Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, jog Jungtinei Karalystei (JK) nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) be susitarimo („kietasis“ BREXIT), JK pagamintos arba sertifikuotos medicinos priemonės nebeatitiktų teisės aktų reikalavimų ir negalėtų būti tiekiamos Lietuvai. Dėl to gali sutrikti medicinos priemonių tiekimas ir atsirasti kliūčių sklandžiam ir kokybiškam gydymo paslaugų teikimui.

Plautinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo naujienos

2019-02-19

/Pasaulinio 2018 m. kongreso medžiagos apžvalga/      

 

Prof. dr. Eglė Ereminienė

LSMU MA Kardiologijos klinikos Retų širdies ir kraujagyslių ligų centras

 

Plautinė hipertenzija (PH) – progresuojanti plaučių kraujagyslių liga, kuri, tinkamai negydoma, lemia negrįžtamus dešiniojo skilvelio nepakankamumo požymius ir blogą prognozę. Net ir gydant PH sąlygoja didesnį pacientų mirštamumą. Ligos patofiziologija yra sudėtinga, išlieka daug neatsakytų klausimų. Pagrindinis patologinis šio sindromo bruožas – visų trijų plaučių smulkiųjų arteriolių sluoksnių (intimos, medijos ir adventicijos) remodeliavimasis – endotelio ląstelių, lygiųjų raumenų ląstelių, fibroblastų proliferacija, uždegiminių T ir B ląstelių, citokinų didėjimas, augimo faktorių ekspresija.

 

Pirmąją ekspertų sudarytą PH klasifikaciją inicijavo PH epidemija Europoje dėl apetitą mažinančių vaistų – aminorekso – vartojimo. Vėliau PH epidemijas sukėlė toksinis rapsų aliejus Ispanijoje, fenfluramino tipo apetitą mažinantys vaistai JAV ir Europoje, kas lėmė tolesnį medicininį susidomėjimą šia patologija.

Šiai dienai tarptautinių ekspertų grupės jau suorganizavo šešis pasaulinius kongresus, skirtus plautinei hipertenzijai. Paskutinis vyko Nicoje, Prancūzijoje 2018 metų pradžioje, kuriame dalyvavo 124 šios srities ekspertai, pateikė pakeitimų pasiūlymus įvairiose PH srityse ir šiais metais atspausdinta 13 publikacijų Europos respiratologų žurnale PH tema.

 

Ligos etiologija ir diagnostika

 

Dabar vartojama PH klasifikacija priimta 2013 metais, iš esmės nepakeista po paskutinio kongreso. Sudarytos penkios PH grupės, atsižvelgiant į ligos etiologiją, klinikinę charakteristiką, patofiziologiją. PH diagnozė gali būti įtarta vadovaujantis klinikine ligos eiga, echokardiografijos duomenimis. Tai padeda nustatyti dešiniojo skilvelio sistolinį spaudimą ir dešiniųjų širdies dalių padidėjimą. PH diagnozė yra nustatoma tik dešiniosios širdies kateterizacijos metodu.

 

1 grupės PH (PAH) – šią grupę sudaro idiopatinė, šeiminė PH (patvirtinus šeiminę anamnezę ir tokių genų, kaip BMPR2, ALK-1, endoglino, SMAD9, kaveolin 1, mutacijas), PH susijusi su jungiamojo audinio ligomis, ŽIV infekcija, portinė hipertenzija, įgimtos širdies ydos ir šistosomiazė. Šiai grupei taip pat priskiriamos retos ligos – plaučių venų okliuzinė liga ir plaučių kapiliarų hemangiomatozė.

2 grupės PH – susijusi su kairiosios širdies ligomis (sistoline ir/ar diastoline disfunkcija, vožtuvų ligomis), būdingas padidėjęs plaučių arterijų pleištinis spaudimas ≥15 mm Hg.

3 grupės PH – susijusi su lėtinėmis plaučių ligomis/hipoksija.

4 grupės PH – lėtinės tromboembolinės ligos sąlygota PH (LTPH).

5 grupės PH – šiai grupei priskiriamos daugiaveiksnės, neaiškios kilmės, kitų priežasčių sukelta PH – sarkoidozė, hematologinės, metabolinės ligos ir kt.

 

Esminės korekcijos

 

Pasauliniame PH kongrese ekspertai iš esmės koregavo plaučių arterijos (PA) vidutinio spaudimo (PAS vid) vertę diagnozuojant ligą. Priimtas pataisymas, kad PH nustatoma dešiniosios širdies kateterizacijos metu išmatavus vidutinį PA spaudimą, didesnį kaip 20 mm Hg (ankstesnė ribinė vertė – 25 mm Hg) ir plaučių kraujagyslių pasipriešinimą, didesnį kaip 3 Vudo vienetai. Taip buvo nutarta vadovaujantis 47 klinikinių tyrimų duomenimis, kurie pateikė daugiau kaip 1000 įvairaus amžiaus tiriamųjų plaučių kraujagyslių spaudimų vertes. Šis pakeitimas neturėtų padidinti idiopatinės PH skaičiaus – šie pacientai paprastai yra diagnozuojami pavėluotai – esant II ar III NŠA funkcinės klasės požymiams. Definicijos pakeitimai gali pagerinti didelės PH rizikos pacientų ankstyvą diagnostiką – ypač su jungiamojo audinio ligomis susijusios PH atveju, kuriems anksčiau diagnozavus plautinę hipertenziją, galima tikėtis geresnių specifinio PH gydymo rezultatų. Yra įrodymų, kad net nedidelis vidutinio spaudimo padidėjimas PA yra šios ligonių grupės mirštamumo prognozės rodmuo.

Labai svarbu PH atveju įvertinti visiems ligoniams 1 metų mirštamumo riziką, pagal kurią pacientai skiriami į mažos, vidutinės ir didelės rizikos grupes. Dabar svarbiausi rodikliai, vartojami rizikos grupei įvertinti, yra klinikiniai duomenys, krūvio rodikliai, dešiniojo skilvelio funkcijos ir hemodinaminiai parametrai. Šiais duomenimis vadovaujamasi parenkant gydymo taktiką ir vertinant jo efektyvumą.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas. Ekspertų rekomendacijos“. 2018 Nr. 10

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.