Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės (ELPKC) centro duomenimis, informuoja, kad Prancūzijoje (Var departamente, Hyères mieste) užregistruotas vietinis Zikos virusinės infekcijos atvejis. Siekiant išsiaiškinti užsikrėtimo aplinkybes šiuo metu šalyje vykdomi detalesni tyrimai.

SAM FD skyriaus vedėjas Tomas Alonderis – apie farmacijos sistemos teisinio reguliavimo naujienas

2019-05-27

Farmacijos specialistams skirtoje respublikinėje konferencijoje Vilniuje SAM FD Vaistų kompensavimo ir kainodaros politikos skyriaus vedėjas Tomas Alonderis skaitė pranešimą „Naujausi teisės aktų pakeitimai ir pasiekti rezultatai“. Pranešime buvo kalbama, kaip ir kokių veiklos rezultatų per pastaruosius kelerius metus pavyko pasiekti, o kaip vieni iš svarbiausių nuveiktų darbų įvardyti vaistų racionalaus vartojimo gerinimas, vaistų konkurencijos bei pasitikėjimo generiniais vaistais stiprinimas.

 

2017 metų rugpjūčio mėnesį buvo priimtos vaistų politikos gairės, kuriose iškelti trys pagrindiniai uždaviniai: pagerinti pridėtinę terapinę naudą turinčių kompensuojamųjų vaistų prieinamumą sunkiomis ligomis sergantiems gyventojams; diegti racionalaus vaistų vartojimo principus; diegti vaistų kainų mažinimo priemones, taip mažinant vaistų kainą.

„Vaistų politikos gairių sukūrimo tikslas toks ir buvo – pridėtinę terapinę naudą turinčiais vaistais gerinti ir stiprinti žmonių sveikatą, užtikrinti geresnį vaistų prieinamumą bei racionalų valstybės biudžeto ir gyventojų lėšų panaudojimą“, – kalbėjo T. Alonderis. 

Savo teiginį jis pagrindė skaičiais, kaip keitėsi Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) bei mažėjo pacientų priemokos šioms vaistinės prekėms.

Pavyzdžiui, jei 2016 metais PSDF biudžeto išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir MPP siekė 228 mln. eurų, o pacientų priemokos buvo 58 mln. eurų, tai 2018 metais PSDF biudžetas tam išleido 245 mln. eurų, o pacientai priemokų pavidalu – 40 mln. eurų.

Kartu SAM atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad, vertinant laikotarpį nuo 2005 iki 2018 metų, daugiausia pinigų priemokoms pacientai išleido 2008 ir 2009 metais (atitinkamai 60 mln. eurų ir 62 mln. eurų). Paskui pacientų išlaidos buvo kiek sumažėjusios, tačiau 2016 metais jos vėl pakilo (iki 58 mln. eurų).

4 skaidrė

Anot T. Alonderio, būtent 2010 metais buvo įgyvendinta visa gausybė priemonių, siekiant sumažinti pacientų išlaidas vaistams, taigi pirmą kartą buvo pradėta reguliuoti kompensuojamųjų vaistų rinką.

„Iki tol viskas daugiau mažiau buvo paliekama vadinamajai stebuklingajai rinkos „rankai“ sureguliuoti santykius tarp kompensuojamosios vaisto kainos ir paciento priemokos, – akcentavo T. Alonderis. – Netrukus situacija pasikeitė valstybei ir pacientams naudinga linkme, tačiau tenka pripažinti, kad reguliavimo priemonės davė tik trumpalaikį efektą – rinka greitai prisitaikė prie pokyčių ir tiek valstybės, tiek pacientų išlaidos vaistams vėl ėmė augti.“

Tarptautinių institucijų rekomendacijos

2016–2017 metais Lietuva sulaukė raginimų mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir didinti generinių vaistų vartojimą.

Tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), tiek Europos Komisija (EK), tiek Pasaulio bankas (PB) akcentavo tuos pačius dalykus (imtis priemonių, kad pacientams mažėtų priemokos už kompensuojamuosius vaistus; patentinius vaistus keisti generiniais, kad būtų taupomos valstybės ir piliečių lėšos; padaryti viską, kad vaistai būtų vartojami kuo racionaliau), o tokius uždavinius spręsti nelabai įmanoma be valstybės įsikišimo.

EBPO rekomendacijose nurodyta, kad priemokos už vaistus vis dar yra didelės ir vaistų kainos išlieka aukštos. Nors už PSDF apmokamas paslaugas mokėti nereikia, vaistai ir medicinos pagalbos priemonės yra kompensuojami ribotai. Iš viso Lietuvoje savo lėšomis padengiama 32 % sveikatos priežiūros išlaidų, o tai dar daugiau nei dukart už Europos Sąjungos (ES) vidurkį.

„Didelė mokėjimų savo lėšomis dalis susijusi su tuo, kad daug mokama už vaistus, – apžvelgdamas 2017 metų situaciją farmacijos rinkoje ir tuometę statistiką, pabrėžė pranešėjas. – Lietuva – viena iš šalių, kuriose labai skiriasi valstybės kompensuojamųjų vaistų išlaidų dalis, palyginti bendrai su sveikatos priežiūros paslaugomis. Yra keletas tokios padėties priežasčių. Pirma, vaistų priemokos – didžiulės, bet ir vaistų kainos – aukštos. Kodėl? Nes nebuvo veiksmingo sveikatos technologijų vertinimo, gydytojai linkę be reikalo skirti brangių prekių ženklų vaistus, gyventojai menkai pasitiki generiniais vaistais.“

Tokia padėtis ir skubino priimti kuo greitesnius sprendimus, kad situacija imtų keistis.

Naujoji vaistų kainodara

Pernai liepą įsigaliojo parengti vaistų kainodaros pakeitimai. Jais ir buvo siekiama sumažinti pacientų priemokas, kartu mažinti kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainas, kur įmanoma – skatinti konkurenciją kainomis. Buvo įgyvendintos tiek Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo, tiek Valstybės kontrolės atlikto audito rekomendacijos.

Svarbus pokytis buvo tas, kad nuo 2018 metų trečiojo ketvirčio įsigaliojus naujajam kompensuojamųjų vaistų ir MPP kainynui, buvo fiksuota maksimali paciento priemoka. Tai yra jei vaistas kainuoja iki 20 eurų, priemoka negali viršyti 20 % bazinės kainos, o jei vaistas kainuoja per 20 eurų, jo priemoka negali būti didesnė nei 4 eurai.

T. Alonderis patikslino, esą 2018 metais daugiau nei 20 eurų kainuojančio kompensuojamojo vaisto priemoka negalėjo viršyti 4,11 euro, o šiemet aukščiausia priemokos riba – 4,71 euras. 

Plačiau skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2019 m. Nr. 4

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.