HI informacija: pernai šalyje mirė 38 281 žmogus – 1293 asmenimis mažiau nei 2018 m. Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės priežastys. 2019 m. jos sudarė 81,9 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 54,6 proc. mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 21 proc., o dėl išorinių priežasčių – 6,3 proc.

Išplėstinės praktikos vaistininkas. Kada jį sutiksime Lietuvos vaistinėje?

2019-12-13

Virginija Grigaliūnienė

Šalies farmacijos specialistų netolimoje ateityje laukia daug pokyčių, ir visų jų bendras tikslas – tarnystė pacientui, pacientų sveikatos gerinimas. Kaip neseniai vykusiame pasauliniame kongrese Abu Dabyje (JAE) akcentavo Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP) vadovai, paciento ir vaistininko bendravimas paremtas trimis pamatiniais tikslais, kurių siekia abi pusės. Tai efektyvumas, saugumas ir ligų prevencija. Tokius tikslus įgyvendinti vaistininkams visų pirma padėtų galimybė teikti papildomas paslaugas. Būtent apie teisės aktų, įtvirtinančių išplėstinės praktikos vaistininko pareigybes, šiandien kalba ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir gydytojų bei farmacijos specialistų bendruomenės.

Skiepytis – ir į vaistinę

Spalio pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė sieksianti įteisinti skiepus vaistinėse, numatydama galimybę skiepyti ir akušeriams bei slaugytojams. Kol kas akušeriai ir slaugytojai skiepus atlieka tik po kitų specialistų konsultacijų ir siuntimų. Na, o teisės aktų pataisoms, įteisinančioms licencijas išplėstinės praktikos vaistininkams, dar turi pritarti LR Vyriausybė ir Seimas. Tikimasi, kad pataisos įsigalios po metų.
Anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, šiuo metu pageidaujantis pasiskiepyti žmogus, net ir būdamas sveikas, privalo laukti eilėje pas savo šeimos gydytoją. Įvedus naujovę (kad skiepyti galėtų ir vaistininkas), medikams esą sumažėtų darbo krūvis, taigi liktų laiko kitiems darbams.

Spaudos konferencijoje ministras pabrėžė, kad norima padidinti skiepijimo apimtis.

„Kai kur jos gal ir neblogos, bet sezoninės vakcinacijos apimtys yra tikrai nedidelės, – kalbėjo jis. – Pavyzdžiui, ta pati gripo vakcina. Tai išties nėra toks rodiklis, kuriuo būtų galima didžiuotis. Kitas tikslas – mažinti eiles prie šeimos gydytojų kabinetų, nes žmonės ateina profilaktiškai skiepytis ir vis tiek turi registruotis pas gydytoją, laukti eilėje, užimti gydytojo laiką, per kurį gydytojas galėtų priimti kitus pacientus.“



Išplėstinės praktikos vaistininkui – licencija

Sveikatos apsaugos ministerijos teikiamomis teisės aktų pataisomis siekiama iki 2023 metų visiems medikams įvesti licencijas. Šiuo metu licencijas turi gauti gydytojai, slaugytojai, akušeriai, odontologai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, o reikėtų licencijų ir ergoterapeutams, kineziterapeutams, masažuotojams, medicinos psichologams, medicinos biologams, medicinos genetikams, biomedicinos technologams, radiologijos technologams, dietistams, optometrininkams, paramedikams ir skubiosios medicinos pagalbos paramedikams bei išplėstinės praktikos vaistininkams.
Būtent išplėstinės praktikos vaistininkai galėtų teikti papildomas paslaugas vaistinėje, tai yra skiepyti sveikus asmenis tam tikromis vakcinomis (gripo, tymų, erkinio encefalito).

Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, kad tai mažintų eiles poliklinikose, didintų skiepų prieinamumą. Kad galėtų skiepyti, vaistininkas turės įgyti papildomą licenciją.
„Licencijavimas pirmiausia reikalingas norint užtikrinti pačių specialistų darbo kokybę, kad būtų keliama kvalifikacija, būtų galima ją prižiūrėti. Iš tiesų, tokį norą išsakė ir specialistai“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Tokioms pataisoms pritarė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorės Noros Ribokienės teigimu, licencijomis yra užtikrinama paslaugų kokybė ir paciento saugumas, o licencijuojamų medikų ratas plečiamas jiems patiems pageidaujant.
Anot N. Ribokienės, vieni specialistai aktyviai tobulinasi, kiti ilgus metus nepraktikuoja, nenuosekliai teikia paslaugas, kurios iš tiesų kelia tam tikrų abejonių ne tik tarnybai, bet ir tokių specialistų kolegoms. Nesitobulinantys specialistai esą gadina visos grupės specialistų įvaizdį, atsiliepimus.

Vaistinėms skiepyti nebus privaloma

Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos žodžiais, prieš kurį laiką vaistinių tinklai buvo raginami pagalvoti apie papildomas paslaugas, kurios galėtų būti teikiamos vaistinėse, tačiau ministerija esą „didelių siūlymų nesulaukė“. Anot ministro, apribojus vaistų priemokų galimybes, vaistinės ėmė ieškoti būdų užsidirbti, todėl pradėjo prekiauti kosmetika, nors patys vaistininkai tuo nėra patenkinti. Ir nieko keista – juk farmacijos specialistai ruošiami ne kosmetiką pardavinėti.
„Jei jau turime farmacijos specialistus, geriau būtų juos išnaudoti vakcinacijai, o ateityje – galbūt tam tikriems sveikatos patikrinimams, tam tikrus tyrimus jie galėtų atlikti ir interpretuoti“, – susitikęs su žiniasklaidos atstovais, svarstė sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Tiesa, patys farmacininkai esą yra atsargūs, nes baiminasi, kad tokios papildomos licencijos vaistininkams gali būti privalomos. Bet prievolės esą tikrai nebus – tik galimybė. Jei vaistininkas nenorės įgyti išplėstinės praktikos vaistininko kompetencijos, niekas jo ir nevers tą daryti.
Sveikatos apsaugos ministerijos turimais duomenimis, vaistinėse skiepyti leidžiama septyniose Europos valstybėse.

 

Komentarai

Rasa Marcinkevičienė, „BENU vaistinė Lietuva“ direktorė

Mes palaikome Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyvą išplėsti skiepyti galinčių specialistų sąrašą, į kurį įtraukti ir išplėstinės praktikos vaistininkai. Manome, kad vaistinėse teikiamų paslaugų išplėtimas visų pirma būtų naudingas gyventojams, taip pat visai sveikatos sistemai.

Skiepijimo paslauga ar kitos papildomos paslaugos vaistinėje sudarys galimybę gyventojams greičiau ir patogiau pasirūpinti sveikata. Vaistinių tinklas labai išplėtotas, vaistinės yra arčiau žmogaus – netoli jo namų, darbo ar parduotuvės, kurioje jis reguliariai apsiperka. Dėl to pacientams, norintiems greitai ir be eilių gauti tokias paslaugas kaip skiepai, kreiptis į vaistininką gali būti paprasčiau, taupytų jų laiką, didintų motyvaciją skiepytis.

Vaistinėse teikiamos papildomos paslaugos galėtų prisidėti prie eilių gydymo įstaigose problemos mažinimo. Pasiskiepyti norinčių žmonių srautas pasiskirstytų tolygiau, neliktų visas krūvis tik šeimos gydytojams. Tad naudą pajustų ir šeimos gydytojai, kuriems atkristų dalis pacientų srauto.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad, padidinus skiepų prieinamumą, tai gali paskatinti gyventojus aktyviau skiepytis. Tai didintų bendrą visuomenės imunitetą užkrečiamosioms ligoms.

Vakarų Europos šalių praktika jau parodė vakcinacijos vaistinėse naudą visuomenės sveikatai. Štai Didžiojoje Britanijoje, įvedus skiepus vaistinėse, besiskiepijančių gyventojų skaičius padidėjo nuo 56 proc. iki 79 proc. Danijoje vakcinacijos paslauga vaistinėse kasmet auga 24 proc. ir net 68 proc. pacientų pasiskiepyti į vaistinę atvyksta ne pirmą kartą. Panašūs skaičiai ir Airijoje. Tai rodo, kad tokių paslaugų paklausa yra, gyventojai jomis naudojasi. Tad ir Lietuvoje tokios paslaugos galėtų būti teikiamos.

Numatoma, kad papildomas paslaugas vaistinėse teiktų išplėstinės praktikos vaistininkas, baigęs specialią mokymų programą. Norintiems tokią programą baigti BENU vaistininkams sudarysime visas galimybes ir tikimės, kad galėsime kuo didesniam klientui skaičiui pasiūlyti galimybę pasiskiepyti.

Kalbant apie paslaugų spektrą, pirmiausia lauksime ministerijos gairių dėl išplėstinės praktikos vaistininko kompetencijų. Sieksime, kad mūsų klientai BENU vaistinėse gautų kuo daugiau paslaugų. Kai kurių Europos Sąjungos šalių vaistinėse, be vakcinacijos, yra teikiamos tokios paslaugos, kaip gliukozės kraujyje nustatymas, cholesterolio kiekio nustatymas, diabeto programa, hipertenzijos valdymo programa, vaistų vartojimo priežiūra. Šiuo metu mes vaistinėse teikiame tokias paslaugas kaip odos ir kūno kompozicijos tyrimas, taip pat turime farmacinės rūpybos kabinetus, kuriuose ir būtų galima teikti kitas papildomas paslaugas.

Papildomas paslaugas norėtume pradėti teikti kuo greičiau, žinoma, pirmiausia reikia sulaukti valstybės institucijų sprendimų.

 

Ingrida Damulienė, „Eurovaistinės“ valdybos pirmininkė

Nuolat ieškome galimybių būti naudingi klientams, kurie atvyksta į vaistines. Visuomet aktyviai tikriname širdies ritmą, pulsą, svorį, dabar kai kuriose vaistinėse turime šiuolaikinius prietaisus, kurie leidžia be kraujo tyrimų parodyti, koks mikroelementų kiekis organizme, odos elastingumas kokia kraujagyslių būklė ir kita.

Norime padėti klientams vienoje vietoje gauti kuo daugiau patarimų ir leisti jiems neskubant išsiaiškinti, kokia jų sveikatos būklė tiek, kiek galime.

Turime parengtas Geros savijautos klinikas, esame numatę, kad daugelyje vaistinių galėsime skiepyti nuo gripo ir tymų, dabar tiesiog lauksime, kada bus galima tai daryti.

Didžiausia šių naujovių nauda – klientams. Daugybė žmonių ateina į vaistinę ir būtų linkę čia pasitikrinti sveikatą, pasiskiepyti. Galėsime tai daryti jau pirmąją dieną, kai tik tai leis Sveikatos apsaugos ministerija.

Išplėstinės praktikos vaistininkas. Kas tai?

 

Keletą klausimų pateikėme SAM Farmacijos departamento Farmacinės veiklos skyriaus patarėjai Miglei Domeikienei 

 

 

Sveikatos apsaugos ministerija teikia teisės aktų pataisas licencijuoti išplėstinės praktikos vaistininkus. Kokios bus tokio vaistininko pareigos, funkcijos? Kuo jis skirsis nuo kitų farmacijos specialistų? Ar įgyti tokią licenciją bus privaloma visiems vaistininkams?

Siekiant sudaryti teisines galimybes žmonėms pasiskiepyti vaistinėse, Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo parengti Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos, išskyrus medicinos praktiką, odontologijos praktiką, burnos priežiūros praktiką, slaugos praktiką ir akušerijos praktiką, įstatymo projektą, kuriame siūloma sveikatos priežiūros specialistų sąrašą papildyti išplėstinės praktikos vaistininko, kuris, įvertinęs suaugusiųjų sveikatos būklę, žmonėms skirtų tam tikrus skiepus (pavyzdžiui, gripo) ir paskiepytų. Ši paslauga nebus privaloma, pačios vaistinės galės nuspręsti, ar teikti tokią paslaugą vaistinėje. Vaistininkams taip pat nebūtų privaloma įgyti papildomą kvalifikaciją, tačiau norintieji skiepyti turės išklausyti išplėstinės praktikos vaistininko mokymų programą, gauti tai patvirtinantį dokumentą.

 

Kokie reikalavimai bus keliami išplėstinės praktikos vaistininkui? Nuo kada jie turėtų įsigalioti Lietuvoje?

Minėtame įstatymo projekte numatoma, kad išplėstinės praktikos vaistininko profesinė kvalifikacija įgyjama vaistininkui baigus išplėstinės praktikos vaistininko neformaliojo švietimo programą vaistininkus rengiančiame universitete. Įstatymo projekte siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2020 metų lapkričio 1 dienos.

 

Kokias papildomas paslaugas vaistinėje galės teikti išplėstinės praktikos vaistininkas?

Kaip ir minėjau, šiuo metu numatoma išplėstinės praktikos vaistininkui leisti žmonėms skirti tam tikrus skiepus (pavyzdžiui, gripo) ir skiepyti. Vėliau planuojama plėtoti išplėstinės praktikos vaistininko veiklas numatant papildomų funkcijų. Šiuo metu dar anksti kalbėti, kokios galėtų būti papildomos funkcijos. Tam reikia platesnės diskusijos su gydytojų, vaistininkų ir pacientų bendruomene.

 

Kodėl reikia įteisinti tokią pareigybę? Kokią tikėtiną naudą ji turėtų teikti sveikatos apsaugos sistemai, visuomenei?

Pakeitimai sumažins gydytojams tenkantį krūvį, o žmonėms bus paprasčiau pasiskiepyti. Gyventojai galės rinkis, ar eiti į vaistinę, ar kreiptis į gydymo įstaigą. Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Komisija (EK) rekomenduoja, kad būtų paskiepijama ne mažiau kaip 75 proc. rizikos grupėms priklausančių asmenų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, rizikos grupių skiepijimo apimtys yra daug mažesnės (iki 20 proc. 65 metų ir vyresnių asmenų), todėl didinant prieinamumą tikimasi padidinti skiepijimo apimtis. Kitų ES valstybių narių geroji patirtis rodo, kad įtvirtinus galimybę pasiskiepyti vaistinėse, atitinkamai didėja pasiskiepijusių nuo gripo skaičius, štai, pavyzdžiui, Airijoje, kur skiepijimas vaistinėse įtvirtintas jau keletą metų, 2017–2018 metais žmonių, kurie pasiskiepijo nuo gripo visuomenės vaistinėse, skaičius padidėjo net 46 procentais, palyginti su ankstesniais metais. 2018-aisiais Portugalijoje daugiau kaip trečdalis pacientų nuo gripo skiepijosi vaistinėse. 

 

Kokių siūlymų pateikė vaistinių tinklai dėl papildomų paslaugų, kurias būtų galima teikti vaistinėse?

Kol kas nesame sulaukę konkrečių siūlymų dėl išplėstinės praktikos vaistininkų galimų funkcijų. Tačiau vaistinių tinklų atstovai anksčiau buvo teikę siūlymus praplėsti vaistinių veiklą: leisti skiepyti tam tikromis vakcinomis, atlikti tam tikrus diagnostinius tyrimus.

 

Plačiau apie tai skaitykite žurnalo „Farmacija ir laikas“ 2019 Nr. 8

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.