo klinikų, gydytojai yra sukūrę popietines ar šeštadienines mokyklas, kuriose vykdoma švietėjiška, psichologinė veikla lėtinio skausmo klausimais, į ją įtraukti slaugytojai, studentai, jauni gydytojai. Tokia veikla labai gerai vertinama valdžios ir pačios visuomenės, tačiau beveik nefinansuojama arba remiama farmacijos kompanijų. Rusijoje labai sparčiai skinasi edukacinės programos, kurios remiasi ir naujomis e. mokymosi technologijomis. Kaip aprašydamas savo įspūdžius teigė doc. K. Petrikonis, įgyta nauja patirtis, užmegzti kontaktai padės tęsti pradėtus darbus, vystyti naujas edukacines programas, stiprinti modernias bendravimo ir konsultavimosi technologijas.

Olimpiniai metai buvo užbaigti jau beveik tradicine tapusia Kalėdine draugijos konferencija –gruodžio 14 d. Birštone, „Versmės“ sanatorijoje, ji vyko tema „Paciento diena skausmo klinikoje“. Renginys skirtas paminėti Kauno klinikų Skausmo gydymo poskyrio veiklos dešimtmetį ir pasaulinius visceralinio skausmo metus. Sykiu jis buvo paskutinis pusei poskyrio: iš keturių pradėjusių veiklą liko du, o kitos dvi kolegės pasuko kitais laimės keliais. Kauno klinikų Skausmo gydymo poskyris – ne vienerių metų ieškojimų ir darbo kūrinys – oficialiai atidarytas 2002 m. spalio 15 dieną, kaip svarbiausias tuomet vykusios savaitės „Europa prieš skausmą“ renginys. Prabėgo dešimtmetis. Kiek sulaukta pacientų? Kiek būta skausmo klinikos dienų? Viską galima tiksliai sužiūrėti ataskaitose, kurių paskutinė teigia, jog 2011 m. skausmo gydymo poskyryje buvo 2012 apsilankymų, iš jų – 1 078 pirminių pacientų. Lietuvos skausmo draugijos prezidentas doc. A. Ščiupokas konferencijos dalyvius supažindino su skausmo klinikos problemomis bei pasidžiaugė, kad po truputį judama į priekį, Lietuvoje plečiasi labai specializuotų invazinių paslaugų teikimas, klinikose jau implantuotas pirmasis Baltijos šalyse nugaros smegenų skausmą malšinantis neurostimuliatorius. Kauno klinikų Skausmo gydymo poskyrio slaugytoja I. Bielskienė pristatė pranešimą apie skausmo klinikos paciento priežiūrą ir slaugą. Pranešime akcentuota, kad svarbiausias slaugytojos pašaukimas yra paciento sveikata, gerovė, komfortas ir sauga. Skausmo gydytojas E. Gaučas kalbėjo apie labai aktualius opioidinių analgetikų praktikos klausimus. Pranešime buvai aiškiai išdėstyta, kada skirti ir kaip kontroliuoti opioidinių analgetikų skyrimą onkologinio skausmo atvejais, kad būtina suderinti bazinio ir protrūkio skausmo malšinimą. Pranešimus skaitė LSMUL KK Šeimos klinikos gydytoja O. Vasiliauskienė, LSMUL KK Neurologijos klinikos doc. K. Petrikonis, LSMUL KK Anesteziologijos klinikos gydytoja V. Kačiurinienė. 

Prasidėjo 2013-ieji metai. Nors prietarais galima tikėti, galima netikėti, tryliktieji buvo negailestingi. Bet apie viską nuo pradžių.  

2013 m. kovo 15 d. Vilniuje, „Karolinos“ konferencijų centre, vyko konferencija „Nugaros skausmas: vakar, šiandien, rytoj“, kuri pritraukė iki 600 dalyvių. Renginį organizavo Nacionalinis mokymų centras, Skausmo klinikų asociacija, Lietuvos skausmo draugija, Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų mokslinė draugija, Lietuvos radiologų asociacija. Konferenciją pradėjo Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų mokslinės draugijos pirmininkas prof. A. Jocevičius, jis pasveikino gausiai susirinkusiuosius ir pirmajam pranešimui žodį suteikė Lietuvos skausmo draugijos prezidentui doc. A. Ščiupokui. Pranešime „Nugaros skausmo problema: sveikatos, ekonominė, socialinė“ pateikta statistika visuomenės neturėjo džiuginti. Remiantis 2009 m. nacionalinės lėtinio skausmo apklausos duomenimis, lėtinį nugaros skausmą patiria 34 proc. visų lėtinio skausmo ligonių, o tai sudaro beveik 180 tūkstančių, arba Klaipėdos dydžio, gyventojų. Ir ūminis nugaros skausmas didelė problema – 2011 m. Lietuvoje nustatyti beveik 232 tūkst. susirgimo dorzalgija atvejų – jau nebetoli ir iki Kauno dydžio.

Plačiau skaitykite žurnale „Skausmo medicina“ Nr. 1 (45), 2020Nr. 1 (46), 2021.

 

© 2006 Visos teisės saugomos.