Karščiuojantis vaikas: kaip padėti?

2021-09-08

Vaikų karščiavimas yra dažnai pasitaikantis negalavimas. Vaiko kūno temperatūra gali būti skirtinga, priklausomai nuo matavimo vietos, paros laiko ir amžiaus (pirmuosius dvejus gyvenimo metus temperatūra gali būti aukštesnė). Be to, kaip ir bet kurie kiti kūno siunčiami signalai, normalios kūno temperatūros ribos yra gana plačios. 

Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad nenormaliai padidėjusia kūno temperatūra turėtų būti laikoma didesnė nei:

  • 38 °C (tiesiojoje žarnoje)

  • 37,5 °C (burnoje)

  • 37,2 °C (pažastyje)

Be to, svarbu prisiminti, kad vaikas gali sirgti sunkia bakterine infekcija ir nesant temperatūros padidėjimo ar, atvirkščiai, padidėjusi temperatūra nebūtinai reiškia infekcinę ligą.

Anksčiau geriausia temperatūros matavimo vieta vaikams buvo laikoma tiesioji žarna, tačiau tobulėjant technologijoms šį nepatogų ir nemalonų būdą pakeitė mažiau invaziniai. Neretai įgudusios motinos termometro apskritai nenaudoja, tačiau mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad pridedant ranką prie galvos dažniausiai nustatoma didesnė temperatūra ir taikomas perteklinis gydymas. 

Vaikai ir kūdikiai gali karščiuoti dėl įvairių priežasčių. Neretai trumpalaikio karščiavimo priežastis taip ir lieka nenustatyta. Nors vasarą vaikų karščiavimo atvejų pasitaiko rečiau, yra nemažai virusų ir kitų infekcijų sukėlėjų, kurie suaktyvėja būtent šiltuoju metų laiku.

 

Virusai

Susirgti peršalimu galima bet kuriuo metų laiku, tačiau kai kurie virusai, pavyzdžiui, rinovirusai, yra aktyvesni žiemą. Žinoma, kad vasarą kur kas dažniau pasitaiko Koksaki virusinių infekcijų, sukeliančių rankų, kojų ir burnos ligą. Sergant šia liga vaikams pasireiškia karščiavimas, atsiranda mažų skausmingų opelių burnoje, kartais bėrimas ant rankų ir pėdų. Kaip ir gydant bet kokią kitą virusinę infekciją, šiai ligai jokio specifinio gydymo nėra, išskyrus karščiavimo slopinimą ir dehidratacijos profilaktiką.

Enterovirusai ir echovirusai gali sukelti įvairiausius simptomus, nuo labai lengvų iki itin sunkių. Vaikams gali pasireikšti karščiavimas, gerklės skausmas, vėmimas, viduriavimas, galvos skausmas, bėrimai ir/ arba konjunktyvitas (akių paraudimai). Šie virusai taip pat gali sukelti meningitą (pasireiškiantį stipriu galvos skausmu ir kaklo rigidiškumu) bei miokarditą (pasireiškiantį krūtinės skausmu).

Adenovirusai yra dar viena grupė sukėlėjų, neretai suaktyvėjančių vasaros metu. Adenovirusine infekcija sergantiems vaikams gali pasireikšti sunkus karščiavimas, gerklės skausmas, konjunktyvitas ir viršutinių kvėpavimo takų simptomai. Ši liga gali atrodyti kaip streptokokinė bakterinė infekcija, todėl esant aukštai temperatūrai tikslinga atlikti papildomus tyrimus, nes streptokokinė infekcija turi būti gydoma specifiniais vaistais – antibiotikais.

Siekiant išvengti šių ir kitų virusinių ligų plitimo kolektyvuose būtina reguliariai plauti rankas, ypač pakeitus sauskelnes ar pasinaudojus tualetu. Karščiuojantis ar kitų simptomų turintis vaikas pirmosiomis ligos dienomis turi likti namuose. Šių ligų simptomai paprastai palengvėja per 7–10 dienų nuo užsikrėtimo.

 

Bakterijos

Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2021 m. nr. 4

 

© 2006 Visos teisės saugomos.