Vaistinė ar klinikinių farmakoterapijos paslaugų centras? Nauji iššūkiai

2021-10-25

Farmacijos specialistams skirtoje respublikinėje konferencijoje pranešimą tema „Vaistinė ar klinikinių farmakoterapijos paslaugų centras. Nauji iššūkiai“ apie pasikeitimus vaistinių sektoriuje ir laukiančius iššūkius skaitė UAB „Tamro“ komercijos direktorė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Indrė Brazauskaitė. Pateikiame svarbiausias pranešėjos įžvalgas.

„Pastaraisiais metais stebėjome, kaip keitėsi visas pasaulis, kartu neišvengiamai pasikeitė ir farmacijos mažmeninės prekybos sektorius, jis sulaukė didžiulio progreso, – pabrėžė lektorė. – Pavyko labai greitai įgyvendinti tuos pokyčius, kurie buvo planuojami ateičiai, daugeliui metų į priekį.“

I. Brazauskaitė išvardijo kelias svarbiausias tokių pokyčių tendencijas. Didelė vartotojų dalis – apie 75 proc. – ryžtasi išbandyti naujus pirkimo ir paslaugų teikimo būdus; atsiranda naujos pirkimo tendencijos; viena iš naujausių – vadinamoji BOPIS (angl. buy online, pick up in store) tendencija, kai prekės įsigyjamos internetu ir atsiimamos prekybos vietose. Dar viena reikšminga tendencija, su kuria visi susidūrė pastaraisiais metais, yra be galo spartus elektroninės komercijos augimas. 

„Šis prekybos kanalas per 2020 metų pirmąjį ketvirtį augo daugiau nei per visą praėjusį dešimtmetį – tai išties dideli pasikeitimai ir, žinoma, kad visa tai negali neveikti mūsų realybės“, – akcentavo pranešėja. 

 

Kokia kryptimi judama?

Anot dr. Indrės Brazauskaitės, per pastaruosius metus, kad ir kokie jie buvo sudėtingi ir pilni iššūkių, pasaulis padarė didžiulį progresą. Pirmiausia ji paminėjo verslus, kurie klestėjo pandemijos metu.

„Garsus leidėjas „Forbes“, atlikęs tyrimą, sudarė tokių verslų sąrašą ir konstatavo, kad nors pandemija dalį verslų paveikė stipriai neigiamai, kai kuriems verslams tapo puikia prielaida augti“, – pabrėžė pranešėja. 

Ji išvardijo verslus, kurie klestėjo per pandemiją. Tai – aukščiausiose pozicijose atsidūrusios valymo, logistikos (pristatymo) paslaugos, maisto prekių bei gėrimų prekyba, žaidimus kuriančios, gaminančios ir parduodančios bendrovės, sporto priemones ir įrenginius kuriančios, gaminančios ir parduodančios bendrovės, korepetitorių ir mokymo paslaugos, naudotų automobilių prekyba. 

„Pasikeitusi realybė privertė žmones ieškoti kitų būdų, kaip apsirūpinti reikiamomis prekėmis ir paslaugomis, kaip likti prie tų veiklų, kurios yra mėgstamos, taip pat – kaip prisitaikyti prie susidariusios situacijos, – kalbėjo lektorė. – Toliau tarp pandemijos metu teigiamai paveiktų veiklų rikiuojasi sveikatos elgsenos paslaugos, sveikatos priežiūros paslaugų namuose teikimas, technologijų bendrovės, taip pat sveikatos priežiūros paslaugos. Net trys iš pastarųjų susijusios su sveikatos sektoriumi.“

 

COVID-19 iššūkiai

Kaip visi žinome, COVID-19 situacija sukėlė vienus didžiausių iššūkių sveikatos priežiūros sistemoje. Tą pajuto paslaugų teikėjai, įvairios įstaigos ar verslai, kurių specializacija sveikatos elgsenos paslaugos, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų namuose teikėjai ar užsiimantieji nuotolinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis.  

Taigi, anot lektorės, greitą suklestėjimą galima sieti su didžiuliu progresu, kuris buvo kur kas greitesnis, nei planuota prieš pandemiją.

Keičiantis aplinkai, keitėsi ir vaistinių sektorius, kartu ir sveikatos priežiūros specialistų vaidmuo.

„Čia galėčiau išskirti vieną svarbiausių veiksnių – tai atsiskleidęs kai kurių sektorių, pavyzdžiui, vaistinių sektoriaus, didelis paslankumas, pasirengimas veikti, ir tai, žinoma, buvo jų stiprybė, – pabrėžė dr. I. Brazauskaitė. – Naudodamasi proga, noriu padėkoti kolegoms, žaviuosi, kaip jūs susitaikėte su gana sudėtinga situacija, padėjote žmonėms, kuriems reikėjo sveikatos priežiūros paslaugų, kada daugeliu atvejų vaistinė tapo prieinamiausia vieta gauti farmacinę paslaugą ar paprastą sveikatos patarimą.“

Vaistininkai, kaip sveikatos priežiūros specialistai, pandemijos metu išėjo į priešakines linijas ir tapo lengviausiai pasiekiamais, greičiausiai prieinamais sveikatos priežiūros specialistais. Kad ir kas būtų – ar papildomas tam tikrų paslaugų poreikis, ar nuotolinių receptų administravimas – teko susidurti su situacijomis, kai pacientams gydytojai tapo sunkiau pasiekiami, kai stipriai išaugo elektroninių receptų išrašymo nuotoliniu būdu mastai, kai pacientams reikėjo padėti suteikiant farmacinę paslaugą, paaiškinant gydymo schemas, ir panašiai. Tam, akivaizdu, pasitarnavo puiki vaistinių infrastruktūra, lengvai pasiekiama gyventojų srautams, turinti visas galimybes teikti papildomas paslaugas. Neabejotinai laikui bėgant būtina spartinti ir gerinti tokių paslaugų prieinamumą. 

„Vaistinė tapo vieta, kur susijungė gyvas kontaktas ir didžiulė internetinės prekybos plėtra, nes žmonės mėgsta pirkti internetu, tačiau prekes nori atsiimti fizinės prekybos vietose, – kalbėjo dr. I. Brazauskaitė. – Vaistinių sektoriui tai dar svarbiau, nes dažnais atvejais reikia papildomo patarimo. O juk naujų skaitmeninės sveikatos priežiūros paslaugų plėtra – didelė inovacija rinkoje!“ 

Taigi, anot lektorės, galima daryti išvadą, kad dabar dedami stiprūs pagrindai integraliai paciento priežiūrai kurti, o vaistininkas yra žmogus, kuris atsiduria tokių veiksmų priešakyje.  

Kitas svarbus momentas COVID-19 akivaizdoje – įvairūs tiekimo sutrikimai. Vaistų gamintojai esą irgi ne išimtis. 

„Sudėtingėja logistikos grandinės, žaliavų tiekimas, o kai kurių šalių aukšti sergamumo rodikliai paveikė pačią gamybą, tačiau, kaip visi puikiai žinome, tai nėra priežastis nutraukti gydymą, – pabrėžė pranešėja. – Visa tai taip pat lėmė papildomas situacijas ar iššūkius, kuriuos turėjo įveikti tiek gydytojai, tiek vaistininkai. Vaistininkai šioje srityje sprendė išties reikšmingas problemas.“

Sveikatos sistemos priežiūros poreikis prisitaikyti esą tik augo ir auga toliau, ir štai visi esame naujoje realybėje, susiduriame su naujais iššūkiais, kintančiomis sveikatos priežiūros paslaugomis, jų koncepcija, modeliu ir panašiai. Visa tai leidžia įvertinti esamas galimybes ir teikiamų paslaugų prieinamumo gerinimo perspektyvą.

 

Skaitmenizacija ir paslaugų teikimas

Dr. I. Brazauskaitė išskyrė dvi ryškias tendencijas vaistinių sektoriuje. Tai – skaitmenizacija ir paslaugų teikimas vaistinėse. 

„Kalbant apie skaitmenizaciją – tai yra daugiau kintančios vaistinės aplinkos kombinacija, galimybės naudoti įvairius interaktyvius ekranus ar kitus įrankius, dirbti su įvairiapusiais bendraisiais duomenimis, tvarkytis su elektroninės prekybos kanalu, kuris šiandien itin stipriai auga, – vardijo lektorė. – O paslaugos vaistinėse – nuo puikios vaistinių infrastruktūros iki aukštos kompetencijos specialistų ir jų noro teikti daugiau paslaugų plačiajai visuomenei, natūraliai sukuria kryptis, apie kurias visi kalbame ir galvojame, kaip geriau viską priimti ir prie to prisitaikyti.“

 

Vaistinės koncepcijos kaita

Kalbėdama apie tendencijas užsienio rinkose ir Lietuvoje, pranešėja pateikė konkrečių pavyzdžių. 

„Jungtinių Amerikos Valstijų rinka šiuo atžvilgiu yra labiausiai pažengusi, ir akivaizdu, kad, kaip ir visur pasaulyje, vienur greičiau, kitur lėčiau keičiasi vaistinės koncepcija, – pasakojo dr. I. Brazauskaitė. – Nuo vaistinės, kaip vietos, kur žmogus galėdavo įsigyti vaistų ar kitų vaistinės prekių, kuriasi specializuoti sveikatos priežiūros paslaugų centrai, plečiantys vaistinės vaidmens suvokimą ir leidžiantys vaistinei tapti minėtų paslaugų teikimo centru.“ 

JAV didelis dėmesys skiriamas bendruomenei, darbui su asmenimis įvairiais sveikatos klausimais, siekiant suvokti, su kokiomis situacijomis jie susiduria, ir atitinkamai suteikti pagalbą. Aiškinamasi, kokia linkme kreipti sveikatos priežiūros specialisto paslaugas, kad būtų galima konkretiems asmenims padėti kasdienėse situacijose, įveikti kasdienius sveikatos iššūkius.  

„Žinoma, kad konsultacija įvairiais klausimais yra susijusi su išplėstinėmis vaistinių darbuotojų kompetencijomis, dažnai tai yra tiek sveikatos, tiek sveikatingumo klausimai, pavyzdžiui, savijauta, mityba, tam tikrų sveikatos priemonių pasirinkimas, fizinis aktyvumas, – aiškino lektorė. – Būtent JAV rinkoje vyksta didelė tam tikrų prietaisų (pavyzdžiui, skirtų kvėpavimui stabilizuoti, nemigai administruoti, tam tikroms diagnostikos paslaugoms teikti) integracijos ir taikymo plėtra vaistinėse.“

 

Skaitmenizacija: fizinės ir internetinės vaistinės integracija

„Vykstant skaitmenizacijai vaistinė tampa ta vieta, kur turėtų vystytis integracija tarp fizinės ir internetinės vaistinės, – tvirtino dr. I. Brazauskaitė. – Ir tai, viena vertus, atspindi kintančius vartotojo poreikius ar norą įsigyti prekes ne taip, kaip buvo įprasta, antra vertus, rodo ir didelį technologinį pokytį, kuris jau vyksta pasaulyje. Šioje situacijoje vienas iš iššūkių yra skirtingos strategijos, kurios susijungia į vieną, kai vienokius modelius turime fizinėse vaistinėse (kalbant apie asortimento, kainodaros, rinkodaros, logistikos veiksmus), o kitus lūkesčius ir kitas strategijas – internetinėje vaistinėje. Taigi skirtingų modelių kombinacija yra ir didelis iššūkis, ir kartu puiki galimybė prisitaikyti prie kintančių vartotojo poreikių.“

Anot pranešėjos, neišvengiamai atsiranda ir naujų iššūkių, susijusių su naujomis kompetencijomis – kliento aptarnavimu, komunikacija, rinkodara, farmacinės paslaugos suteikimu ir kt. Pavyzdžiui, kaip tvarkytis su klientui pristatomais užsakymais, kaip suteikti farmacinę paslaugą per nuotolį, kaip užtikrinti tinkamą vaistų prieinamumą.

Dar vienas svarbus momentas, anot lektorės, yra besikuriantys nauji klientų segmentai, besikeičianti klientų elgsena. Vaistinės ir kiti mažmeninės prekybos sektoriai privalo prie naujų pokyčių prisitaikyti. Ir prisitaikyti ne bet kada, ne bet kaip, o kaip galima greičiau, lanksčiau ir efektyviau.

 

Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2021 m. nr. 5

Nuotraukoje - dr. I. Brazauskaitė

Nuotraukų galerija

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.