ULAC: toksoplazmozė – žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos, kuriomis dauguma susirgusiųjų užsikrečia valgydami nepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) apdorotą ar žalią mėsą, dalis – maistui vartodami užkrėstą vandenį, nevirintą pieną, valgydami neplautas daržoves, vaisius, uogas, per užterštas rankas ar kitus daiktus.

Bareto stemplė – pagrindiniai rizikos veiksniai bei prevencija

2021-02-11

Gyd. rezidentė Vaiva Tiškutė,

LSMUL KK Gastroenterologijos klinika

 

Bareto stemplė (BS) – tai ikivėžinė būklė, kuriai esant distalinės stemplės dalies plokščiasis epitelis pakeičiamas žarnyno metaplazija. Manoma, kad BS yra lėtinio pažeidimo, kurį sukelia refliuksas, pasekmė. Skrandžio rūgštims pakartotinai žalojant stemplės gleivinę, sukeliamas uždegimas, kuris yra virtimo į metaplaziją pradžia. Kai išsivysto žarnyno metaplazija, atliekant endoskopiją pažeidimo vietoje matoma lašišos spalvos gleivinė. Žarninė metaplazija, būdinga BS, jokių simptomų nesukelia. Dauguma pacientų gali jausti simptomus, susijusius su gastroezofaginio refliukso liga (GERL), tai – rėmuo, regurgitacija, disfagija.

Bareto stemplė yra vienas svarbiausių stemplės adenokarcinomos (SAK) išsivystymo rizikos veiksnių. SAK yra palaipsnio metaplazijos progresavimo į displaziją rezultatas. Paskutiniais dešimtmečiais BS ir SAK yra vis dažniau nustatomos ligos. Pacientų 5 metų išgyvenamumas, diagnozavus simptominę SAK, nesiekia 20 procentų.

 

Paplitimas

Sunku įvertinti tikrąjį BS paplitimą, nes dauguma pacientų nejaučia simptomų ir BS jiems nustatoma atliekant fibroezofagogastroduodenoskopiją (FGDS). Dažniausiai ši patologija nustatoma vidutinio amžiaus ir vyresniems žmonėms (amžiaus vidurkis, kai nustatoma BS – 55 metai). BS gali būti diagnozuota ir vaikams, tačiau retai jaunesniems nei 5 metų. Šios būklės paplitimas skiriasi įvairiose vietovėse ir priklauso nuo gyventojų rizikos veiksnių. Nelygu tirta populiacija ir naudotas apibrėžimas, BS paplitimas gali varijuoti nuo 0,4 proc. iki 20 proc., bendrojoje populiacijoje siekia 1,6 procento. Histologiškai patvirtintos BS paplitimas Lietuvoje – 0,82 procento. 2,3 proc. simptomus jaučiančių tiriamųjų ir 1,4 proc. besimptomių buvo diagnozuota Bareto stemplė. 3–5 proc. asmenų, kuriems FGDS buvo atlikta dėl lėtinio GERL sukeltų simptomų, nustatyta ilgo segmento BS, 10–15 proc. – trumpo segmento BS.

 

Rizikos veiksniai

Įrodyta, kad svarbiausias patogenezinis veiksnys, lemiantis BS išsivystymą, yra GERL. Kiti nustatyti rizikos veiksniai: nutukimas, diafragminė stemplinės angos išvarža, vyriškoji lytis, baltoji rasė, amžius >50 metų, BS šeiminėje anamnezėje, rūkymas, SAK nustatyta pirmos kartos giminaičiams. Alkoholio vartojimas nėra BS rizikos veiksnys. Priešingai, yra studijų, kuriose teigiama, kad vynas gali apsaugoti nuo BS išsivystymo. Taip pat kai kurie maisto produktai (turintys daug skaidulų ir gerųjų riebalų) apsaugo nuo BS atsiradimo. Dėl H. Pylori infekcijos duomenys yra prieštaringi. Kai kuriais tyrimais nustatyta, kad H. Pylori infekcija apsaugo nuo BS išsivystymo, tačiau yra studijų, kuriose teigiama, kad nėra statistiškai reikšmingo ryšio tarp H. Pylori infekcijos ir BS pasireiškimo rizikos. Lietuvoje atliktame tyrime nustatyti šie BS rizikos veiksniai: stemplės opos/ striktūros, >60 metų amžius, rūkymas >10 cigarečių per dieną, diafragminė stemplinės angos išvarža >2 cm, H. Pylori infekcijos nebuvimas.

 

Diagnostika

Bareto stemplės apibrėžimas išlieka prieštaringas. Jungtinės karalystės (JK) ir Amerikos gastroenterologijos kolegijos (AGK) apibrėžimai skiriasi [5]. Pagrindinis apibrėžimų skirtumas, kad taurinės ląstelės yra AGK apibrėžimo dalis, o JK apibrėžime – nėra (1 lentelė).

Paprastai stemplė padengta plokščiuoju epiteliu, kuris endoskopiškai atrodo blyškiai baltas. Metaplaziją rodo šio epitelio pasikeitimas į rausvai pilkšvą (lašišos spalvos). BS diagnozei patvirtinti reikalingi du kriterijai: stulpelinė metaplazija besitęsianti ≥1 cm aukščiau gastroezofaginės jungties, taurinės ląstelės, esančios metaplazijos srityje. Abu kriterijai turi būti patvirtinti histologiniu tyrimu. BS stemplė klasifikuojama pagal stulpelinio epitelio ilgį: į trumpo segmento (mažiau nei 3 cm virš gastroezofaginės jungties) ir ilgo segmento (daugiau kaip 3 cm virš gastroezofaginės jungties). Rekomenduojamas mėginių skaičius yra 4 mėginiai kiekvienam 2 cm ilgio BS segmentui [9]. Klasifikuojant BS ilgį gali būti naudojama Prahos klasifikacija, kuri remiasi pažeidimo apimtimi (išmatuojamas cirkuliarus metaplazinės gleivinės ilgis ir išilginis).

 

Gydymas

 

Plačiau skaitykite žurnale „Gastroenterologija ir hepatologija“ 2020 m. Nr. 1.

 

© 2006 Visos teisės saugomos.