Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas: „Veiklos planas nuolat pildomas“

2021-10-22

Šių metų gegužės pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės komanda pasipildė nauju nariu – prie kolegų prisijungė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės direktoriaus medicinai pavaduotojas Aurimas Pečkauskas. Jis tapo viceministru, kuruojančiu farmacijos politikos sektorių. Žurnalo „Farmacija ir laikas“ aktualijų redaktorė Virginija Grigaliūnienė pateikė viceministrui keletą klausimų.

Gerbiamas viceministre, iki aukšto posto Sveikatos apsaugos ministerijoje dirbote Kauno gydymo įstaigoje, pagal įgytą profesiją esate gydytojas. Kodėl sutikote su sveikatos apsaugos ministro pasiūlymu keisti veiklos profilį? Juk farmacija, nors ir susijusi su medicina, kartu turi ir specifinių niuansų, kuriuos reikia gerai išmanyti, ir turbūt reikėjo juos kiek įmanoma greičiau perprasti? 

Atsakydamas į šį klausimą norėčiau pažvelgti į savo darbinę patirtį ne tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje (iki reorganizacijos – VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje), tačiau ir į ankstesnę veiklą – studijas, rezidentūros laikotarpį. Aktyviai dirbau nevyriausybiniame sektoriuje – Jaunųjų gydytojų asociacijoje, Europos jaunųjų gydytojų asociacijoje (angl. European Junior Doctors Permanent working group), pacientų organizacijose. Patirtis šiame sektoriuje man suteikė supratimo, kaip veikia vyriausybinis sektorius: kaip funkcionuoja sveikatos apsaugos ministerija, kaip dirba Seimas, Vyriausybė. Bendraujant su kolegomis iš įvairių organizacijų tekdavo kritiškai pažiūrėti į šių institucijų darbą ir pamėtyti kritikos strėlių. Aktyviai stebint šių institucijų veiklą giliai galvoje vešėjo mintis, jog vieną dieną teks prisijungti prie šios veiklos ir man pačiam. Pasąmoningai prie šios minties ir buvo keliauta.

Žinoma, kai ministras pasiūlė prisijungti prie komandos, natūraliai iškilo klausimas, ar dabar tinkamas laikas tai padaryti. Tiek jaunas amžius, tiek labai neramus laikotarpis, žvelgiant iš pandemijos perspektyvos, šiek tiek baugino, tačiau pasvarstęs, pasitaręs su artimaisiais, priėmiau sprendimą prisijungti prie ministerijos vadovybės komandos. Matyt, tam tikros mano savybės šiuo metu ministerijoje yra reikalingos. 

Farmacijos sektorius išties yra gana toli nuo mano specializacijos – jeigu visai tiksliai, esu gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Tačiau yra ir daug bendrų taškų. Taip pat, kaip jau minėjau, turėjo įtakos ir įgytos patirtys nevyriausybiniame sektoriuje, kurios leido gan plačiai suprasti farmacijos veiklą: tiek vaistų kompensavimo kainodaros principus, tiek vaistinių veiklą bei farmacijos industrijos pagrindines interesų „sroves“. 

Prisiimti atsakomybę, kaip ir kiekvienoje kitoje veikloje, tenka, tačiau pripažinsiu, kad domėtis ir susipažinti su visa įstatymine baze reikia iš pašaknų, tai man buvo ir yra nemenkas iššūkis.

Kaip sekasi? Ką per tuos keletą mėnesių svarbaus ir prasmingo jau pavyko nuveikti?

Esu sąlyginai naujas komandos narys, didelių nuveiktų darbų sąrašu pasigirti negaliu, tačiau vienas iš ryškiausių darbų, prie kurio teko prisidėti, – Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatytas platesnis kompensuojamųjų vaistų prieinamumas pacientams, taip pat keičiamas kompensuojamųjų vaistų kainyno galiojimo laikotarpis. 

Paminėtini ir benzodiazepinų bei kitų psichotropinių medikamentų išrašymo tvarkos pakeitimai – jie susiję su aiškesne šių medikamentų apskaita bei piktnaudžiavimo galimybių juos išrašant ribojimu. Tiesa, pakeitimai buvo inicijuoti ankstesnės Vyriausybės, tačiau naujoji tvarka įsigaliojo nuo 2021 metų liepos 1 dienos, todėl su kylančiais visuomenės bei medikų bendruomenės informavimo aspektais teko darbuotis dabartinei komandai.

Ar turite tolesnės veiklos planą? Kokie svarbiausi darbai numatyti?

Žinoma! Tolesnės veiklos planas, be abejo, yra, ir jis, diskutuojant su komandos nariais bei klausantis kitų sveikatos sistemos dalyvių bei kolegų, yra nuolat pildomas.

Keli svarbiausi darbai, kurie yra numatyti mūsų plane: plėtoti farmacinės rūpybos sistemą, apie kurią kalbama jau ne vienus metus. Jau veikia darbo grupė, dėliojamas paslaugų, kurias apimtų farmacinės rūpybos sąvoka, paketas, ieškoma kompensavimo mechanizmų. Taip pat numatyta peržiūrėti išplėstinės praktikos vaistininkų reglamentavimo niuansus, peržiūrėti bei atnaujinti Vaistų politikos gaires, siekiant nubrėžti kryptį farmacijos sektoriui tobulėti, peržvelgti kompensuojamųjų vaistų kainodaros principus, peržiūrėti ir atnaujinti sveikatos technologijų vertinimo procesą. Noriu pabrėžti, kad tai tik dalis numatytų darbų, kurie nuosekliai atliekami.

Kaip vertintumėte situaciją, kurią radote ministerijoje, susipažinęs su pastarojo meto farmacijos sektoriaus veikla Lietuvoje? Ar nelikę „uodegų“ , paliktų ankstesnės valdžios, kurias dabar reikia taisyti? Jei taip – kokių, kaip sekasi su šiomis problemomis dorotis?

Atėjęs į ministeriją radau Vaistų politikos gaires, kuriose labai aiškiai iškelti tikslai, uždaviniai, ko siekė ankstesnioji Vyriausybė. Šie siekiai buvo puikiai pagrįsti tiek tarptautinėmis rekomendacijomis, tiek Lietuvos institucijų vykdytais tyrimais, jų išvadomis ir rekomendacijomis. Manau, kad tokių strateginių dokumentų egzistavimas yra stabilumo mūsų politinėje sistemoje apraiška... Bendra kryptis, kuri buvo formuojama ankstesniosios Vyriausybės, tikrai nebuvo bloga, nuveikta daug naudingų darbų. Tačiau kartu reikia suprasti, kad greitai siekiant didelės kontrolės, kai kurie reglamentavimo žingsniai visuomenei gali pasirodyti per griežti, taigi mano jau minėtas Farmacijos įstatymo pakeitimas tam tikra dalimi šiuos dalykus koreguoja. 

Kaip matytumėte vaistininkystės ateitį? Iki šiol vaistininkai gyvena nežinomybėje, nes neaišku, kas keisis, kaip keisis, kokią įtaką pokyčiai turės tiesioginiam vaistininko darbui. Ką matote ydingo dabartinėje vaistininkystėje? 

Iš tiesų, labai apmaudu, kad neretai vaistininko praktika dabartinėje sistemoje panašėja į kasininko veiklą. Labai norisi, kad požiūris į vaistininkus, farmacininkus keistųsi tiek visuomenėje, tiek pačių šią profesiją pasirinkusių žmonių galvose. Sprendimų priėmimo farmacijos teisėkūroje pasigendu farmacininkų, kaip specialybės, interesų atstovavimo. Labai norėčiau, kad šis atstovavimas būtų platesnis ir kad gilios farmacijos ir vaistininkų tradicijos galėtų būti plačiau matomos priimant vienus ar kitus sprendimus bei prisidedant prie neracionalaus vaistų vartojimo problemos sprendimo. Šiuo metu matome didžiulius nereceptinių vaistų suvartojimo skaičius, vaistinėse parduodamus didžiulius kiekius maisto papildų, kurie pacientams nėra gyvybiškai reikalingi. Tačiau, spėju, sumanios rinkodaros strategijos pastūmėja parduoti, o vartotojus – įsigyti galbūt ne visada reikalingas prekes, tokiu būdu pacientams sudarant įspūdį, jog „vaistams“ išleidžiama labai daug lėšų.

Turbūt šią vasarą neatostogavote... Kaip kompensuojate poilsio valandėles, kad netektų darbe patirti perdegimo, juk darbo ministerijoje veiklos apimtys – tą žinau iš anksčiau aukštas pareigas užėmusių SAM vadovų prisiminimų – nepalyginamai didesnės!

Iki darbo ministerijoje pradžios niekada neteko dirbti vienu metu tik vienoje darbovietėje – visada turėjau pareigas vienoje arba dviejose gydymo įstaigose, skirtinguose skyriuose, šalia to – dirbau nevyriausybiniame sektoriuje. Šiuo metu dirbu tik vienoje darbovietėje – ministerijoje, bet išties turiu pastebėti, kad veiklos čia pakanka. Kadangi dirbame komandoje, dėl pandemijos, pabėgėlių krizės ir kitų svarbių įvykių priimame daugybę sprendimų, tad ne vienas ministerijos atstovas išties balansuoja ties perdegimo riba. Esu jaunas, energijos netrūksta, taigi tikiuosi, kad man perdegimo skonio išbandyti nereikės. 

 

Dėkoju už pokalbį, linkiu sėkmės!

 

Aurimo Pečkausko dosjė

Gimė 1987 m. birželio 18 d. Tilvikuose (Klaipėdos r.).

2006–2012 m. – LSMU magistras, medicinos gydytojo kvalifikacija.

2012–2016 m. – LSMU, gydytojas anesteziologas-reanimatologas, specialisto kvalifikacija.

2016–2021 m. – LSMU ligoninė Kauno klinikos, gydytojas anesteziologas-reabilitologas.

2020–2021 m. – LSMU Kauno ligoninė, direktoriaus medicinai pavaduotojas.

2014–2015 m. – Barking Havering and Redbridge University Trust (Londonas, Jungtinė Karalystė), vidurinės klasės gydytojas, angl. middle grate doctor.

2016–2018 m. – Barking Havering and Redbridge University Trust (Londonas, Didžioji Britanija), gydytojas specialistas, intensyvioji terapija, anesteziologija.

Pranešimų nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose, mokslinių publikacijų nacionaliniuose ir tarptautiniuose leidiniuose autorius, vadovėlio lietuvių kalba bendraautoris.

 

Nuotraukoje - sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas

Vilmanto Martinėlio nuotrauka

Nuotraukų galerija

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.