Kolorektalinio vėžio pavojaus simptomai

2021-02-11

Doc. dr. Audrius Ivanauskas1,

gyd. rez. Evelina Ruibienė1,

studentė Lineta Daleckytė2,

 

1LSMUL KK Gastroenterologijos klinika, 2LSMU MA

 

 

Remiantis 2020 ESMO (European Society for Medical Oncology) gairėmis kolorektalinis vėžys (KRV) užima trečiąją vietą tarp vyrų onkologinių susirgimų ir antrąją vietą tarp moterų. Kasmet nustatoma apie 450 tūkst. naujų atvejų. Pasauliniu mastu KRV užima ketvirtąją vietą tarp mirčių nuo onkologinių ligų, Europoje – antrąją (kasmet miršta apie 170 tūkst. žmonių). Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, 2012 m. Lietuvoje buvo diagnozuoti 1 679 nauji storosios žarnos piktybinių navikų atvejai (952 gaubtinės žarnos ir 727 tiesiosios žarnos).

 

Ankstyva diagnostika – galimybė išgelbėti gyvybę

Atsižvelgiant į epidemiologinius duomenis, svarbu kaip įmanoma anksčiau atpažinti KRV pavojaus simptomus ir anksti diagnozuoti šią onkologinę ligą.

Diagnozavus I stadijos KRV, 5 metų išgyvenamumas siekia apie 90 proc., palyginti su metastazavusiu IV stadijos naviku, kurį nustačius 5 metų išgyvenamumas tesiekia 10 procentų. Deja, tik 13 proc. pacientų KRV nustatomas I stadijos. Jei šis procentas išaugtų iki 50 proc., kasmet būtų išsaugoma net 130 tūkst. gyvybių ir sutaupoma apie 3 mlrd. eurų, skiriamų sergančiųjų gydymui. Kadangi dalis pacientų yra besimptomiai, o kitiems ši liga dažnai pasireiškia nespecifiniais simptomais, diagnostika užtrunka. Vidurkis tarp pirmųjų simptomų pasireiškimo ir KRV diagnozės yra 128 dienos (nuo 57 iki 257 dienų). Dėl šių priežasčių itin svarbu atkreipti dėmesį į paciento rizikos veiksnius (1 lentelė).

 

Kolorektalinis vėžys iš pradžių dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, todėl itin svarbi profilaktika. Nuo 50 m. iki 74 m. (imtinai) vykdoma KRV patikros programa: vieną kartą per 2 metus atliekamas slapto kraujo išmatose testas (iFOBT). Jei jo atsakymas teigiamas, atliekama kolonoskopija, prireikus paimamos biopsijos, siekiant objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę. Programa Lietuvoje vykdoma nuo 2014 m. liepos 1 dienos. Kadangi kolorektaliniu vėžiu suserga vis daugiau jaunesnių nei 50 m. asmenų, kurie neretai turi rizikos veiksnių, ar skirti šiuos tyrimus jaunesniems nei 50 m. pacientams, reikėtų spręsti individualiai. 86 proc. vyresnių nei 50 m. pacientų, kuriems nustatomas KRV, jau vargina simptomai ir tai dažnai susiję su vėlyvesnėmis ligos stadijomis bei blogesnėmis baigtimis. Todėl ir jaunesniems nei 50 metų pacientams, turintiems KRV rizikos veiksnių, svarbi profilaktinė patikra bei ankstyva diagnostika.

 

Kolorektalinio vėžio simptomai

 

Piktybinis navikas storajame žarnyne dažniausiai aptinkamas gaubtinėje žarnoje – apie 54 proc. atvejų, tiesiojoje žarnoje – apie 44 proc., rečiausiai – išangėje, 2 proc. atvejų.

KRV gali būti nustatomas trimis atvejais:

-kai yra įtartinų KRV simptomų;

-kai KRV patikros metu besimptomiams pacientams atsitiktinai nustatomas KRV;

-kai pacientai patenka į Skubiosios pagalbos skyrių dėl KRV sukeltų komplikacijų: žarnų nepraeinamumo, peritonito, kraujavimo.

Pagrindiniai storosios žarnos vėžio simptomai yra (2 lentelė):

-pakitęs tuštinimasis (vidurių užkietėjimas kaitaliojasi su viduriavimu, išmatų konsistencijos pasikeitimas), dažniausiai jis sutrinka dėl dalinės žarnos spindžio obstrukcijos, ypač kai navikas lokalizuojasi distalinėje storosios žarnos dalyje;

-pilvo skausmas, įvairaus laipsnio pilvo pūtimas, rečiau pykinimas, vėmimas gali atsirasti dėl obstrukcijos, kai navikas obturuoja spindį, pilvaplėvės peraugimo, žarnyno perforacijos, su peritonitu;

-kraujavimas, pasireiškiantis dėl naviko gausios vaskuliarizacijos ir traumavimo praeinant žarnų turiniui. Dažniausiai kraujavimas nebūna gausus.

Retrospektyviojo kohortinio tyrimo duomenimis, iš 29 tūkst. pacientų, kuriems buvo nustatytas KRV, 74 proc. kaip dažniausią simptomą nurodė pasikeitusį tuštinimąsi, 51 proc. – kraujavimą ir pasikeitusį tuštinimą, 9,6 proc. – geležies stokos anemiją, 3,8 proc. – pilvo skausmą be jokių kitų simptomų.

Kolorektalinio vėžio simptomai ryškėja iš lėto ir jų pasireiškimas priklauso nuo naviko dydžio, lokalizacijos, stadijos.

Dešiniųjų storosios žarnos dalių navikas neretai pasireiškia geležies stokos anemijos požymiais: bendru silpnumu, širdies plakimu, galvos svaigimu, buvusių stenokardinių skausmų paūmėjimu, dusuliu. Pastebėta, kad esant aklosios žarnos ir/ ar kylančiosios gaubtinės žarnos navikui, per dieną netenkama daugiau kaip 9 ml/d. kraujo, palyginti su navikais likusiose gaubtinės žarnos dalyse. Kadangi dešinioji žarnos dalis yra gana plati, joje turinys būna skystas, žarnų obstrukcija pasireiškia vėlai, o negausus kraujavimas nematomas akimi.

 

 

Plačiau skaitykite žurnale „Gastroenterologija ir hepatologija“ 2020 m. Nr. 1.

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.