VLK specialistai paaiškina: privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, persirgusiems COVID-19 liga yra galimybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto gauti stacionarinės arba ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas. Tokia reabilitacija gali būti suteikta ne vėliau nei praėjus 3 arba 6 mėnesiams po aktyvaus gydymo stacionare, jei pacientų sveikatos būklė atitinka nustatytus kriterijus.

Krono ligos klinika ir diagnostika

2021-02-11

Gyd. rezidentai Edita Kreivėnaitė, Vytautas Kiudelis,

LSMU MA Gastroenterologijos klinika

 

Krono liga – tai lėtinė liga, kuriai būdingi paūmėjimų ir remisijų periodai. Ligos patogenezė nėra visiškai aiški, manoma, kad jos išsivystymui didelę reikšmę turi genetinių, aplinkos veiksnių ir žarnyno mikrobiotos sąveika. Didžiausias sergamumas uždegiminėmis žarnų ligomis stebimas ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, o besivystančiose šalyse, tokiose kaip Rytų Europos ir Balkanų regiono valstybės, sergamumo rodikliai sparčiai didėja. Lietuvoje sergamumas Krono liga 2007–2018 metais atitinkamai padidėjo nuo 0,9 iki 2,1 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų. Žinoma, kad Krono liga vienodai dažnai pasireiškia vyrams ir moterims, dažniausiai jauname amžiuje (30–40 metų), tačiau ši liga yra nenuspėjamos klinikinės išraiškos ir eigos, gali paveikti bet kurią virškinimo trakto dalį ir pasireikšti įvairiais nespecifiniais simptomais – tai apsunkina jos diagnostiką. Maža to, Krono liga yra progresuojanti, todėl negydoma ilgainiui apie 50 proc. pacientų komplikuojasi – susiformuoja striktūrų, fistulių ar abscesų, kuriems neretai prireikia chirurginio gydymo. Dėl to svarbu, kad bendrosios praktikos gydytojai laiku pastebėtų pirmuosius ligos simptomus ir, įtarę ligą, pacientą siųstų konsultuotis su specialistu.

Klinika

Krono ligos simptomai priklauso nuo ligos eigos ir nuo to, kokios virškinimo trakto dalys yra pažeistos. Paprastai jauni pacientai skundžiasi lėtiniu viduriavimu, pilvo skausmu (dažnai apatinėje dešinėje pilvo dalyje), svorio kritimu. Kai pažeista storoji žarna, pagrindinis nusiskundimas gali būti viduriavimas su krauju. Pacientams taip pat būdingi nespecifiniai simptomai: bendras silpnumas, anoreksija, karščiavimas. Trečdaliui pacientų pasireiškia perianalinė ligos forma: dėl išeinamosios angos įtrūkimų, striktūrų, susiformavusių perianalinių fistulių ar abscesų vyraujantys simptomai būna perianalinės srities skausmas, išskyros ar kraujavimas iš išeinamosios angos, pasunkėjęs tuštinimasis. Iki 50 proc. pacientų, sergančių Krono liga, gali skųstis ne virškinimo sistemai būdingais (ekstraintestiniais) simptomais: sąnarių skausmu (periferinių, ašinių sąnarių artritas), akių skausmas ar paraudimas (uveitas, skleritas, episkleritas), paraudimas ar bėrimas odoje (mazginė eritema, gangreninė pioderma).

 

Diagnostika

Krono liga diagnozuojama kompleksiškai, remiantis klinikinių, laboratorinių kraujo ir išmatų tyrimų, endoskopinių ir histologinių bei radiologinių tyrimų rezultatais. Diagnozė nustatoma remiantis Kopenhagos kriterijais (bent du iš nurodytų kriterijų):

  1. Pilvo skausmas, svorio kritimas ir/ ar viduriavimas, trunkantys ne trumpiau kaip 3 mėnesius;
  2. Endoskopiškai matomi išopėjimai (aftinės opos, išilginiai „sraigės tako“ tipo išopėjimai) ar „gatvės grindinio“ vaizdas, arba radiologiškai matomos striktūros ar „gatvės grindinio“ vaizdas;
  3. Histologiškai stebimos Langerhanso tipo epitelioidinės granuliomos ar transmuralus židininis žarnos uždegimas;
  4. Fistulės ir /ar abscesai, turintys ryšį su pažeistos žarnos dalimi.

Visiems pacientams atliekami įprastiniai laboratoriniai tyrimai: dažnai nustatoma trombocitozė, anemija, C reaktyviojo baltymo (CRB) padidėjimas, mitybos nepakankamumui būdinga albumino ir vitaminų stoka. Išmatų kalprotektinas yra jautrus ir specifiškas tyrimas, padedantis diferencijuoti funkcinius susirgimus nuo uždegiminių žarnyno ligų, dėl to stebint padidėjimą nuo 50 iki 250 µg/g tikslinga pacientą siųsti tirti detaliau. Endoskopija (kolonoskopija) yra auksinis Krono ligos diagnostikos standartas. Būdingiausias endoskopinis vaizdas: segmentinis uždegimas, kai uždegimo pažeistos gleivinės ploteliai kaitaliojasi su normaliais, aftos ir išilginės opos. Pacientams, neturintiems viršutinio virškinimo trakto nusiskundimų, gastroskopija rutiniškai neatliekama. Pirmąkart nustačius Krono ligos diagnozę, siekiant įvertinti ligos išplitimą, eigą ir pakitimus plonojoje žarnoje, atliekami kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso enterografijos tyrimai. Tuomet remiantis Monrealio klasifikacija (1 pav.) prognozuojama ligos eiga bei sprendžiama dėl tolesnės gydymo taktikos, atsižvelgiant į pacientų amžių diagnozės nustatymo metu, pažeidimo lokalizaciją bei ligos formą.

 

Plačiau skaitykite žurnale „Gastroenterologija ir hepatologija“ 2020 m. Nr. 1.

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.