Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) Lietuvoje 2019 metais buvo mažesnis nei užpernai - LPI susirgimų pernai užregistruota 38 atvejais mažiau, lyginant su 2018 metais: atitinkamai 421 ir 459. Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklis Lietuvoje 2019 metais chlamidioze siekė – 8,9 atvejo, sifiliu – 4,2 atvejo ir gonorėja – 2 atvejus. Visi pastarieji rodikliai 2018 m. buvo nežymiai didesni.

Vaistų prieinamumas: sveikatos politikų džiaugsmai ir... vaistininkų rūpesčiai

2020-05-11

Virginija Grigaliūnienė

 

Dar pernai lapkritį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, kad nuo 2020 metų vidurio receptinius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones bus galima įsigyti internetu, tai esą  padės padidinti konkurenciją tarp vaistinių tinklų, vadinasi, mažės vaistinės prekių kainos. 

 

Po kurio laiko SAM išplatino dar vieną džiugią naujieną – apie naujus kompensuojamuosius vaistus, brangių tyrimų prieinamumo didinimą, gydymo įstaigų turimos įrangos keitimą modernesne – tai buvo geros žinios onkologiniams ligoniams.

 

O šiųmečio vasario viduryje sužinojome, kad Ministrų kabinetas posėdyje pritarė SAM parengtam nutarimui, esą užtikrinsiančiam, kad visi šalies pacientai, ypač sergantys sunkiomis ligomis, ir toliau galėtų gauti reikiamus vaistus mažesnėmis kainomis. Kitaip sakant, ir toliau bus taikoma „pirmojo paskyrimo“ taisyklė, kai pacientai skatinami rinktis ekonomiškiausią, bet ne mažiau efektyvų vaistą. 

 

Atrodo, galima tik džiaugtis tokiomis permainomis. Vis dėlto tiek vaistų gamintojų, tiek vaistinių tinklų atstovai, tiek patys pacientai didelio džiugesio išgirdę tokias naujienas nerodo. Kodėl? 

 

Valdžios sprendimai liūdina


Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) direktorės Rasos Bričkienės teigimu, pastarojo meto valdžios sprendimai stipriai mažino gamintojų konkurenciją, tačiau didino vaistams skirto privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidas. Kokios priežastys tą lėmė? R. Bričkienės nuomone, tokių priežasčių buvo ne viena.

„Tarkime, valstybės prioritetas kompensuoti ypač brangius vaistus, – pirmąją priežastį įvardijo VGA direktorė. – To pasekmės – apribotos sąlygos į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti valstybei mažiau kainuojančius, bet pacientams būtinus vaistus, kuriuos galėtų tiekti per 88 proc. receptų aptarnaujantys ir tik per 30 proc. vaistams skirto biudžeto naudojantys gamintojai.“

Antroji priežastis, kurią akcentavo R. Bričkienė, – įšaldytos kompensuojamųjų vaistų kainos. O to pasekmės – gamintojams nepalikta galimybių lanksčiai reaguoti į rinkos, žaliavų kainų, gamybos pokyčius; mažai ir atvirai Lietuvos ekonomikai šis sprendimas esą yra labai skausmingas, nes dėl valstybės dirbtinai mažinamų kainų ir laisvo prekių judėjimo Europos Sąjungoje vaistai iš Lietuvos tampa lengvai išvežami į kitas valstybes ir dėl to dar labiau didėja vaistų trūkumas mūsų šalyje.

Trečioji priežastis, pasak R. Bričkienės, „nepastovi teisinė ir ekonominė aplinka, griežtas kainų spaudimas bei ribojamas patekimas į kompensuojamųjų vaistų kainyną“. Jos turimais duomenimis, nuo 2018 metų sausio iki 2020 metų vasario Lietuvos rinkai nustota tiekti 212 vaistinių preparatų.

„Naujų gamintojų į rinką neatėjo, o šiuo metu veikiančios farmacijos kompanijos perskirstė savo produktų krepšelį, stipriai mažėja registruojamų naujų vaistų, – pabrėžė ji. – Per pastaruosius metus iki 3 kartų išaugo laikini ir nuolatiniai vaistų tiekimo sutrikimai; kas mėnesį fiksuojamas iki 40 kompensuojamųjų vaistų trūkumas!“

R. Bričkienė taip pat pažymėjo reikalavimus dėl Falsifikuotų vaistų direktyvos įgyvendinimo, veikliųjų medžiagų patikros dėl nitrozaminų ir leistino jų kiekio reikalavimų sugriežtinimo; pasaulinių tiekimo apribojimų dėl naujojo koronaviruso iš vienos didžiausių gamintojų – Kinijos, o tai esą stipriai veikia ir gamintojus Lietuvoje.

„Vien dėl Falsifikuotų vaistų direktyvos įgyvendinimo Lietuvoje vaistų registruotojams išlaidos išaugo tūkstančiais eurų dėl mokesčio Nacionalinei vaistų verifikacijos organizacijai, – informavo Vaistų gamintojų asociacijos vadovė. – Be to, vaistų pakelį brangino ir specialus jo ženklinimas, o informacijos vaistų informaciniuose lapeliuose patikslinimas dėl nitrozaminų kiekvienai pakuotei kainuoja per 200 eurų! O kur dar papildomos gamybos pakeitimų sąnaudos!“

Ir dar viena priežastis, anot R. Bričkienės, turėjusi įtakos vaistų rinkoje, buvo teisinio reguliavimo neteisėtumas, pažeidžiant pacientų teisę į vienodą vaistų kompensavimą visiems sveikatos draudimo mokesčius mokantiems asmenims.

„To pasekmės – pacientui nesuteikiama galimybė primokėti skirtumą tarp valstybės siūlomo ir paciento pageidaujamo kompensuojamojo vaisto kainos, kas leidžiama, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje“, – atkreipė dėmesį VGA direktorė.

Anot jos, pacientams tai reiškia nevienodą vaistų prieinamumą, gerokai mažesnį kompensuojamųjų vaistų asortimentą, dar dažnesnį vaistų trūkumo sukeltą nestabilumą, didėjančias pacientų asmenines išlaidas kompensuojamiesiems vaistams. Tą esą patvirtina ir naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys.

Ieškodami išeities iš susidariusios situacijos, vaistų gamintojai teikia siūlymus. Jie pageidauja, kad būtų sudarytos sąlygos gamintojų konkurencijai, praplečiant vaistų patekimo į kompensuojamųjų vaistų kainyną ribas (tai yra kad būtų padidintas kompensuojamųjų vaistų kiekis kainyne); kad būtų supaprastintos sąlygos patekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną pasibaigusio patento vaistams, taip padidinant vaistų prieinamumą; prašo stabilizuoti teisinę ir ekonominę aplinką, sumažinti spaudimą kainoms; pageidauja, kad būtų sudarytos lanksčios, visiems vaistų tiekėjams vienodos sąlygos registruoti naujus vaistus ir kuriama skaitmenizuota vaistų reguliavimo aplinka.

 

Pokyčiai paliečia visus, ir ne iš gerosios pusės

 

 

„BENU vaistinė Lietuva“ generalinė direktorė Rasa Marcinkevičienė taip pat turi pastebėjimų dėl šiandien susiklosčiusios situacijos kompensuojamųjų vaistų rinkoje.

„Pastaraisiais metais kompensuojamųjų vaistų rinkoje įvyko nemažai pokyčių, prie kurių visi turėjome prisitaikyti, – pabrėžė ji. – Vaistinėms ir vaistų didmeninio platinimo įmonėms didžiausias iššūkis buvo pasiruošti kiekvienam naujam, kas ketvirtį skelbiamam kompensuojamųjų vaistų sąrašui, tai yra informuoti vaistininkus apie pokyčius, suplanuoti asortimento pasikeitimus, suvaldyti vaistinių preparatų likučius. Tai procesai, įtraukiantys beveik visus vaistinių tinklo ir didmenininko darbuotojus, tad labai svarbu greitai dalintis informacija, analizuoti bei reaguoti.“

Anot R. Marcinkevičienės, besikeičiantys kompensuojamųjų vaistų kainynai paliečia visus farmacijos rinkos dalyvius, todėl labai svarbu greitai reaguojant valdyti tokias situacijas kaip vaistų tiekimo sutrikimas. Kol kas susitvarkyti su iššūkiais jiems sekasi, stengiamasi visiems pacientams užtikrinti vaistų prieinamumą ir tinkamą farmacinę paslaugą.

„Dar svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vaistinės aktyviai konkuruoja tarpusavyje, – pažymėjo R. Marcinkevičienė. – Norėdami išlikti knkurencingi, mes klientui stengiamės suteikti pridėtinę vertę kitose srityse – pavyzdžiui, pasiūlyti papildomų paslaugų. Štai moterys BENU vaistinėse pamėgo pasidaryti veido odos tyrimą, vyresni klientai užsuka pasimatuoti kraujospūdžio ar pasikonsultuoti dėl vaistų vartojimo.“

Na, o vertindama, kaip situacija šioje srityje kito per pastaruosius keletą metų, R. Marcinkevičienė paminėjo, jog pagrindinis per pastaruosius metus įvykęs pokytis – dažnesnis kompensuojamųjų vaistų sąrašo atnaujinimas ir pokyčiai pačiame sąraše.

„Pradžioje susidūrėme su iššūkiu prisitaikyti prie šių pokyčių, tačiau dabar esame viską tinkamai susireguliavę ir galime greičiau užtikrinti kompensuojamųjų vaistų tiekimą ir prieinamumą, – sakė ji. – Kartu išmokome būti lankstūs ir sparčiau reaguoti į dažnai besikeičiančią informaciją.“

Kokių vaistų tiekimas dažniausiai sutrinka? Kaip tokį klausimą sprendžia BENU vaistinių tinklas?

Anot generalinės direktorės, vaistų trūkumo situacijų pasitaiko visoje rinkoje.

„Vaistų poreikį planuojame ateičiai, remdamiesi gana plačiu kriterijų spektru, kad galėtume tokių situacijų išvengti. Vertiname vaistų poreikio svyravimus, planuojame jų likučius, o kai susiduriame su konkretaus vaisto trūkumu, kiekvieną atvejį sprendžiame individualiai, kad kuo greičiau vėl galėtume klientams pasiūlyti tą vaistą“, – atsakė R. Marcinkevičienė.

Vaistų tiekimo sutrikimas – itin jautrus klausimas pacientams. Kaip jį spręsti? 

„Esame visada pasiruošę suteikti klientui išsamią konsultaciją apie vaisto pakeičiamumą, – pirmiausia paminėjo generalinė direktorė. – Mūsų vaistininkai suteikia profesionalią informaciją apie vaistų skirtumus ir galimybes vieno gamintojo preparatą pakeisti kito gamintojo preparatu su ta pačia veikliąja medžiaga. Dažniausiai klientai tuo ir domisi. Kai tik turime galimybę, pirmiausia visada siekiame kuo greičiau pristatyti pacientui tą vaistą, kurį jis iki šiol vartojo.“

Reguliavimai keičiasi taip greitai, kad sunku juos perprasti

„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovės Lauros Bielskės teigimu, situacija, kurioje šiuo metu tenka dirbti vaistininkams, yra kebli.

Viena vertus, globalūs veiksniai neleidžia užtikrinti, kad vaistinėse būtų visi klientų pageidaujami vaistai, kita vertus, vaistų išdavimo reguliavimai pacientams esą keičiasi taip greitai, kad darbuotojams sunku spėti juos perprasti.

„Kai kalbame su vaistininkais, jie teigia, kad šių problemų jau nebeakcentuoja. Problemos vaistinės mastu išspręsti negalime, nes ji egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, galbūt Lietuvoje šiek tiek didesnė dėl teisinio reguliavimo ar vaistų rinkos stebėsenos, – atkreipė dėmesį vaistinių tinklo atstovė. – 2018 metais buvo oficialiai paskelbta apie 55 vaistų tiekimo sutrikimus, 2019 metais – 200 vaistų, o vien per 2020 metų sausį iki vasario 12 dienos – apie 94 vaistų trūkumą. Ir tai yra tik oficialiai užregistruoti duomenys, kurie, matome, yra aritmetiškai didėjantys. Tačiau rinkoje vaistų trūkumas yra kur kas didesnis ir jis nemažėja.“

Tokiems pokyčiams reikšmės galėjo turėti ne vienas veiksnys.

„Galbūt prie to prisidėjo ir naujasis reguliavimas, kuriame numatyta, kad kompensuojamųjų vaistų kainynas kinta kas ketvirtį, būtina išduoti pigiausią vaistą ir kita, – svarstė L. Bielskė. – Klientams sudėtinga suprasti, kuriuo metu kokie vaistai kompensuojami, kai jie vieną mėnesį nusiperka tam tikrą preparatą, o kitą vaistinėje išgirsta, kad jis jau nebekompensuojamas. Vaistinėje kyla diskusijų ir ne visada geranoriškų. Vaistų trūkumą rodo ir tai, kad Lietuvos rinkoje masiškai daugėja nelietuviškų pakuočių, tai yra skirtų kitoms rinkoms. Kas ketvirtį VVKT išduota per 100 leidimų tokiems vaistams. Kainynuose daugėja įtrauktų vardinių vaistų.“

Anot L. Bielskės, teisės aktai įpareigoja pasiūlyti pacientui pigiausią vaistą, tad dažnai vaistinėms sunku rasti, kur tokį vaistą užsakyti.

„Būtų sudėtinga išskirti vieną grupę, kurioje problemų daugiausia, nes tai nuolat kintantis reiškinys, kuris priklauso nuo to, ar gamintojai spėja pasiruošti artėjančiam kainynui“, – kalbėjo „Eurovaistinės“ Komunikacijos vadovė, pridurdama, kad tinklo vaistininkams tenka bendrauti su kiekvienu žmogumi, todėl pasitaiko įvairiausių situacijų. Gyventojai esą pagrįstai nesupranta, kodėl kartais negali įsigyti reikiamų vaistų.

Situacija rinkoje – labai įtempta

Bendrovės „Limedika“ Rinkodaros projektų vadovė Inga Morkutė pažymėjo, jog situacija kompensuojamųjų vaistų rinkoje Lietuvoje šiuo metu yra labai įtempta.

„Susiduriame su dideliu kompensuojamųjų vaistų trūkumu, – apgailestavo ji. – Tai vyksta dėl kelių priežasčių. Visų pirma, dėl dažnai besikeičiančių kompensuojamųjų vaistų kainynų. Tam tikri vaistai išimami iš kainyno, jų analogų Lietuvoje nėra pakankamo kiekio ir labai greitai jų likučiai pasibaigia. Taip pat vaistų gamintojai dažnai nepateikia reikiamo kiekio kompensuojamųjų vaistų arba praneša, kad dėl mažų valstybės nustatytų kainų vaistų visai nebegamins Lietuvai.“

Iškilusias problemas įmonė sprendžia kartu su tiekėjais ieškodama alternatyvių tiekimo kanalų, vaistinėse stengiamasi pacientams paaiškinti susidariusias vaistų tiekimo problemas ir galimus sprendimus.

„Dėl dažnų pokyčių kompensuojamųjų vaistų kainynuose susiduriame su logistikos iššūkiais, nes išimti iš kainyno vaistai dažnai pacientų nėra perkami be kompensacijos, todėl turime grąžinti juos iš vaistinių, o naujai įtrauktus kompensuojamuosius vaistus išvežioti į vaistines, – aiškino I. Morkutė. – Apsunkinamas tiek administracijos, tiek pačių vaistininkų darbas. Pacientai taip pat nėra patenkinti, kai pranešama, kad jų vartotas vaistas nebekompensuojamas, kad su kompensacija galima pirkti tik analogą.

Rinkodaros projektų vadovė pastebi, kad kompensuojamųjų vaistų rinkoje per paskutinius metus įvyko daug pasikeitimų: „Buvo stipriai sumažintos kompensuojamųjų vaistų kainos bei priemokos pacientams. Taip pat įstatymais buvo apribotos galimybės suteikti paciento priemokai nuolaidas. Šis įstatymas, mūsų manymu, buvo labai sveikintinas, nes pacientai visose Lietuvos vaistinėse dabar gali įsigyti kompensuojamųjų vaistų vienodomis kainomis. Tai ypač aktualu senjorams, kuriems nebereikia vaikščioti po vaistines ieškant pigiausių vaistų.“

Kaip pabrėžė I. Morkutė, dažniausiai trūksta pačių populiariausių vaistų ir labai dažnai – tų, kurių analogų Lietuvoje nėra (dažniausiai tai yra vaistai širdies ir akių ligoms gydyti).

 

„Kai turime bent kuriose nors vaistinėse, pacientus informuojame, kad vaistus gali rasti kitoje mūsų vaistinėje, – sakė ji. - Jei trūkstami vaistai turi analogų, pasiūlome pacientams analogiškus vaistus. Tiesa, dauguma pacientų, kuriems puikiai tiko vartotas vaistas, analogo nenori. Dar daugiau bėdų atsiranda, jei trūkstami vaistai neturi analogų, tada pacientui nepatogu eiti į vaistines ieškoti norimo vaisto. Didžiausia problema yra tada, kai konkretaus vaisto pradeda trūkti visoje Lietuvoje ir jis neturi alternatyvų.“

 

 

 

 

 „Turbūt didžiausia inovatyvių vaistų prieinamumo Lietuvoje problema – nepakankamas sveikatos sistemos finansavimas“

 

„Farmacija ir laikas“ pateikė keletą klausimų IFPA direktorei Agnei Gaižauskienei.

Kokia, Jūsų nuomone, šiandien yra situacija Lietuvoje dėl inovatyvių vaistų prieinamumo? Ar pacientams tokie vaistai prieinami?

Inovatyvaus gydymo prieinamumas Lietuvoje išlieka vienas prasčiausių Europoje. Kasmet Europos vaistų agentūra (EMA) registruoja nuo 30 iki 50 naujų vaistų, kurie pripažįstami kaip reikšmingos inovacijos. Per pirmus trejus metus nuo registracijos momento Lietuvoje gyventojams tampa prieinama tik ketvirtadalis–šeštadalis šių vaistų.

Kokios to priežastys?

Inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvoje riboja kelios esminės priežastys. Viena svarbiausių – nepakankamas sveikatos sistemos finansavimas. Valstybės biudžetas sveikatos apsaugai ir atitinkamai vaistams yra vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Lietuva pagal sveikatai skiriamą valstybinį finansavimą, kuris siekia 4,5 proc. BVP, daug metų atsilieka nuo EPBO šalių vidurkio, siekiančio 6,6 proc. BVP.

Kalbant apie sveikatos sistemos finansavimą, inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvoje riboja ir tai, kad PSDF biudžetas yra planuojamas siekiant valdyti išlaidas, o ne patenkinti pacientų poreikius. Pavyzdžiui, 2019 metais faktinės išlaidos vaistams siekė apie 380 mln. eurų, tačiau 2020 metais vaistų kompensavimui numatyta skirti 359,5 mln. eurų. Tai reiškia, kad jau rengiant 2020 metų PSDF biudžeto projektą iš anksto yra žinoma, jog lėšų vaistų kompensavimui nepakaks ir yra planuojamas 20 mln. eurų deficitas.

Be to, SAM Vaistų politikos gairėse numatyta, kad, augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis turi didėti ne mažesniu procentu, nei didėja bendras PSDF. Tačiau rengiant 2020 metų biudžeto projektą ši nuostata buvo ignoruojama.

 

Taigi, kaip minėjote, didžiausia bėda – pinigų trūkumas. Bet Lietuvoje yra sutaupyta labai daug pinigų. Kas čia negerai?

Inovatyvių vaistų prieinamumą riboja tai, kad sveikatos sektorius finansiniu požiūriu nėra prioritetinė sritis. Vertinant pagal procentinę dalį nuo BVP, tarp visų Rytų Europos šalių mažiau už Lietuvą viešųjų finansų sektoriui skiria tik Bulgarija, Latvija ir Rumunija. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis pagal BVP dydį, tenkantį vienam gyventojui, Lietuvos ekonominės galimybės neturėtų būti pagrindine kliūtimi.

Dar viena, ne mažiau svarbi priežastis, ribojanti inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuvos pacientams, yra sudėtinga vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą paraiškų vertinimo ir sprendimų priėmimo tvarka.

Inovatyvūs vaistai Lietuvos gyventojams tampa prieinami po jų registracijos vidutiniškai praėjus nuo 1,5 iki 2,5 metų, o atskirais atvejais – tik po 4 metų. Tiek laiko sugaištama vien tam, kad būtų patvirtintos Europos vaistų agentūros ir Vakarų Europos šalių ekspertų išvados. Tai lemia administracinių resursų trūkumas ir sudėtinga paraiškų vertinimo sistema.

Taip pat atkreipiame dėmesį ir į Sveikatos technologijų vertinimo modelio numatytus kriterijus vaistams, skirtiems onkologinėms ir retoms ligoms gydyti. Išimtinai šių vaistų atveju yra reikalaujama ilgai trunkančių ir neretai sunkiai įgyvendinamų išgyvenamumo tyrimo rezultatų, atsisakoma vertinti kitus pacientui svarbius parametrus, prašoma daugiau įrodymų negu kitose ES šalyse. Kitose užsienio šalyse atsižvelgiama ne į bendro išgyvenamumo rodiklius, o į laikotarpį, per kurį onkologinė liga neprogresuoja. Taip palengvinamas naujų vaistų kompensavimas.

Ką siūlote keisti, kaip šias problemas spręsti?

Finansine prasme sveikatos sektorius turi tapti prioritetine sritimi, nes nuo jo tiesiogiai priklauso Lietuvos pacientų sveikatos būklė. Sveikatos sistemos finansavimas turi būti didinamas bent jau iki ES šalių vidurkio, kuris siekia 6,6 proc. BVP, atsižvelgiant į faktines išlaidas vaistams ir pacientų poreikius. Vadinasi, 2020 metų PSDF biudžeto projektas turėtų būti suplanuotas ne su 20 mln. deficitu, o didesnis nei praėjusiais metais.

Vėžinių susirgimų skaičius nuolat auga. EFPIA duomenimis, per pastaruosius 20 metų visoje Europoje naujų atvejų skaičius išaugo 50 proc., todėl turime užtikrinti, kad onkologinėmis ligomis sergantys pacientai turėtų galimybę gauti inovatyvius vaistus, galinčius padėti suvaldyti ligą.

Onkologinėms ligoms skirtų vaistų prieinamumui grėsmę kelia Sveikatos technologijų modelio numatyti vertinimo kriterijai. Reikėtų atsižvelgti į pažangių užsienio šalių, kurios rado kompleksinių sprendimų, padedančių palengvinti naujų vaistų kompensavimą, patirtį. Kaip jau minėjau, kitose šalyse atsižvelgiama ne į bendro išgyvenamumo rodiklius, o į laikotarpį, per kurį onkologinė liga neprogresuoja.

Taip pat būtina užtikrinti sklandžius administracinius vaistų kompensavimo procesus. Turime siekti, kad Farmacijos įstatyme numatytų terminų būtų laikomasi, nes dabar vaisto įrašymo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą trukmė yra žymiai ilgesnė, nei numatyta. Norint išspręsti šią problemą, būtina panaikinti administracinių resursų trūkumą, dėl kurio procesas vyksta 1,5–2,5 metų. 

Reikia siekti ir ilgalaikės bei tvarios sveikatos apsaugos plėtros politikos. Aukščiausiame valstybės lygmenyje priimti strateginiai sprendimai turėtų būti įgyvendinami. Jeigu Vaistų politikos gairėse yra numatyta, kad, augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis turi didėti ne mažesniu procentu, nei didėja bendras PSDF ir sudaryti ne mažiau kaip 19 proc. viso PSDF biudžeto.

Visi sveikatos sistemos dalyviai, medikai, pacientų organizacijos bei vaistų kūrėjai ir gamintojai, nuolat aktyviai dalyvauja sveikatos politikoje, teikia pasiūlymus sprendimus priimančioms institucijoms vaistų prieinamumo, sveikatos priežiūros gerinimo ir kitais klausimais. Sveikintina Vyriausybės iniciatyva spręsti inovatyvaus gydymo prieinamumo problemas Lietuvoje. 

Jeigu norime užtikrinti tvarią sveikatos priežiūros sistemą, didinti inovatyvių vaistų prieinamumą ir gerinti Lietuvos pacientų sveikatą, būtina tas problemas išgirsti, į jas įsigilinti ir išspręsti. Tik tada pokyčių siekiančios iniciatyvos bus sėkmingos.

xxx

Kokia yra Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija šiais klausimais, ką sveikatos politikai atsakytų į reiškiamas pastabas?

Sveikatos apsaugos viceministrė dr. Kristina Garuolienė žiniasklaidai šia tema komentarus yra teikusi ne kartą. Ji yra pažymėjusi, jog, atsižvelgiant į tai, kad į sistemą teikiamos paraiškos kompensuoti vis brangesnius vaistus, kurių kompensavimui reikalingos vis didesnės Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, nuo 2019 metų liepos mėnesio įsigaliojo nauja siūlomų kompensuoti vaistų vertinimo tvarka, taigi buvo įdiegtas Sveikatos technologijų vertinimas. Ši tvarka esą leidžia užtikrinti, kad būtų kompensuojami patys efektyviausi ir pacientams reikalingiausi vaistai.

 

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr. 3–4.

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.