Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) Lietuvoje 2019 metais buvo mažesnis nei užpernai - LPI susirgimų pernai užregistruota 38 atvejais mažiau, lyginant su 2018 metais: atitinkamai 421 ir 459. Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklis Lietuvoje 2019 metais chlamidioze siekė – 8,9 atvejo, sifiliu – 4,2 atvejo ir gonorėja – 2 atvejus. Visi pastarieji rodikliai 2018 m. buvo nežymiai didesni.

Vaistininkystė Švedijoje. Apie šios šalies vaistinių ypatumus, personalą, klientus ir teikiamų paslaugų spektrą

2020-09-16

Vaistinėje Švedijoje jau ne vienus metus dirbanti kaunietė Urtė Peleckytė respublikinėje konferencijoje, skirtoje farmacijos specialistams, papasakojo apie Švedijos vaistininkystės ypatumus, ten galiojančius teisės aktus, pasidalijo kita farmacijos specialistams aktualia informacija. Urtė – viena iš aktyvių jaunų specialistų, kurie drąsiai priima naujoves, nesibaimina profesinių ir gyvenimo pokyčių.

„Pradėjus dirbti Švedijos vaistinėje, iš pradžių buvo labai keista, kad vos peržengus slenkstį kolegos kiekvienąkart labai maloniai pasisveikindavo, – pirmuosius įspūdžius Skandinavijos vaistinėje prisiminė Urtė Peleckytė. – Švedų vaistinėje bendraujant tiek su pacientais, tiek su kolegomis, išskiriamos trys frazės: „Sveiki atvykę į vaistinę!“, „Kaip jaučiatės?“ ir „Ačiū“. Iš pradžių toks rūpestis iš šalies atrodė tarsi dirbtinis, nenatūralus, per daug malonus, nes mes Lietuvoje prie to nesame pratę. O žodis „ačiū“ ten ištariamas dažniau, nei galima įsivaizduoti! Tokiu pavyzdžiu kviesčiau pasekti ir visus kolegas Lietuvoje.“

Švedai, anot Urtės, yra be galo nuoširdūs, ramūs, kantrūs žmonės.

„Jie niekada nesivelia į konfliktus ir patys stengiasi jų nesukelti, o dėkoja už kiekvieną smulkmeną, už kiekvieną patarimą ar paaiškinimą“, – šiauriečių mandagumu džiaugėsi Lietuvos vaistininkė. 

Švedija, anot Urtės Peleckytės, jau nėra ta Švedija, kokia buvo anksčiau, o tas esą atsispindi ir šios šalies vaistinėse.

„Pačių švedų farmacijos specialistų vaistinėse dirba labai mažai, jauni vaistininkai trumpai padirbėję pabėga iš vaistinių, nes galvoja, kad tai yra be galo daug streso keliantis darbas, – pasakojo Urtė. – Yra mobilių vaistininkų, kurie važinėja po visą šalį. Jie be galo mylimi ir gerbiami. Taip pat vaistinėse yra dirbančių pensininkų farmacijos specialistų, kurie palaiko ypatingą vaistinės aurą. O dauguma vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų vis dėl to yra emigrantai, atvykę iš užsienio šalių. Dėl to įmonėje, kurioje dirbu, yra įkurtas netgi kalbų bankas, kur galima kreiptis ir pasikonsultuoti dėl sveikatos savo gimtąja kalba. Mano įmonėje dirba net 88 tautybių specialistai, kurie gali kalbėtis 59 skirtingomis kalbomis!“

Apie Švedijos vaistines

Anot U. Peleckytės, vaistinės Švedijoje nuo Lietuvos vaistinių smarkiai nesiskiria.

„Veikia valstybinės vaistinės, privačios vaistinės ir šiek tiek yra mažų vaistinių, – pasakojo Urtė. – Panaši sistema, kiek žinau, yra ir Lietuvoje. Ryškesnis skirtumas nuo Lietuvos vaistinių galbūt tas, kad veikia nuotolinės vaistinės, vadinamosios dozių vaistinės. Nuotolinėse vaistinėse yra surenkami užsakymai, pateikti telefonu ar internetu, supakuojami į žalius maišus ir išsiunčiami į vaistines, iš kurių vaistus pasiima juos užsakę asmenys.“

Dozių vaistinė, anot Urtės, yra lyg mažas fabrikėlis, kuriame gaminami maišeliai, į juos supakuojami vaistai. Vaistų gali būti pakuojama savaitei, mėnesiui ar kitam laikotarpiui. Pakuotės nuskenuojamos kompiuteriu, fiksuojama visa informacija – to reikia, kad būtų išvengta klaidų. Paruošos pakuotės išsiunčiamos į vaistines. Kai pateikta visa informacija, pacientui yra daug paprasčiau suprasti, susivokti, kaip gautą vaistą vartoti, o kartu ir paprasčiau vaistų įsigyti.

Apie Švedijos vaistinės personalą

Pradėdama pasakoti apie Švedijos vaistinėje dirbantį personalą, Urtė pabrėžė, jog šioje šalyje darbuotojams yra suteiktos visos galimybės mokytis.

„Kiekvienas vaistinės personalo narys gali tobulintis kurioje tik nori srityje – kosmetikos, ekonomikos, vaistinės valdymo, receptų kontrolės ir kitose, – paaiškino farmacininkė. – Vaistinės vedėju gali būti bet kuris personalo narys, tik reikia baigti tam tikrus mokymus. Vaistinės vedėjas atsakingas už darbo grafikų sudarymą, bendrą vaistinės tvarką. Švedijoje vaistininkui licencija suteikiama visam gyvenimui, jos nereikia kas penkerius metus pratęsinėti kaip Lietuvoje, nereikia rinkti papildomų valandų.“

Farmakotechnikai, anot Urtės, Švedijos vaistinėse dirba kiek kitaip nei Lietuvoje, jie yra kaip vaistininkų pagalbininkai – gali tik padėti surinkti vaistus pagal pateiktus receptus ir pakonsultuoti pacientą. Farmakotechnikai paprastai yra atsakingi už prekių judėjimą vaistinėse, inventorizacijas, užsakymus, nurašymus ir pan.

Na, o vaistinės savitarnos skyriuje dirbantys konsultantai, kaip ir Lietuvoje, yra atsakingi už savitarnos prekes, konsultuoja klientus, turi savo kasas. Didesnės vaistinės turi kasos personalo darbuotojus, kuriems griežtai draudžiama teikti kokias nors konsultacijas – jie gali tik parduoti prekes. 

Apie vaistinės klientus

 

Vaistinių klientai Švedijoje, Urtės nuomone, yra tokie pat kaip ir lietuviai. Vaistininkas ten kur kas dažniau ir ilgiau bendrauja su receptą išrašiusiu gydytoju, pasiaiškina dėl galimų neatitikimų, klaidų ir panašiai, taip pat dažniau bendraujama ir su ligoninių personalu. Kreipiamasi įvairiausiais klausimais, be jokių problemų tariamasi.

„Tiesa, turime ir įdomesnių klientų, taip pat ir pacientų, – šyptelėjo pranešėja. – Tai gyvūnėliai. Kadangi Švedijoje atskirų veterinarijos vaistinių nėra, įprastoje vaistinėje yra parduodami ir veterinariniai vaistai.“

Apie gyventojų sveikatos sutrikimus

Urtė pastebėjusi, jog Švedijoje yra be galo daug hiperaktyvumo sindromą turinčių vaikų, taip pat ir suaugusiųjų. Dažnas sveikatos sutrikimas ir depresija.

„Iš pradžių buvo keista, kad skausmas Švedijoje dažniausiai gydomas narkotiniais analgetikais, kurių galima rasti bet kurioje tos šalies vaistinėje, ko nepasakysi apie Lietuvos vaistines, – pasakojo U. Peleckytė. – Receptai beveik visi – elektroniniai. Jei pateikiamas popierinis receptas, vėliau jis vis tiek perkeliamas į elektroninę erdvę.“ 

Anot vaistininkės, popierinius receptus dar dažnai parašo veterinarai. Galima aptarnauti ir vadinamuosius telefoninius receptus – vaistininkas, gavęs informaciją telefonu, užpildo receptą ir patvirtina jį savo parašu, o atėjęs į vaistinę pacientas gauna jam išrašytą vaistinį preparatą. Vaistų receptai faksu – jau retenybė. 

U. Peleckytė pasidžiaugė tuo, kad Švedijos vaistinėje be jokių problemų galima aptarnauti visus receptus iš Europos šalių lygiai taip pat kaip ir Švedijoje išrašytus receptus – tereikia suvesti vardą, pavardę, gimimo datą ir išduoti recepte parašytus vaistus.

„Receptiniai vaistai Švedijoje išduodami griežtai tik su receptais, nes kitaip parduoti neleistų programa, – atkreipė dėmesį U. Peleckytė. – Vaikams ir paaugliams iki 18 metų vaistai yra nemokami, kontraceptinės priemonės asmenims iki 21 metų – irgi nemokamos, o nuo 21 iki 26 metų – 10 eurų už metus. Dantų skalavimo skystis, kitos fluoro turinčios priemonės, nurodytos recepte iki 21 metų asmenims yra nemokamos, o prieglobsčio ieškantiems asmenims vaistai vieno pirkimo metu kainuoja iki 5 eurų. Socialiai remtini asmenys vaistus gauna dykai – už juos sumoka savivaldybė, kurioje jie gyvena.“

Apie kompensuojamuosius vaistus

Švedijoje yra išskiriamos trys vaistų rūšys: kompensuojamieji, nekompensuojamieji vaistai ir vaistai, skirti infekcinėms ligoms gydyti.

Kompensuojamieji vaistai recepte žymimi raide R, gydytojas recepte taip pat gali  nurodyti, ar vaistas gali būti keičiamas kitu vaistu, ar ne. Jei vaistas gali būti keičiamas į kitą vaistą, jei dėl tokio keitimo sutinka ir gydytojas, ir pacientas – pagal specialųjį sąrašą nurodomas prioritetinis, tuo metu pigiausias vaistas.

„Tačiau jei gydytojas sutinka keisti vaistinį preparatą, bet pacientas griežtai atsisako, kad vaistinis preparatas, kurį jis vartoja, būtų pakeistas kitu, tuomet pacientas sumoka visą vaisto kainą ir sistema automatiškai pakeičia to recepto žymėjimą iš raidės R į raidę U. Tai reiškia, kad vaistas yra nekompensuojamas.“

Nekompensuojami gali būti tam tikrų rūšių vaistai, pavyzdžiui, vaistai nuo kosulio. Arba tais atvejais, kai jei žmogus nori įsigyti didesnį vaistų kiekį arba būna kur nors iškeliavęs ir pamiršęs vaistus namuose. Tada jis gali sumokėti už vaistą visą kainą ir jį įsigyti.

Infekcinėms ligoms skirti vaistai žymimi raide S. Jie yra nemokami.

Švedijoje veikia vaistų kompensavimo sistema, pacientai turi vadinamąjį vaistų kompensavimo krepšelį.

„Tai maksimali – 216 eurų – suma per metus, kurią turi sumokėti pacientas, – paaiškino Švedijoje dirbanti vaistininkė. – Tačiau ta kompensavimo sistema veikia kaip nuolaidų laiptai: kuo daugiau pacientas sumoka, tuo mažiau moka vėliau. Pavyzdžiui, jei pirmu pirkimu pacientas sumoka 108 eurus, tai kitu pirkimu moka jau tik 50 proc. sumos, po to – 25 proc. sumos, 10 proc. sumos, kol gauna vadinamąją nemokamą kortelę. Nuo to laiko vaistai jam jau būna nemokami.

Apie vaistinės programą

„Kiekvienoje vaistinėje darbuotojas turi asmeninę kortelę, su kuria jungiasi ne tik prie receptų, bet ir prie visos programos, kuri įdiegta kompiuteryje, – pasakojo vaistininkė. – Skeneriu nuskanuojama paciento asmens tapatybės kortelė, o jei ateina vaisto paimti kitas asmuo – nuskenuojama ir to asmens tapatybės kortelė. Taip pat nuskenuojamas receptas (žmogui ar gyvūnui). Tada atsidaro langas, kuriame nurodomi visi aktualus receptai, taip pat pasibaigusio galiojimo receptai. Vaistų suderinamumo programa patikrina visus receptinius vaistus. Kitas žingsnis – atspausdinami lipdukai. Pirmas lipdukas – vaistų surinkimo kontrolės lipdukas, kuriame nurodytas vaistinės pavadinimas, vieta; su šiuo lipduku keliaujama prie stalčių ir surenkami visi reikiami vaistai. Kiti lipdukai skirti suklijuoti ant pakuočių – ten nurodyta gydytojo informacija, vartojimo informacija, kompensacijos rūšis ir kaina. Paskutinis lipdukas – bendras lipdukas su brūkšniniu kodu, kuriame nurodyta suma, kiek reikia sumokėti į kasą.“

Vaistų suderinamumo programa įdiegta tam, kad vaistininkui būtų lengviau atskirti, kokio pavojingumo yra išduodamų vaistų sąveika. Yra nurodomos 4 raidės: A, B, C ir D. D raidė – tai labai stiprus signalas, į kurį būtina reaguoti: kalbėtis su vaistus išrašiusiu gydytoju, su pacientu, tai yra būtinai išsiaiškinti, ką būtų galima pakeisti, kad tokio didelio vaistų nesuderinamumo neliktų. Vaistų suderinamumo programa reaguoja į įvairius signalus – į per didelę dozę (jei, pavyzdžiui, vaikui nurodyta netinkama dozė) , į vaistų, skirtų senyvo amžiaus žmogui, ypatumus, taip pat jei vaistas nurodytas ne tos lyties asmeniui arba jei yra keli tos pačios rūšies vaistų receptai ir sąveikos ar ligos, darančios įtaką gydymui.

Apie Švedijos išmaniąją vaistinę

„Švedija – labai išmani šalis, naudojasi galybe programėlių, kurios ženkliai palengvina kasdienį gyvenimą, – pasakojo U. Peleckytė. – Taigi turbūt nieko keista, kad yra ir išmanioji vaistinė.“

Tokioje vaistinėje pacientas gali rasti visus savo aktualius receptus, pasitikrinti likusią krepšelio sumos dalį, taip pat gali tiesiogiai susisiekti su vaistininku.

Šioje programėlėje yra dar viena programa, ji vadinasi „Gydytojas 24“. Ja naudodamasis žmogus gali per pusvalandį gauti reikalingą receptą (jei yra kokia skubi ekstremali situacija, pavyzdžiui, jei pamiršo, kad baigiasi recepto galiojimo laikas, ar nebeliko vaistų, kuriuos reikia nuolat vartoti, ir panašiai. Žmogus toje programėlėje užpildo tam tikrą klausimyną ir receptą gauna tiesiai į savo, paciento, sistemą. Ši programėlė suteikia galimybę pasikonsultuoti ir su gydytoju.

Apie vaistinės prekes

Švedijos vaistinėje, be vaistų ir, kaip minėta, veterinarinių vaistų, galima rasti ir visokiausių kitos paskirties prekių – pradedant dekoratyvine kosmetika, žaislais vaikams ir gyvūnėliams (tuo vaistininkai išties nesižavi, nes įsitikinę, kad tokioms prekėms čia tikrai ne vieta) ir baigiant energiniais gėrimais, ledais, atšvaitais ar sezonine preke – batų apsaugomis, kad neslystų.

Čia taip pat teikiamos įvairios papildomos paslaugos. Šiuo metu labai populiari vakcinacija (skiepija ne vaistininkai – yra tam skirtas personalas, turintis atskirą kabinetą), atliekami alergijos testai, nustatinėjamas cukraus kiekis kraujyje, tiriami apgamai, klausa, kai kurios vaistinės turi optikos skyrelius.

Vaistinėse rengiamos specialios programos. Populiariausios iš jų – miego gerinimo programos, specialios programos žmonėms, kurie patiria daug streso, taip pat svorio metimo, rūkymo atsisakymo programos ir kitos.

Švedams labai svarbi darbo aplinka ir saugumas darbe: visi, kurie dirba prie kasos, turi paminkštinančius kilimėlius; visi prekystaliai reguliuojami pagal konkretaus darbuotojo ūgį; pagal kiekvieno poreikį suteikiami akiniai darbui; visos vaistinės turi keltuvus vaistams ir dėžėms kilnoti.

Darbo dienos metu yra dvi pertraukėlės po 15 minučių. Jos labai populiarios – laisvu metu visi darbuotojai susėda ir geria kavą, šnekučiuojasi. Pietų pertraukos trukmė – 45 minutės. Kiekvienoje vaistinėje dirba 2 ar net 3 vaistininkai, kad be jokių problemų vienas kitą galėtų pakeisti, išleistų papietauti, prireikus – duoti pailsėti, pavaduoti.

Vaistinei atidaryti ir uždaryti skiriama nuo 15 iki 30 minučių, šis laikas irgi yra priskaičiuojamas prie darbo laiko ir apmokamas.

Švedijos vaistinėse kas 2 savaites vyksta darbuotojų susirinkimai, juose aptariami aktualūs klausimai, pasidalijama džiaugsmais ir rūpesčiais.

Parengė Virginija Grigaliūnienė

 

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr.6

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.