ULAC: toksoplazmozė – žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos, kuriomis dauguma susirgusiųjų užsikrečia valgydami nepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) apdorotą ar žalią mėsą, dalis – maistui vartodami užkrėstą vandenį, nevirintą pieną, valgydami neplautas daržoves, vaisius, uogas, per užterštas rankas ar kitus daiktus.

Dalį reikalavimų skiepyti vaistinėse apkarpė... pandemija

2021-04-22

Virginija Grigaliūnienė

 

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymas, reglamentuojantis vakcinacijos vaistinėse tvarką. Įstatymo nuostatos skelbia, jog asmenims, įgijusiems išplėstinės praktikos vaistininko profesinę kvalifikaciją, asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijos turi būti išduodamos nuo 2021 metų kovo 1 dienos. Nuo šios dienos bus išduodamos ir licencijos, leidžiančios vaistinėms teikti skiepijimo paslaugas.

Teisė rengti išplėstinės praktikos vaistininkus universitetams suteikta nuo 2021 metų sausio 1 dienos.

 

Vakcinavimo vaistinėse pradžią paankstino pandemija

Nors apie galimybes pasiskiepyti šalies vaistinėse (taip palengvinant krūvį pirminės sveikatos priežiūros centrams ir sutaupant laiko medikams) buvo kalbama jau ne vienus metus, reikalai į priekį sparčiau judėti ėmė tik prasidėjus pandemijai.

Dar pernai spalį Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė akcentavo būtinybę skiepyti šalies vaistinėse, pasidalydama informacija, kad kitose Europos šalyse nuo sezoninio gripo skiepijama jau gana intensyviai. Lietuvos vaistinės, anot jos, tam irgi yra pasiruošusios, tačiau koją kiša Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti pertekliniai, sunkiai įgyvendinami reikalavimai vaistinėms, kurios teiks tokias paslaugas.

Priminsime, jog to meto teisės aktų projektuose buvo numatyta, kad skiepijimo paslaugą siekiančioje teikti vaistinėje turi būti atidaryta asmens sveikatos priežiūros įstaiga su visais jai keliamais reikalavimais, tarp kurių – ir atskira laukiamojo patalpa, ir speciali, operacinėms tinkama vėdinimo sistema.

„Atsakingai galiu pasakyti, kad tokių sąlygų nėra pasirengusi įvykdyti nė viena vaistinė, – žiniasklaidos atstovams tuo metu pabrėžė LVA vadovė. – Taip pat abejočiau, kaip greitai pacientams būtų prieinama skiepijimo paslauga vaistinėse, jei jos prieš tai turėtų atlikti kapitalines rekonstrukcijas. Raginame atsižvelgti į kitų šalių patirtį ir priimti pacientų saugumą bei paslaugos prieinamumą užtikrinančius reikalavimus, nekeliant perteklinių sąlygų.“

Lietuvos vaistinių asociacijos vadovės teigimu, žmogų galima saugiai paskiepyti atskiriant ir kontroliuojant pacientų srautus, laikantis griežčiausių dezinfekavimo bei kitų paslaugos teikimo reikalavimų, o paciento privatumą galima užtikrinti pastatant mobilias sieneles, širmas.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai įsiklausė į LVA vadovės žodžius ir sušvelnino reikalavimus vaistinėms, kurios sieks gauti licenciją, leidžiančią teikti vakcinavimo paslaugas.

 

Išplėstinės praktikos vaistininkas, jo teisės ir pareigos

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymu nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo Lietuvos medicinos norma MN 170:2020 „Išplėstinės praktikos vaistininkas“. Ji nustato išplėstinės praktikos vaistininko minimalius rengimo reikalavimus, jo teises, pareigas ir kompetenciją.

Lietuvos medicinos norma yra privaloma išplėstinės praktikos vaistininkams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms veiklą.

Užsienyje įgyta išplėstinės praktikos vaistininko profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių profesinių kvalifikacijų pripažinimą, nustatyta tvarka.

Lietuvos medicinos normoje yra nurodyti išplėstinės praktikos vaistininko rengimo programos minimalūs reikalavimai. Štai jie:

  • ne mažiau nei 26 val. trukmės teorinis kursas, apimantis bent infekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės principus, vakcinacijos naudą, tarptautines ir Lietuvos suaugusiųjų skiepijimo rekomendacijas, vakcinas, jų tipus, imuniteto susidarymo būdus, injekcijų tipus, aseptikos ir antiseptikos principus, skiepijimo būdus, vakcinų laikymo taisykles, galimas vakcinų nepageidaujamas reakcijas, jų valdymą ir priemones jų išvengti, imunoprofilaktikos ypatumus pagal suaugusių asmenų skiepų kategorijas (skiriant vakcinas pagyvenusiems, rizikos grupių asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, didelės rizikos asmenims);
  • ne mažiau nei 10 val. praktinis kursas, kurio metu įgyjami gebėjimai taikyti imunoprofilaktikos principus praktikoje: įvertinti paciento sveikatos būklę, paruošti imunoprofilaktikai skirtą darbo vietą pagal aseptikos reikalavimus, paruošti imunoprofilaktikai skirtas priemones procedūrai atlikti, paruošti pacientą imunoprofilaktikos procedūrai, suteikti informaciją žodžiu ir raštu apie pasiruošimą imunoprofilaktikos procedūrai, jos eigą bei galimas komplikacijas, nepageidaujamas reakcijas, atlikti injekciją (į odą, poodį, raumenis) suaugusiems gyventojams negyvosiomis nekalendorinėmis vakcinomis, atpažinti nepageidaujamą reakciją į vakciną, suteikti pirmąją medicinos pagalbą ir pagalbą anafilaksinio šoko atveju, tvarkyti skiepijimo dokumentaciją.

Minėtoje normoje taip pat nurodyta, kad išplėstinės praktikos vaistininko praktika turi teisę verstis vaistininkas Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo nustatyta tvarka įgijęs išplėstinės praktikos vaistininko profesinę kvalifikaciją ir turintis galiojančią asmens sveikatos priežiūros praktikos licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros praktika pagal išplėstinės praktikos vaistininko profesinę kvalifikaciją ir tik Lietuvos Respublikoje, tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti išplėstinės praktikos vaistininko paslaugas.

Asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijos išplėstinės praktikos vaistininkams turi būti išduodamos nuo 2021 metų kovo 1 dienos. Nuo šios dienos bus išduodamos ir licencijos, leidžiančios vaistinėms teikti vakcinavimo paslaugas.

Teisė rengti išplėstinės praktikos vaistininkus universitetams suteikta nuo 2021 metų sausio 1 dienos.

 

Kitose Europos šalyse dirbančių vaistininkų patirtis

Jūratė Godeliauskaitė farmacijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete baigė prieš 19 metų ir nieko nelaukusi išvyko dirbti į Airiją. Kurį laiką Jūratė ten dirbo farmakotechnike, vėliau gavo vaistininkės pareigas. Jau 10 metų ji – nedidelio Airijos Delvino miestelio (Vestmido grafystė), nuo sostinės Dublino nutolusio apie 80 kilometrų, vaistinės vedėja.

Kad gyvena ir dirba nedideliame miestelyje, Jūratė tik džiaugiasi, nes pažįsta kone visus gyventojus, taip pat ir sveikatos centro gydytojus.

Airijos vaistinėse, anot Jūratės, galima skiepyti nuo paprastojo gripo, juostinės pūslelinės ir pneumokoko.

Kad vaistininkas galėtų skiepyti, pagal Airijos farmacijos sąjungos reikalavimus jis turi įgyti penkis sertifikatus. Pirma, turi baigti pirmosios pagalbos kursus (žinoti, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą ir naudotis defibriliatoriumi). Baigus tokius kursus, pažymėjimas galioja dvejus metus, kursų kaina apie 250 eurų. Jis taip pat turi baigti ekstremalių situacijų valdymo ir anafilaksijos gydymo (injekcija automatiniais adrenalino injektoriais) mokymus. Kitaip sakant, žinoti, kaip suteikiama pagalba ištikus anafilaksiniam šokui. Šis sertifikatas galioja irgi dvejus metus. Be to, dar reikia baigti injekcinių vaistų vartojimo kursus (mokėti suleisti poodinę injekciją). Sertifikatas galioja vienus metus. Dar yra vakcinavimo paslaugų vaistinėje teikimo kursai, šių kursų sertifikatas galioja irgi tik metus. Na, ir paskutinieji reikalingi dokumentai – vakcinavimo gripo vakcina ar atitinkama kita vakcina sertifikatas, galiojantis vienus metus.

Už vaistininko apmokymą yra atsakingas tiek darbdavys, tiek pats vaistininkas. Jei darbdavys nori, kad vaistininkas teiktų vakcinavimo paslaugą, turi sumokėti už kursus (ne visi kursai yra mokami). Neturėdamas bent vieno iš minėtų sertifikatų, vaistininkas skiepyti vaistinėje negali. Sertifikatų kopijas reikia laikyti vaistinėje.

Anot Jūratės, gyventojai dažniausiai ateina skiepytis nuo gripo. Anksčiau šie skiepai buvo nemokami tik tam tikrų kategorijų žmonėms (sergantiems lėtinėmis ar kai kuriomis sunkiomis ligomis, po organų transplantacijų ir kt.), kiti turėdavo susimokėti. Pernai sezoninio gripo vakcinos visiems buvo nemokamos.

„Vasarį laukiame Pfizer vakcinos nuo Covid-19 ligos, – pasakojo Jūratė. – Pirmiausia bus paskiepyti visi vaistininkai, tada jau bus skiepijami ir gyventojai. Kadangi viename šio gamintojo vakcinos buteliuke yra 6 dozės, reikės sudaryti skiepijamų asmenų sąrašus – kada kas ateis skiepytis, nes vakciną reikia išnaudoti per 5 valandas. Žmonės laukia, domisi, kada bus galima nuo šios ligos pasiskiepyti.“

Su vakcina bus pateikti ir specialūs paketai, kuriuose – visos reikiamos priemonės, jei paskiepytą žmogų ūmai ištiktų anafilaksinis šokas. Vaistininkas turi žinoti, kaip tokiu atveju žmogui padėti, kokią pagalbą suteikti. Kartu vaistininkas turi žinoti ir kaip padėti sau, jei netyčia įsidurtų adata, kuria ką tik skiepijo.

Jūratė sakė dar negirdėjusi nė vieno atvejo, kad po skiepo būtų pasireiškę ūmių šalutinių poveikių, tuo labiau netekę girdėti, kad kas nors būtų nuo vakcinos labai sunegalavęs ar net miręs.

Skiepijama atskirame nedideliame kambarėlyje. Prieš procedūrą užpildomi dokumentai, kuriuose nurodoma visa informacija apie skiepijamą asmenį (lėtinės ligos, vartojami vaistai, buvusios šalutinės reakcijos į anksčiau gautą vakciną ir panašiai). Vaistininkas privalo viską kruopščiai pažymėti, nes jei žmogui pasireikštų šalutinis vakcinos poveikis, pavyzdžiui, dėl to, jog vaistininkas neinformavo ar neįspėjo, ko negalima po vakcinacijos daryti, visa atsakomybė tektų vaistininkui.

Paskiepyti vieną klientą (su dokumentų pildymu ir paaiškinimu, kaip elgtis pasiskiepijus) paprastai prireikia pusės valandos.

Kuo vaistinė teikia daugiau paslaugų, tuo brangesnis draudimas, todėl Airijoje vakcinacijos paslaugas siūlo ne visos vaistinės. Yra vaistinių, kur tik vienas vaistininkas iš kelių ten dirbančių turi licenciją skiepyti. Tiesa, dėl įgytų papildomų kompetencijų vaistininko alga nepadidėja.

Anot Jūratės, airiai į vakcinas žiūri patikliai. Šiek tiek nerimo esą kelia vakcina nuo COVID-19 ligos, kadangi ji dar visai nauja. Vis dėlto žmonės dažniausiai nusprendžia, kad geriau pasiskiepyti, nei susirgus patekti į ligoninę. Jūratės turimais duomenimis, maždaug kas penktas, susirgęs COVIF-19 liga, dėl sveikatai pavojingos būklės patenka į ligoninę. Bėda esą ta, kad niekas nežino, kaip į užpuolusią infekciją organizmas reaguos. Jau pasveikę nuo COVID-19 žmonės Jūratei skundėsi, kad sirgdami jautėsi labai prastai, o esą neaišku ir kokie bus liekamieji reiškiniai. Viena sveika, sportiška, nė 20 metų neturinti mergina šia liga susirgo rudenį, dabar jau laikoma pasveikusia, bet iki šiol skundžiasi prasta savijauta bei smarkiai tirpstančiomis rankomis – negali net rašyti! Manoma, kad tai COVID-19 pasekmė.

Jūratė pažino ne vieną miestelio gyventoją, buvusį nuolatinį vaistinės klientą, kuris nuo koronaviruso mirė...

 

xxx

Viktorija Draukšaitė-Pakulė jau devynerius metus gyvena ir dirba Norvegijoje, miestelio, įsikūrusio maždaug 300 kilometrų nuo sostinės Oslo, vaistinėje. Jos pareigos – farmacininkė receptarė. Vaistinė priklauso didžiausiai šalies farmacijos grupei Apotek 1. Viktorija išduoda vaistus ir kitas vaistinės prekes, rūpinasi vaistinės asortimentu, o prieš porą metų pradėjo skiepyti vaistinės klientus.

Kad įgytų teisę teikti šią paslaugą, vaistininkas Norvegijoje nebūtinai turi būti provizorius (Viktorija turi farmakotechniko išsilavinimą) – skiepyti gali tiek seselė, tiek vaistinės technologas, tiek, kaip Viktorija, farmacininkas receptaras. Tiesa, prieš tai būtina dalyvauti mokymuose.

„Kadangi aš mokymus praėjau prieš porą metų, jie buvo šiek tiek kitokie, nei dabar, – pabrėžė Viktorija. – Šiais metais mokymai truko tik apie 4 valandas, o aš buvau visos dienos mokymuose. Dabar viską pagreitino, nes dėl pandemijos reikia kuo greičiau paruošti daugiau teisę vakcinuoti turinčių specialistų.“

Viktorija pirmiausia dalyvavo pirmosios medicininės pagalbos kursuose, kuriuos vedė ligoninės personalo atstovai. Jie paaiškino, kaip reikėtų teikti pacientui skubią pagalbą, pavyzdžiui, kaip jį gaivinti, kaip elgtis ištikus anafilaksiniam šokui ar po vakcinavimo ūmai pasireiškus kitam sveikatos sutrikimui. Po to buvo skaitomos paskaitos apie vakcinas – kaip jos atsirado, kokių vakcinų yra, kaip jos kuriamos, kaip patenka į rinką, ir panašiai. Tuo metu, kai mokėsi Viktorija, daugiausia dėmesio buvo skiriama populiariausiems skiepams – nuo gripo, hepatito, difterijos, erkinio encefalito.

Po teorinių mokymų vyko praktiniai mokymai: visi kursų dalyviai gavo adatų, švirkštų, druskingo vandens ir tokias „vakcinas“ turėjo vieni kitiems suleisti į raumenis. Specialistai akylai stebėjo, ar vakcinuojama teisingai, išsakė pastabas ir tik įsitikinę, kad viskas atliekama pagal nustatytus reikalavimus, pasirašė ir išdavė dokumentą, kad asmuo įgijo teisę vakcinuoti. Tačiau tai dar ne viskas! Gavę šį dokumentą, visi kursų dalyviai turi išlaikyti specialų testą, kuriame reikia atsakyti į labai daug klausimų apie vakcinas, pacientų rizikos grupes (kokius pacientus galima skiepyti, kokių – ne), teisingai užpildyti vakcinavimo dokumentus ir t. t. Praktinė testo dalis – filmuojama vakcinacija. Taigi mokytis reikėjo gana nemažai. Be to, anot Viktorijos, tokie mokymai periodiškai kartojami, kad įgytos žinios nepasimirštų.

Norvegijoje gydytojo siuntimo skiepytis nereikia tik jei vaistinės klientas pageidauja gripo vakcinos. Kitais atvejais siuntimas yra būtinas.

„Aš, kaip farmacininkė, turiu teisę už nedidelį mokestį pasiskiepyti nuo gripo norinčiam žmogui išrašyti receptą ir čia pat jį paskiepyti, – pasakojo Viktorija. – Kitoms vakcinoms elektroninius receptus turi išrašyti gydytojas. Jei gydytojo recepto nėra, žmogus vaistinėje gali tik nusipirkti vakciną, o skiepytis eina į polikliniką, pas savo nuolatinį gydytoją ar slaugytoją.“

Nuo praėjusių metų spalio vietos gyventojai ėmė gausiai plūsti į vaistines, norėdami pasiskiepyti nuo gripo. Kadangi buvo nupirkta ne itin daug gripo vakcinų, pirmiausia buvo leidžiama skiepyti tik rizikos grupėms priklausančius žmones (sergančius lėtinėmis plaučių ligomis, hepatitais, AIDS, po organų transplantacijos, taip pat sulaukusius 65 metų ir vyresnius, nėščiąsias nuo 2 ar 3 trimestro). Galima skiepyti tik nesergantį, temperatūros neturintį žmogų.

„Prieš vakcinaciją būtina užpildyti kelis lapus dokumentų, – pabrėžė Viktorija. – Kalbamės su pacientu, klausinėjame apie jo sveikatą, gretutines ligas, anksčiau buvusius skiepus, nepageidaujamas reakcijas, vartojamus vaistus. Dokumentuose tiksliai surašome, kokia vakcina skiepyta, kokioje vietoje skiepyta, kas vakcinavo ir t. t. Kadangi daug savo klientų pažįstame, apie juos daug ką žinome ir pačios...“

Visa ši informacija įtraukiama į specialią elektroninę sistemą, žmogus kada panorėjęs gali įeiti į savo paskyrą ir pasižiūrėti, kada, kas ir kokią vakciną jam atliko.

Viktorija skiepija jau dvejus metus, iki šiol jokių šalutinių reakcijų po skiepo jos pacientams nepasitaikė, to nebuvo ir kitoms vaistinės kolegėms; apie reakcijas Viktorija negirdėjusi ir iš Norvegijos vaistinėse dirbančių lietuvių, su kuriomis palaiko draugiškus ryšius.

Poliklinikoje vakcinos yra pigesnės nei vaistinėje, tačiau, anot Viktorijos, žmonės to nesureikšmina. Mat į polikliniką reikia registruotis iš anksto, keletą dienų ar net savaičių laukti, o tai daugeliui nėra patogu. Vaistinėje pasiskiepyti galima einant pro šalį, čia gripo vakcinos kaina – apie 14 eurų.

Viktorija atkreipė dėmesį, kad Norvegijos vaistinėse gali skiepytis tik vyresni nei 12 metų asmenys.

O koks yra norvegų požiūris į skiepus? Ar daug skeptikų? Anot Viktorijos, per tuos devynerius metus, kiek dirba Norvegijoje, ji dar nesutiko nė vieno skeptiškai skiepų atžvilgiu nusiteikusio gyventojo!

„Ir spaudoje nesu skaičiusi kokios nors negatyvios informacijos apie skiepus, abejonių dėl skiepų poveikio, kaip dažnai perskaitau Lietuvos žiniasklaidos portaluose, – pabrėžė Viktorija. – Žmonės supranta, kad skiepai yra reikalingi, ir be jokių baimių skiepijasi. Jokios prievartos nėra, bet žmonės patys sąmoningai tą nusprendžia. Beje, teko girdėti, kad Norvegijoje jau fiksuojama kai kurių išnykusiomis pripažintų užkrečiamųjų ligų atvejų ir netgi kalbama, kad tos ligos šalį galėjo pasiekti savo vaikų neskiepijančių emigrantų iš Lietuvos „dėka“!“

 

xxx

Vilma Juraitė ir Aušra Puikė papasakojo apie vakcinaciją Jungtinėje Karalystėje.

Kalbėdamos apie reikalavimus skiepijančiam vaistininkui, jos pirmiausia paminėjo papildomas kompetencijas – vaistininkas privalo baigti specialius mokymus, kurie susideda iš kelių dalių.

Teisę vakcinuoti vaistininkas įgyja baigęs praktinius ir teorinius mokymus, juose reikia dalyvauti kas trejus metus. Mokymai trunka pusę dienos.

Teorinėje mokymų dalyje vaistininkai sužino daug informacijos apie gripą, vakcinų tipus, poveikius, pacientų konsultavimą, taip pat apie tinkamą rankų higieną, kaip elgtis įsidūrus adata, informuojama apie daugybę kitų galimų atvejų. Būtinai reikia susipažinti su kasmetėmis rekomendacijomis, atnaujinimais, pacientų grupėmis, kurios bus įtrauktos į valstybės finansuojamų grupių sąrašą.

Praktinė dalis apima vakcinavimo technikas, paaiškinama, kaip atpažinti prasidedantį anafilaksinį šoką, ką daryti susidūrus su vienokia ar kitokia organizmo reakcija, kaip teikti pirmąją pagalbą ir t. t.  

Vaistininkas kiekvienais metais turi susipažinti ir su bendra vakcinavimo tvarka vaistinėje, su pristatytomis vakcinomis, pasiruošti darbo vietą, pagalvoti apie pacientų srauto valdymą, turėti užtektinai informacijos pildymo formų ir paruoštą darbui kompiuterį, užtikrinti tinkamą vakcinų laikymą ir transportavimą. Reikalaujama, kad vakcinavimo vietoje būtų epinefrino (jei pacientą ištiktų anafilaksinis šokas).

Vaistininkai gali pradėti teikti vakcinacijos paslaugas tik baigę praktinius bei teorinius mokymus, išlaikę egzaminus bei užpildę deklaraciją, kad yra kompetentingi teikti tokią paslaugą.

Kalbėdamos apie vakcinų parinkimą vaistinės klientams, pašnekovės minėjo, jog paprastai dar vasaros mėnesiais vaistinės gauna Vyriausybės patvirtintą vakcinų sąrašą ir didmenininkų kontaktus, kur galima šių vakcinų užsisakyti. Jei vaistinė skiepija ne pirmus metus, patys didmenininkai gali susisiekti su vaistine ir pasiūlyti rezervuoti vakcinas kitam sezonui, aišku, geresne kaina (viskas priklauso nuo konkrečios vaistinės tvarkos ir bendro susitarimo).

Kontraindikacija neskiepyti – jei pacientas turi temperatūros, turėjo anafilaksinę reakciją po ankstesnio vakcinavimo, jei yra alergiškas kiaušinio baltymui (ovalbuminui). Tokiu atveju parenkama albumino neturinti vakcina.

Aušrai kol kas neteko susidurti su pacientų reikalavimu gauti būtent to ar kito gamintojo vakciną. Išimtis – jau minėti pacientai, alergiški kiaušinio baltymui.

Vaistinėse yra kelių tipų vakcinų, jos gali būti parenkamos pagal pacientų amžiaus grupę.

„Pacientams nuo 18 iki 64 metų amžiaus rekomenduojama keturvalentė gripo vakcina, sudaryta iš keturių skirtingų inaktyvintų A ir B tipų gripo padermių, – pasakojo Aušra. – Pacientams, kuriems 65 metai ir daugiau, rekomenduojama trivalentė gripo vakcina, turinti adjuvanto, kuris padidina vakcinos veiksmingumą.“ 

Prioritetą pasiskiepyti suteikia lėtinės ligos, vyresnis amžius, autoimuninės ligos, vėžys ir kt.

Asmenys iki 18 metų valstybės kompensuojama vakcina Didžiosios Britanijos vaistinėse neskiepijami – tai daroma mokyklose bei šeimos klinikose. Tiesa, kaip pridūrė Aušra, galima privati paciento lėšomis finansuojama paslauga, kurios metu gali būti skirta  Fluenz Tetra nosies purškalo formos vakcina.

Kiekvieną pacientą vaistininkas informuoja apie vakcinavimo tvarką ir eigą, apie galimas reakcijas po vakcinacijos ir jų dažnį. Paaiškinama, jog gali pasireikšti lengvų šalutinių reakcijų (paraudimas skiepo vietoje, skausmas, pakilusi temperatūra), taip pat – dilgėlinė, angioedema, bronchospazmas ir anafilaksija. Šios reakcijos labai retos, bet dėl grėsmės gyvybei būtinas tinkamas pasiruošimas, kad vaistininkas žinotų ir mokėtų atitinkamai elgtis vienu ar kitu atveju.

Vaistininkas atsako į visus pacientui rūpimus klausimus. Vakcinuojamas asmuo turi pasirašyti sutikimo formą, kurioje patvirtina, jog gavo visą informaciją, neturi kontraindikacijų ir sutinka būti skiepijamas. Po procedūros pacientui atiduodamas vakcinos informacinis lapelis.

Vilma pabrėžė, jog šios šalies gyventojai labai noriai skiepijasi vaistinėse. Jie esą jau rudens pradžioje ima teirautis apie vakcinas, klausinėja, kada prasidės „skiepų sezonas“.

Skiepytis vaistinėje greita ir patogu, nes pacientui nereikia iš anksto užsirašyti į eilę – pakanka užsukti į vaistinę jam tinkamu laiku. Paprastai vakcinavimas neužtrunka ilgiau nei 10–15 minučių.

Vakcinavimo dokumentacija pildoma internetinėje sveikatos priežiūros sistemoje, joje esančius duomenis mato paciento gydytojas. Papildomai daromas įrašas apie vakcinavimą vaistinės pacientų duomenų sistemoje (nurodoma naudota vakcina, vakcinos numeris, vakcinavimo vieta, kita informacija).

Aušra pridūrė, jog pacientų sutikimo formos, klausimynas, informacija apie vakciną (gamintojas, serijos numeris, galiojimo data), injekcijos tipą ir vietą, taip pat vakcinavusio asmens duomenys iki 2020 metų turėjo būti 10 metų saugomi vaistinėje bei vaistinės kompiuterinėje sistemoje. Nuo šių metų visa informacija saugoma tik elektroninėje erdvėje.

Jei skiepai vaistinėje baigiasi, jų užsakoma daugiau, pagal poreikį. Sudaromas norinčių skiepytis asmenų sąrašas, žmonėms pranešama, kai vaistinę pasiekia nauja vakcinų siunta. Kaip ir visur, Anglijoje pasitaiko skeptiškai skiepų atžvilgiu nusiteikusių gyventojų, tačiau tokių – mažuma.

Kalbėdama apie problemas, su kuriomis vaistininkas gali susidurti ar susiduria vakcinacijos metu, vaistininkė Vilma pirmiausia paminėjo, kad specialistui reikalingas lankstumas ir gebėjimas atlikti daug užduočių tuo pat metu, taip pat – tikslus planavimas.

„Net ir būnant konsultacijos kambaryje su vakcinuojamu pacientu, kiti darbai negali sustoti, – pabrėžė ji. – Todėl labai svarbus yra viso vaistinės kolektyvo indėlis, supratimas apie vakcinavimo paslaugas. Didelis vaidmuo pritraukiant klientus tenka konsultantams, kurie pirmiausia bendrauja su pacientais. Jei kolektyvas turi pakankamai žinių, skiepyti daug paprasčiau. Pavyzdžiui, konsultantas padeda pacientui užpildyti reikiamas formas, suteikia pirminę informaciją, tokiu atveju vaistininkas gali pasitikti pacientą konsultacijų kambaryje ir paskiepyti. Taip taupomas tiek paciento, tiek vaistininko laikas. Taip pat svarbu kuo tiksliau apskaičiuoti, kiek vakcinų užsakyti prieš gripo sezono pradžią.“

Aušra  minėjo, jog 2020 metais dėl išaugusios paklausos vaistinės susidūrė su vakcinų trūkumu (vien rugsėjo mėnesį pasiskiepijusių nuo gripo asmenų skaičius išaugo beveik 3 kartus, palyginti su ankstesnių metų duomenimis).

 

Kiekvienais metais Didžiojoje Britanijoje paskiepijama vis daugiau pacientų. Daugiausia paskiepijama paskutiniaisiais metų mėnesiais, vėliau vakcinacijos būna tik pavienės. Skiepijant nuo gripo didžiausias pacientų srautas juntamas iki gruodžio pabaigos.

Aušra pabrėžė, jog visi farmacijos specialistai privalo būti apdrausti civilinės atsakomybės draudimu.

 

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.