Vilniaus universitetas (VU), bendradarbiaudamas su VU ligoninės Santaros klinikomis, medikams organizuos profesinės kvalifikacijos tobulinimo mokymus – bus stiprinami medikų sveikatos paslaugų teikimo įgūdžiai. Mokymų pagrindinis tikslas – išplėsti ratą specialistų, galinčių ekstremaliomis sąlygomis teikti gyvybiškai svarbią pagalbą pacientams ir suteikti jiems daugiau žinių ir įgūdžių dirbti su koronavirusu infekuotais pacientais.

REDAKCIJOS ŽODIS

2020-02-17

Žmonija pradeda naująjį amžiaus dešimtmetį. Naują istorinę atkarpą brėžia ir skausmo medicina, o 2019 m. oficialiai įteisinta skausmo liga kelia didelių iššūkių visai medikų bendruomenei.

Lietuvoje su teisiniais aktais mes žengiame pasauliniu ritmu. 2018 m. SAM patvirtinta nauja skausmo diagnozavimo ir gydymo tvarka tapo naujos kokybės ir laiko aktualijas atspindinčiu dokumentu, nes aiškiai įvardijo lėtinį skausmą kaip skausmo ligą, kuriai gydyti gali būti teikiamos specializuotos paslaugos. Savaime suprantama, kad siuntimą gauti šias paslaugas gali išduoti visi gydytojai, todėl jie visi turi gerai pažinti lėtinį skausmą kaip ligą. Situacija tokia pat kaip tuomet, kai jau neturime reikiamos kompetencijos padėti pacientui ir siunčiame jį konsultuotis pas kardiologą, neurologą ar kurį kitą specialistą.

Prabėgę metai buvo tarsi lakmuso popierėlis parodantis, kaip medikų bendruomenė supranta skausmo kompetencijos ribas. Deja, kaip rodo asmeninė praktinė patirtis, pacientai ir toliau dažnai į skausmo klinikas patenka ne pagal indikacijas arba neparuošti skausmo gydytojo konsultacijai. Ką daryti? Reikėtų pradėti nuo terminų, kurie įteisinti įsakyme. Skausmas jame apibrėžtas pagal tarptautinę terminiją: „Skausmas yra nemalonus sensorinis ir emocinis potyris...“ Vadinasi, kiekvienas gydytojas turi pirmiausia bendrauti su pacientu tam, kad pažintų jo patiriamą skausmą. Antra, jis turi ištirti jo jutimus kaip fiziologinę funkciją, įvertinti emocijas, kurios kyla dėl skausmo ir veikia paciento elgesį. Kartu apibrėžimas reiškia, kad skausmo gydymas nėra išskirtinai jutimo korekcija, emocijos taip pat turi būti koreguojamos. Vien tik gydydami audinių pažeidimus ir kitus procesus, mes nieko gero nepasieksime, jei neveiksime skausmo emocinio komponento.

Kad paciento skausmo potyrį gerai pažintume, būtina nuosekliai surinkta skausmo istorija, atlikti psichometriniai skausmo matavimai. Turime SAM patvirtintas unikalias lietuviškąsias skausmo skales, jas tik reikia kūrybiškai taikyti ir emocinį skausmo komponentą tikrai pažinsime. Įsakyme nurodoma, kad būtina įvertinti skirto gydymo efektyvumą. Jį taip pat yra nesunku apskaičiuoti. Svarbu tik, kad kiekvienas įsiklausytume į pacientą ir gerai sudėliotume savo mintis prieš įsitikindami, ar jam būtina skausmo specialisto konsultacija.

Daugiau nevargindamas Jūsų, naujojo dešimtmečio pirmaisiais metais linkiu visiems naujoviško bendradarbiavimo diagnozuojant ir gydant mūsų pacientų skausmą...

 

Redakcijos kolektyvo vardu –

dr. Arūnas Ščiupokas, vyriausiasis redaktorius      

 

© 2006 Visos teisės saugomos.