Vyriausybei nusprendus karantiną pratęsti dar dviem savaitėms, iki balandžio 27 dienos, sugriežtinta tvarka dėl apsauginių kaukių dėvėjimo. Nuo penktadienio visiems be išimties, einantiems į viešą erdvę, jas dėvėti tampa privaloma.

Nosies plovimas jūros vandeniu siaučiant virusinėms kvėpavimo takų ligoms

2020-03-09

Peršalimas yra virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Suaugusieji šia liga per metus serga maždaug 2–3 kartus, o vaikai net 6–7 kartus [1]. Pagrindiniai virusinių viršutinių kvėpavimo takų simptomai yra sekreto iš nosies tekėjimas, nosies užgulimas ir gerklės perštėjimas, skausmas [2, 6]. Pacientai taip pat skundžiasi kosuliu, čiauduliu, galvos skausmu, spaudimo pojūčiu ausų ir veido srityse, bendru negalavimu [2]. Mažiems vaikams peršalimas dažniausiai pasireiškia karščiavimu ir išskyrų iš nosies tekėjimu [3]. Vyresniems vaikams dominuoja panašūs simptomai kaip ir suaugusiesiems – nosies užgulimas ir kosulys. Šiomis infekcijomis užsikrečiama kontaktiniu būdu – liečiantis su sergančiu asmeniu ar virusu užkrėstais paviršiais, ir lašeliniu būdu, kai smulkūs lašeliai pasklinda ore kosint ar čiaudint sergančiam pacientui arba kai stambūs lašeliai pasklinda ore esant arti ligonio [ 2, 3].

 

Peršalimas turi neigiamą įtaką kasdienei veiklai, miego kokybei, susijęs su pablogėjusiu produktyvumu [4]. Pavyzdžiui, 2016 m. Jungtinėje Karalystėje dėl peršalimo buvo praleista 34 milijonai darbo dienų [21]. Be to, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos kai kuriais atvejais gali komplikuotis apatinių kvėpavimo takų infekcijomis – pneumonija, lėtinių plaučių ligų (astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, cistinės fibrozės) paūmėjimu. Nors peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai, tačiau yra daugybė kitų virusų, sukeliančių šią ligą. Peršalimui gydyti šiuo metu nėra jokio antivirusinio vaisto, skiriamas tik simptominis gydymas [1]. Kadangi pagrindinis peršalimo klinikinis požymis yra nosies užgulimas ir nosies sekreto tekėjimas, dažniausiai skiriami vaistai, slopinantys šiuos simptomus. Vienas tokių – nosies plovimas jūros vandeniu. Nosies plovimas druskingu vandeniu buvo rekomenduotas peršalimui gydyti dar prieš daugelį metų Indijoje [1]. Klinikiniai ir eksperimentiniai tyrimai rodo, kad šis gydymas efektyviai slopina nosies simptomus.

 

Jūros vandens poveikis

Pagal natrio chlorido koncentraciją skiriami du jūros vandens tipai – izotoninis ir hipertoninis. Tiek izotoninis, tiek hipertoninis natrio chlorido tirpalas palengvina nosies simptomus [5]. Tyrimai rodo, kad, sergant ūminiu virusiniu rinosinusitu, nosies gleivinės plovimas izotoniniu ar hipertoniniu natrio chlorido tirpalu gali sumažinti medikamentų nuo skausmo poreikį, pagerinti bendrą paciento būklę, ypač jei sinusų infekcijos kartojasi dažnai [6]. Manoma, kad peršalimo simptomai plaunant nosį jūros vandeniu palengvėja dėl mechaninio gleivinės išvalymo, ciliarinės funkcijos pagerinimo, gleivinės patinimo mažinimo [7]. Vartojant hipertoninį jūros vandens tirpalą nosies užgulimas sumažėja dėl sukuriamo osmosinio slėgio. Hipertoninis jūros vandens tirpalas pasižymi didesne druskų koncentracija nei nosies gleivinės membrana. Įpurškus hipertoninio jūros vandens tirpalo dėl koncentracijų skirtumo sukuriamas osmosinis slėgis, skatinantis vandens molekules osmosiškai judėti iš vieno tirpalo į kitą pro pusiau pralaidžią membraną koncentracijos gradiento kryptimi. Taip skysčių perteklius pašalinamas iš nosies gleivinės membranos ir sumažinamas paburkimas, pagerinamas kvėpavimas.

Kai kurių autorių teigimu, hipertoninis natrio chlorido tirpalas yra efektyvesnis, kadangi reikšmingai pagerina sveikų ir rinosinusitu sergančių asmenų nosies mukociliarinį klirensą [5, 8, 9]. Atliekant sisteminę apžvalgą ir metaanalizę buvo lygintas hipertoninio ir izotoninio jūros vandens tirpalo efektyvumas gydant sinusų ir nosies ligas [10]. Įtraukti devyni tyrimai, kuriuose dalyvavo 740 pacientų. Rezultatai atskleidė, kad hipertoninis jūros vandens tirpalas efektyviau sumažino nosies simptomus nei izotoninis jūros vandens tirpalas [10].

 

Nosies plovimo jūros vandeniu efektyvumas

Vieno tyrimo metu buvo vertintas izotoninio ir hipertoninio jūros vandens tirpalo efektyvumas gydant vaikus, jaunesnius nei 2 metai, sergančius peršalimu [11]. Į tyrimą buvo įtraukti 109 vaikai. Daliai vaikų buvo skirtas izotoninis jūros vandens tirpalas, daliai – hipertoninis jūros vandens tirpalas, o daliai – nosies gleivinė visai nebuvo plaunama. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 9 ± 3,9 mėn. Nosies užgulimas reikšmingai labiau palengvėjo vaikams, gydytiems tiek izotoniniu, tiek hipertoniniu jūros vandens tirpalu, palyginti su kontrolinės grupės tiriamaisiais [11]. Tačiau skirtumo tarp izotoninio ir hipertoninio jūros vandens tirpalo pastebėta nebuvo. Vaikams, kuriems nosies gleivinė buvo plaunama jūros vandeniu, taip pat sumažėjo silpnumas, pagerėjo miego kokybė ir mityba [11].

Kitu tyrimu buvo vertinamas nosies plovimo izotoniniu jūros vandens tirpalu efektyvumas apsaugant vaikus nuo peršalimo ir gripo pasikartojimo žiemą [12]. Į tyrimą įtrauktas 401 6–10 m. amžiaus vaikas, sergantis peršalimu arba gripu be komplikacijų. Vaikai buvo suskirstyti į dvi grupes: viena grupė gavo įprastinį simptominį gydymą, o kitai papildomai skirtas jūros vandens tirpalas. Tiriamieji buvo stebimi dvylika savaičių: vertintas nosies simptomų sumažėjimas ūmios ligos metu, peršalimo ar gripo simptomų atsinaujinimas, vaistų vartojimas, komplikacijos, mokyklos nelankymo trukmė, ligos trukmė. Pacientams, kurie plovė nosies gleivinę izotoniniu jūros vandens tirpalu, statistiškai reikšmingai labiau sumažėjo nosies sekrecija ir užburkimas, palyginti su tais, kurie jūros vandens tirpalu nesigydė [12]. Po aštuonių savaičių tiriamiesiems, naudojusiems izotoninį jūros vandens tirpalą, reikšmingai mažiau skaudėjo gerklę, vargino kosulys, nosies užburkimas ir sekrecija, palyginti su kita tiriamųjų grupe. Vaikams, naudojusiems jūros vandenį, reikšmingai rečiau reikėjo vartoti antipiretikus, vietinio poveikio dekongestantus, mukolitikus ir sisteminius antibiotikus nei šio gydymo negavusiems tiriamiesiems [12]. Per tokį pat laikotarpį šie vaikai sirgo trumpiau, mažiau dienų nelankė mokyklos ir jiems rečiau išsivystė komplikacijų.

Atliekant retrospektyvujį tyrimą buvo vertinti pacientų, sergančių ūmiu rinosinusitu, simptomai skiriant gydymą [13]. Iš viso į tyrimą įtraukta 80 pacientų. Pusei iš jų (40-čiai) buvo skirti simptomus slopinantys vaistai su vietinio poveikio gliukokortikoidais ar be jų, o kitai pusei – simptomus slopinantys vaistai su vietinio poveikio gliukokortikoidais ar be jų ir kartu nosies plovimas izotoniniu jūros vandens tirpalu du kartus per dieną. Rezultatai atskleidė, kad po septynių dienų gydymo nosies simptomai pacientams, kuriems papildomai buvo skirtas nosies plovimas izotoniniu jūros vandens tirpalu, sumažėjo 73,62 proc., o tiems, kuriems nosies plovimas nebuvo skirtas – 39,59 proc. [13]. Nosies plovimas izotoniniu jūros vandens tirpalu reikšmingai pagerino nosies praeinamumą (45,1 proc. kontrolinėje grupėje ir 72 proc. jūros vandens tirpalu gydytų tiriamųjų grupėje), nes sumažino gleivinės paburkimą. Taip pat šis gydymas reikšmingai pagerino uoslę. Be to, terapinis efektas buvo geresnis kartu su vietinio poveikio gliukokortikoidais skiriant nosies plovimą izotoniniu jūros vandeniu nei gydant tik vietinio poveikio gliukokortikoidais [13].

2019 m. publikuoti bandomojo atsitiktinių imčių tyrimo rezultatai. Buvo vertinamas nosies plovimo ir gerklės skalavimo hipertoniniu jūros vandens tirpalu efektyvumas suaugusiems asmenims, kuriems per 48 valandas pasireiškė viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos požymių [1]. Tyrime dalyvavo 66 pacientai – 32 buvo skirtas gydymas nosies plovimu ir gerklės skalavimu, 34 pacientai priklausė kontrolinei grupei ir jiems buvo skirtas įprastas simptominis peršalimo gydymas. 87 proc. pacientų gydymas hipertoniniu jūros vandens tirpalu buvo priimtinas, net 93 proc. tiriamųjų nurodė, kad šis gydymas palengvino peršalimo simptomus. Pacientams, kurie plovė nosies gleivinę ir skalavo gerklę hipertoniniu jūros vandens tirpalu, ligos trukmė sutrumpėjo 1,9 dienomis, nereceptinių vaistų poreikis sumažėjo 36 proc., namiškių užkrėtimas – 35 proc., viruso dauginimasis – ≥0,5 log10/ dieną [1].

 

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr. 1.

 

© 2006 Visos teisės saugomos.