Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido periodinį sveikatos statistikos leidinį „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2019 m. (išankstiniai duomenys)”. Jame pateikiami pagrindiniai išankstiniai praėjusių metų Lietuvos gyventojų sveikatos ir svesiatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliai.

Klastingasis SŪRS-CoV-2 ir jo sukelta pandemija

2020-04-27

Klastingasis koronavirusas SŪRS-CoV-2 ir jo sukelta pandemija. Protrūkiu Kinijoje prasidėjęs virusas išplito po visą pasaulį

 

2019 metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste kilęs naujasis koronavirusas SŪRS-CoV-2 greitai išplito po visą pasaulį ir sukėlė ligos COVID-19 pandemiją. COVID-19 infekcija pasireiškia karščiavimu, sausu kosuliu, dusuliu, abipusiu plaučių uždegimu. Pateikiame karantino pradžios savaičių pasaulio ir Lietuvos aktualijas.

 

Kovo 5 d.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į nuolat pasaulyje kintančią situaciją dėl naujojo koronaviruso (SŪRS-CoV-2) sukeliamos infekcijos COVID-19, parengė ir teikia atnaujintas rekomendacijas vaistinėms ir farmacijos specialistams

Siekiant, kad nesusidarytų palankios sąlygos COVID-19 plisti, rekomenduojama farmacijos specialistams, kitiems vaistinių darbuotojams bei vaistinių klientams kuo dažniau plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu (trinant jas ne mažiau nei 20 sekundžių). Alkoholinės (60–85 proc.) rankų dezinfekcijos priemonės rekomenduojamos tais atvejais, kai nėra galimybės dažnai ar reikiamu metu nusiplauti rankų.

Taip pat nurodyta laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosint ir čiaudint nosį prisidengti nosinaite arba sulenkta alkūne). Panaudota nosinaitė išmetama, rankos plaunamos vandeniu ir muilu. Raginama vengti artimo sąlyčio (išlaikant 2 metrų atstumą) su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomų, pavyzdžiui, kosulys, sloga, čiaudulys. Jokiu būdu neliesti burnos, nosies, akių neplautomis rankomis, skirti didesnį dėmesį paviršių, kurie dažniausiai turi sąlytį su vaistinių klientais ir farmacijos specialistais, valymui ar dezinfekcijai.

Pabrėžiama ir tai, kad nuolat dėvėti medicinines kaukes nėra rekomenduojama sveikiems asmenims, nes nėra įrodymų, kad tai padėtų efektyviai išvengti infekcinių ligų, taip pat ir COVID-19. Medicinines kaukes rekomenduojama dėvėti žmonėms, kuriems jau yra pasireiškę kvėpavimo takų infekcijos simptomų – kosulys, sloga, čiaudulys. Respiratoriai rekomenduojami tais atvejais, kai yra teikiamos paslaugos ligoniams, įtariamiems sergant arba sergantiems COVID-19 infekcija.

 

 

Pacientų konsultavimas ir situacijų valdymas

Jei pacientai į farmacijos specialistus kreipiasi dėl į gripą panašių simptomų (karščiavimo, sauso kosulio, dusulio), patariama pasidomėti, ar asmuo 14 dienų laikotarpiu lankėsi užsienio valstybėje; ar turėjo artimą sąlytį su asmeniu, sergančiu COVID-19 infekcija.

Jei minėtais kvėpavimo takų infekcijos simptomais besiskundžiantis asmuo per paskutines 14 dienų lankėsi užsienio valstybėje arba turėjo artimą kontaktą su asmeniu, sergančiu COVID-19 infekcija, jam būtina kuo skubiau kreiptis trumpuoju numeriu 1808, nurodyti visas aplinkybes ir vykdyti operatoriaus nurodymus.

Tokiu atveju farmacijos specialistų prašoma pagal galimybes pasiūlyti pacientui pagalbą kreipiantis trumpuoju numeriu ir patarti įsigyti bei dėvėti medicininę kaukę.

Kitu atveju: jei pacientas nesilankė užsienio valstybėje, neturėjo artimo sąlyčio su asmenimis, sergančiais COVID-19 infekcija – jam turėtų būti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad nustatytų ligą ir skirtų gydymą. Karantino laikotarpiu pageidautina tą padaryti telefonu iš namų.

Asmeniui, kuris 14 paskutinių dienų laikotarpiu lankėsi užsienio šalyje arba turėjo artimą kontaktą su asmeniu, sergančiu COVID-19, tačiau nejaučia jokių kvėpavimo takų infekcijos simptomų, privaloma 14 dienų izoliuotis – būti namuose, nebendrauti su sveikais asmenimis, dirbti iš namų arba imti nedarbingumą. Toks asmuo privalo nedelsiant užpildyti anketą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) svetainėje arba susisiekti su NVSC karštąja linija tel. +370 618 79984 ir +370 616 94562 (visą parą). Pajutę į gripą panašius simptomus, tokie asmenys turi nedelsiant skambinti trumpuoju numeriu 1808.

Jei gyventojas, kuriam būtina izoliuotis, akivaizdžiai nesilaiko izoliavimosi režimo, būtina apie tai pranešti bendruoju pagalbos tarnybų telefonu 112 arba Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui minėtais kontaktais.

Rekomenduojama gyventojams priminti, kad specifinio medikamentinio gydymo nuo COVID-19 nėra, todėl rekomenduojama nepasitikėti neaiškių šaltinių skleidžiama informacija apie neva šią infekciją veikiančius neaiškios kilmės vaistus ar maisto papildus. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įspėja, kad virtualioje erdvėje jau atsirado siūlymų įsigyti vaistų bei maisto papildų COVID-19 sukeltai infekcijai gydyti bei jos profilaktikai. Informuojame, kad šiuo metu pasaulyje nėra vaistinių preparatų, kurie galėtų būti vartojami specifiškai COVID-19 infekcijos profilaktikai ar gydymui. Todėl gyventojai turi būti raginami išlikti atidūs, nepirkti neaiškios kilmės produktų ir neužsiimti savigyda, pasitikėti gydytojais ir farmacijos specialistais.

Pacientams reikia priminti, kad karantino metu dėl COVID-19 grėsmės būtina laikytis šalyje nustatyto karantino režimo – vengti kontaktų su kitais asmenimis, iš namų išeiti tik esant būtinybei, pavyzdžiui, norint įsigyti būtinųjų prekių, viešose vietose rekomenduojama dėvėti kaukę, mūvėti vienkartines pirštines.

 

Kovo 13 d.

 

Europos kardiologų draugijos Tarybos pranešimas dėl koronaviruso infekcijos ir AKF inhibitorių/ ARB skyrimo arterine hipertenzija sergantiems pacientams

Remiantis pirmaisiais pranešimais iš Kinijos ir vėlesniais gydytojų pastebėjimais, esą arterinė hipertenzija gali būti susijusi su didesniais dėl COVID-19 infekcijos hospitalizuotų pacientų mirštamumo rodikliais, buvo iškelta prielaida, kad AKF inhibitoriai ar ARB gali padidinti COVID-19 infekcijos riziką ir pasunkinti ligos eigą. Tokių teiginių pasirodė internete ir kitose žiniasklaidos priemonėse.
Šiuos samprotavimus paakino kai kurių stebėjimų duomenys, rodantys, kad panašus į SŪRS-CoV-2 virusą SŪRS, prieš patekdamas į ląstelių vidų, jungiasi su AKF-2 receptoriais. Gydant AKF inhibitoriais arba ARB kaip tik ir padaugėja AKF-2 receptorių.
Paveikti tokių žiniasklaidos platinamų nuogąstavimų, dalis AKF inhibitoriais ar ARB gydomų pacientų ir jų gydytojų pradėjo nerimauti dėl taikomo gydymo saugumo, kai kurie netgi nustojo vartoti AKF inhibitorius ar ARB.
Europos kardiologų draugija informuoja, kad spekuliacijos apie galimas AKF inhibitorių ar ARB sąsajas su COVID-19 infekcija neturi patikimo mokslinio arba kitokio akivaizdaus pagrindo. Atvirkščiai, kai kurie ikiklinikiniai tyrimai su gyvūnais parodė, kad AKF inhibitoriai ir ARB galbūt netgi pasižymi apsauginiu poveikiu, tai yra gali sumažinti sunkių plautinių COVID-19 infekcijos komplikacijų riziką. Tiesa, tokio pobūdžio klinikinių tyrimų su žmonėmis nėra atlikta.
Europos kardiologų draugijos Hipertenzijos taryba pabrėžia, kad nesama jokių įrodymų, kad AKF inhibitoriai arba ARB galimai darytų žalingą poveikį COVID-19 infekcijos rizikai ar eigai.
Europos kardiologų draugijos Hipertenzijos taryba primygtinai rekomenduoja tęsti iki šiol pacientams taikytą antihipertenzinį gydymą, nes nėra mokslinio ar kitokio akivaizdaus pagrindo nutraukti AKF inhibitorių ar ARB vartojimą COVID-19 infekcijos metu.

Ekspertų grupės vardu – profesorius Giovani de Simone,
Europos kardiologų draugijos Hipertenzijos tarybos pirmininkas

 

Kovo 17 d.

Kaip vaistininkai padeda kovoti su COVID-19 Kanadoje

Artėjant COVID-19 protrūkiui, Kvebeko (Kanada) vaistininkams buvo sudaryta galimybė pratęsti receptų galiojimą ir skirti tam tikrus vaistus. „Gydytojų ir farmacininkų kolegija susitarė sušvelninti tam tikras taisykles, kad būtų kuo mažiau medicininių konsultacijų“, – kovo 16-osios rytą Kvebeko medicinos atstovai paskelbė pranešime spaudai. Buvo numatyta, kad Kvebeko vaistininkai galės pratęsti receptų galiojimą ilgiau, nei numatyta įstatymuose, ir kad jie taip pat galės skirti vaistus visoms nesunkioms ligoms, remdamiesi pirmine gydytojo diagnoze.
Taip pat vaistininkai nebebus įpareigoti perduoti gydytojui informacijos, kuria siekiama pratęsti vaisto vartojimą, koreguoti jo dozę ar pakeisti vaistą kitu, nebent gydytojas to paprašo.

 

Po Kinijos – viruso protrūkis Italijoje

Po Kinijos koronaviruso pandemija labiausiai paveikė Italiją. Pietų Tirolio Lanos vaistinės „Peer Lana“ vaistininkai Stephanas ir Florianas Peeriai ėmėsi specialių priemonių savo vaistinėje. Jie paskelbė kontrolinį sąrašą ir vaizdo įrašą, paaiškinantį, kaip vaistinės, esančios tumet dar mažiau viruso apimtose vietose, gali geriausiai pasiruošti. Abu vaistininkai taip pat teikia informacinę medžiagą savo kolegoms iš Vokietijos.

Vaistininkai Stephanas ir Florianas Peeriai dėl koronaviruso pandemijos savo vaistinėje susiduria su išskirtine padėtimi. Todėl jie susistemino klientų aptarnavimo procesą, kad geriausiai apsaugotų pacientus ir vaistinių darbuotojus.

 

  • Pacientai, norintys apsilankyti vaistinėje, ženklais priešais vaistinę įspėjami, kad neturėtų įeiti į vaistinę, jei jaučia simptomus. Jiems nurodoma, kokiu numeriu kreiptis specialias tarnybas telefonu.
  • Lankytojams sudarytos sąlygos dezinfekuoti rankas iškart įėjus į vaistinę.
  • Dezinfekavę rankas pacientai ekrane gali gauti eilės numerį.
  • Maksimalus klientų skaičius vaistinėje yra tiksliai apibrėžtas, judėjimo kryptis pažymėta kryžiais ant grindų.
  • Pacientai gali atsistoti ant kryžiaus ir pamažu judėti prie aptarnavimo stalų. Taip galima išlaikyti saugų atstumą ir nėra daug chaoso.

 

Prie stalų darbuotojai pataria per stiklo sieną, vaistai laikomi popieriniame maišelyje, kuris pakabinamas ant kablio, pacientas gali juos paimti. Jei reikia palikti vietą už stiklo, privalu dėvėti FFP2 kaukes. Rankos turi būti dezinfekuojamos.

Italijos vaistininkai rekomenduoja laikytis kaukių dėvėjimo instrukcijų, nedėvėti jų pakartotinai.

Farmacijos specialistai, būdami greičiausiai ir šiuo metu kol kas lengviausiai pasiekiamais sveikatos priežiūros specialistais, susiduria su didžiausia rizika užsikrėsti COVID-19.

Ar esame tinkamai pasiruošę Lietuvos vaistinėse?

 

Kovo 18 d.

Jungtinės Karalystės prognozės

Jungtinės Karalystės visuomenės sveikatos institucijos parengtame trumpame dokumente rašoma, kad yra manoma, jog COVID-19 protrūkis truks maždaug metus (iki 2021 m. pavasario), užsikrės maždaug 80 proc. gyventojų, iki 15 proc. žmonių (7,9 mln.) prireiks hospitalizacijos.

„The Guardian“ teigia, kad iš penkių milijonų žmonių, kurie laikomi gyvybiškai svarbiais dėl darbo „būtiniausiose tarnybose ir ypatingos svarbos infrastruktūroje“ (įskaitant milijoną sveikatos sistemos darbuotojų ir 1,5 milijono socialinės globos darbuotojų), 500 tūkst. gali būti nedarbingi.

Anglijos visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Visuomenės sveikatos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Susan Hopkins teigė, kad Anglijos visuomenės sveikata „pasinaudojo pagrįstais blogiausio atvejo scenarijais, kad patvirtintų simptomų turinčių žmonių buvimo namuose, įskaitant sveikatos priežiūros darbuotojus, svarbą siekiant sumažinti viruso plitimą.“

Anglijos visuomenės sveikatos tarnyba teigė, kad 15 proc. hospitalizacijos dydis buvo nustatytas remiantis kitų šalių pateiktais duomenimis. Agentūra taip pat perspėjo, kad laboratorijos, smarkiai išaugus krūviams, negalėjo ištirti visų simptomus jaučiančių asmenų.

Kovo 18 d. JK vyriausybė pareiškė, kad nebus tikrinami visi įtariami atvejai, daugiausia dėmesio bus skiriama tik ligoninėse esantiems pacientams. Tai sukėlė visuomenės, taip pat ir sveikatos priežiūros darbuotojų, nusivylimą.

Pranešama, kad vyriausybė taip pat derasi su privačiomis ligoninėmis dėl lovų naudojimo COVID-19 gydyti. Profesinės sąjungos ir Darbo partija paragino vyriausybę rekvizuoti nepanaudotas lovas – maždaug 5 000 ligoninių iš maždaug 8 000.

 

Kovo 19 d.

 

Kada sulauksime skiepų?

 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) ir JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) duomenimis, šiuo metu nėra vaistų ar skiepų, kurie būtų veiksmingi gydant ar užkertant kelią COVID-19.

Nesant nustatyto gydymo režimo, Kinijos tarptautinė medicinos ir sveikatos priežiūros asociacija (CPAM) 2020 m. vasarį išleido naujas 2019 metų koronavirusinės ligos (COVID-19) gaires su rekomendacijomis dėl epidemiologinių savybių, ligos patikrinimo ir prevencijos, diagnozės, gydymo ir kontrolės, nozokomialinių infekcijų prevencijos ir kontrolės bei ligonių slaugos. Tiesioginiam antivirusiniam SŪRS-CoV-2 gydymui CPAM rekomenduoja vartoti lopinavirą; ritonaviras (2 kapsulės (dozė nenustatyta) per burną du kartus per dieną) kartu su nebulizuotu alfa interferonu (5 mln/vnt. steriliame injekciniame vandenyje, įkvepiama du kartus per dieną). CPAM šią rekomendaciją grindė retrospektyvinės grupės įrodymais, rodančiais lopinaviro klinikinę naudą, ritonaviru gydant kitą koronavirusinę infekciją (t. y. 2002 m. sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) ir 2012 m. Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (ARRS) koronavirusus).

Be CPAM, grupė Korėjos gydytojų, turinčių patirties gydant SŪRS-CoV-2 infekuotus pacientus, parengė rekomendacijas dėl COVID-19 gydymo. Anot šių gydytojų, antivirusinių vaistų nerekomenduojama vartoti jauniems, sveikiems pacientams, kuriems pasireiškia lengvi simptomai ir nėra gretutinių ligų. Tačiau 400 mg lopinaviro; 100 mg ritonaviro (2 tabletės per burną du kartus per dieną) arba chlorokvino (500 mg per burną du kartus per parą) turėtų būti svarstomi skirti vyresniojo amžiaus pacientams arba pacientams, sergantiems pagrindinėmis ligomis ir jaučiantiems rimtų simptomų. Jei chlorokvino nėra, rekomenduojama apsvarstyti galimybę skirti hidroksichlorokviną (400 mg per burną vieną kartą per parą). Ribavirino ir interferono nerekomenduojama vartoti kaip pirmo pasirinkimo vaisto dėl šalutinio poveikio rizikos; tačiau, jei gydoma lopinaviru, galima apsvarstyti šių vaistų vartojimą; ritonaviras, chlorokvinas ar hidroksichlorokvinas neveiksmingi.

 

COVID-19 ir širdies ir kraujagyslių ligos

Ar pacientai turėtų toliau vartoti vaistus nuo širdies ir kraujagyslių ligų COVID-19 pandemijos metu?

Vaistininkai ir toliau yra prieinamiausi sveikatos priežiūros specialistai, ypač dabartinės naujosios koronaviruso pandemijos metu. Nenuostabu, kad daug dezinformacijos skleidžiama naujienų portaluose ir socialinėje žiniasklaidoje. Kaip vaistininkai, turime galimybę išsaugoti ir paskleisti įrodymais pagrįstą informaciją savo pacientams.

Žinoma, kad pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, COVID-19 komplikacijų išsivysto dažniau. Tiksliau, nustatyta, kad pacientams, sergantiems hipertenzija, cukriniu diabetu ir kitomis gretutinėmis ligomis, yra didesnė mirties rizika.

Iki šiol nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad AKFi/ ARB gali pabloginti paciento būklę. Bet kuriuo atveju pacientai turi laikytis atsargumo priemonių, kad neužsikrėstų, o jei jaučiasi blogai, turėtų nedelsdami kreiptis pagalbos.

 

JAMA publikacija – žvilgsnis į Italiją

 

2020 m. pirmoje vasario pusėje Italijoje buvo nustatyti 3 ligos (COVID-19) atvejai ir visi susiję žmonės, neseniai keliavę į Kiniją. 2020 m. vasario 20 d. Šiaurės Italijoje, Lombardijos regione, buvo diagnozuotas sunkus plaučių uždegimas dėl SŪRS-CoV-2 trisdešimtmečiam vyrui, nekeliavusiam užsienyje. Per 14 dienų apylinkėse buvo diagnozuota daugybė kitų COVID-19 atvejų, daugybė kritiškai sergančių pacientų. Remiantis atvejų skaičiumi ir sunkia ligos stadija, hipotetizuojama, kad virusas cirkuliavo nuo sausio mėnesio.

 

„Nature“ publikacija apie tai, ko turime išmokti apie koronavirusą

 

Ko Kinijos atsakas į koronavirusą gali išmokyti likusį pasaulį? Tyrėjai tiria Kinijos blokavimo poveikį įžvalgoms apie virusinės pandemijos kontrolę.

Naujajam koronavirusui žygiuojant per visą pasaulį, šalys, kuriose protrūkiai didėja, nori sužinoti, ar krizė Kinijoje buvo suvaldyta dėl ypatingo Kinijos užsidarymo. Kitos šalys dabar seka Kinijos pavyzdžiu ir riboja judėjimą savo viduje, o dešimtys šalių riboja tarptautinius lankytojus.

Sausio viduryje Kinijos valdžia pristatė precedento neturinčias viruso naikinimo priemones, sustabdydama judėjimą į Uhaną, epidemijos centrą ir kitus 15 Hubėjaus provincijos miestų, kuriuose gyvena daugiau nei 60 milijonų žmonių. Skrydžiai ir traukiniai buvo sustabdyti, o keliai užblokuoti.

Netrukus daugelyje Kinijos miestų žmonėms buvo liepta likti namuose ir išeiti tik norint apsirūpinti maistu ar prireikus medicininės pagalbos. Kaip rašo „The New York Times“, maždaug 760 milijonų žmonių, apytiksliai pusė šalies gyventojų, apsigyveno namuose.

Praėjo du mėnesiai, daug kur žmonės dar izoliuoti. Naujų atvejų yra apie keliasdešimt per dieną, palyginti su tūkstančiais per dieną piko metu.

„Šie kraštutiniai gyventojų judėjimo apribojimai buvo gana sėkmingi“, – sako Michaelis Osterholmas, infekcinių ligų mokslininkas iš Minesotos universiteto Mineapolyje.

Vasario pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje Pasaulio sveikatos organizacija pasveikino Kiniją dėl „unikalios, precedento neturinčios visuomenės sveikatos reakcijos“.

Tačiau esminis klausimas yra tai, kokios priemonės Kinijoje buvo svarbiausios siekiant sumažinti viruso plitimą, tvirtina Honkongo universiteto infekcinių ligų tyrinėtojas Gabrielis Leungas. „Šalys, kurios dabar susiduria su pirmąja infekcijos banga, turi tai žinoti“, – sako jis.

Kas nutiko paskelbus karantiną? Mokslininkai apskaičiavo, kad prieš jį kiekvienas užkrėstas asmuo perdavė koronavirusą daugiau nei dviem kitiems, taip infekcija galėjo greitai plisti. Ankstyvieji ligos plitimo modeliai leido manyti, kad, nepaisant pastangų apsisaugoti, SŪRS-CoV-2 užkrės 40 proc. Kinijos gyventojų – apie 500 milijonų žmonių.

Tačiau nuo sausio 16 iki 30 dienos, įskaitant pirmąsias septynias karantino dienas, viruso platinimas sumažėjo iki 1,05 žmogaus kiekvienam užsikrėtusiam asmeniui, skaičiuoja Adamas Kucharskis, modeliuojantis infekcinės ligos plitimą Londono higienos mokykloje. „Tai buvo nuostabu“, – pripažįsta jis.

Naujų kasdienių infekcijų skaičius Kinijoje atrodo didžiausias sausio 25 d. – praėjus vos dviem dienoms po to, kai Uhanas buvo uždarytas „į areštinę“.

Kodėl koronavirusas taip lengvai plinta tarp žmonių? PSO duomenimis, kovo 16 d. Kinijoje buvo pranešta apie 81 000 atvejų. Kai kurie mokslininkai mano, kad daug atvejų buvo nenustatyta – arba dėl to, jog simptomai nebuvo tokie sunkūs, kad žmonės galėtų kreiptis į gydytoją, arba dėl to, kad nebuvo atlikti tyrimai.

Tačiau atrodo akivaizdu, kad per tą laiką įgyvendintos priemonės pasiteisino, sako Christopheris Dye, Oksfordo universiteto JK epidemiologas.

„Net jei buvo 20 ar 40 kartų daugiau atvejų, ir tai atrodo mažai tikėtina, kontrolės priemonės veikė“, – tvirtina Ch. Dye.

Pirmosiomis protrūkio savaitėmis gruodį ir sausį Uhano valdžios institucijos delsė pranešti apie paslaptingos infekcijos atvejus, vėlavo imtis priemonių šiai infekcijai sustabdyti, įsitikinęs Howardas Markelis, Mičigano universiteto An Arboro visuomenės sveikatos tyrėjas. „Kinijos delsimas veikti greičiausiai lemia šį pasaulio įvykį“, – svarsto Markelis.

Modelio modeliavimas, kurį atliko Lai Shengjie ir Andrew Tatemas, kylančių ligų tyrėjai iš Sautamptono universiteto JK, rodo, kad jei Kinija būtų įgyvendinusi savo kontrolės priemones savaite anksčiau, būtų galėjusi išvengti 67 proc. visų ten pasireiškusių COVID-19 atvejų. Įgyvendinus priemones 3 savaitėmis anksčiau, nuo sausio pradžios, infekcijų skaičius būtų sumažėjęs iki 5 proc. visų atvejų.

Miestuose, kurie sustabdė viešąjį transportą, uždarė pasilinksminimo vietas ir uždraudė viešus susibūrimus prieš nustatant pirmąjį COVID-19 atvejį, pasireiškė 37 proc. mažiau ligos atvejų nei miestuose, kurie tokių priemonių neįgyvendino.

Ar Kinijos draudimas keliauti veikė? Daugybės kelionių lėktuvu analizės rodo, kad Hubėjaus uždarymas, kuris sustabdė žmonių judėjimą iš provincijos lėktuvais, traukiniais ar automobiliais, sulėtino viruso plitimą, tačiau neilgam.

Mokslininkų grupė nustatė, kad šie draudimai turi ilgalaikį poveikį tarptautiniu mastu – sustabdė keturių iš penkių atvejų eksportą iš Kinijos į kitas šalis dviem ar trims savaitėms. Bet po to keliautojai iš kitų miestų virusą gabeno į kitus tarptautinius miestus ir sėjo naujus protrūkius. Komandos modelis rodo, kad net blokuojant 90 proc. kelionių viruso plitimas lėtėja tik vidutiniškai, nebent būtų įvestos kitos priemonės.

Kadangi draudimas keliauti gali tik sulėtinti šios rūšies ligos plitimą, svarbu, jį įgyvendinti taip, kad skatintų pasitikėjimą, mano Justinas Lessleris, Baltimorės Johno Hopkinso universiteto epidemiologas. „Jei skatinate žmones meluoti arba bandote apeiti draudimą, lemta žlugti“, – sako jis.

Dešimtys Europos, Amerikos, Afrikos ir Azijos šalių įvedė kelionių apribojimus.

Nors PSO perspėja, kad tokie draudimai paprastai nėra veiksmingi užkertant kelią infekcijos plitimui ir galbūt nekenkia daugeliui pramonės sričių, tačiau gali nukreipti išteklius iš kitų naudingesnių priemonių ir apsunkinti pagalbą bei techninę paramą.

 

Kai kurie renginiai buvo atšaukti, žmonės, sergantys COVID-19, izoliuoti, o temperatūros patikrinimas viešumoje ir kitos bendruomenės priemonės yra įgyvendintos, sako Lee ir priduria, kad gyvenimas vis dėlto tęsiasi.

Ar buvo veiksminga uždaryti Kinijos mokyklas, nežinoma. Išankstiniu tyrimu dėl COVID-19 paplitimo Šendženo mieste nustatyta, kad nors vaikai taip pat gali užsikrėsti kaip suaugusieji, vis dar nėra aišku, ar vaikai, kurių daugelis serga be simptomų, gali perduoti virusą. „Tai bus labai svarbu vertinant mokyklų uždarymo poveikį“, – sako tyrimo bendraautoris Lessler.

Naujų COVID-19 atvejų Kinijoje labai sumažėjo, tačiau kai kas baiminasi, kad šaliai visiškai sušvelninus kontrolės priemones virusas vėl gali pradėti plisti, gali būti pakartotinai įvežtas į Kiniją iš kitų protrūkius patiriančių šalių.

Kadangi Kinijos priemonės apsaugojo nuo infekcijos tiek daug žmonių, jie neturi imuniteto virusui, sako Leung.

Kinija slopina virusą, o ne jį naikina, mano Osterholmas. Jis teigia, kad pasaulis turės palaukti maždaug aštuonias savaites po to, kai Kinija vėl ims normaliai gyventi, kad žinotų, ką ji padarė ar ko nepadarė dėl gyventojų judėjimo apribojimų.

Kinijoje tikriausiai vyksta nuožmi diskusija, kada reikia sušvelninti viruso stabdymo priemones, sako Roy‘us Andersonas, Londono imperatoriškojo koledžo epidemiologas.

Izoliacija tam tikru laiku turi baigtis, o vyriausybės turėtų žmonėms priminti, kad reikia išlaikyti socialinį atsiribojimą ir gerą higieną, sako Andersonas. Jo teigimu, svarbus bus ne mūsų, o vyriausybės veiksmas.

 

 

 

Parengė Virginija Grigaliūnienė

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr. 3–4.

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.