Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio - balandžio mėn.) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį atitinkamai 28 061 ir 13 553 asmenys.

„Darome viską, kas būtų naudinga mūsų pacientams...“

2019-01-04

Endokrininės sistemos ligos daugeliui pacientų tampa skaudžia gyvenimo rykšte. Dažniausiai pasitaikančios – cukrinis diabetas, kurį sukelia organizmo angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimą, ir skydliaukės funkcijos sutrikimai. Kiti endokrininės sistemos sutrikimai retesni, bet gali būti labai sudėtingi, sunkiai diagnozuojami, ir šias problemas tenka spręsti ne tik gydytojams, bet ir įvairioms institucijoms. Kas šiandien aktualu endokrinologams, kokie iššūkiai laukia ateityje, sutiko atsakyti ir savo mintimis pasidalyti Lietuvos endokrinologų draugijos prezidentė, LSMU MA Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė, profesorė Birute Žilaitienė

 

Neseniai vykusioje tradicinėje Lietuvos endokrinologų draugijos konferencijoje jūs buvote išrinkta šios draugijos prezidente. Kaip vertinate kolegų pareikštą pasitikėjimą? Juk tokios pareigos ne tik garbingos, bet ir įpareigojančios, atsakingos?..

 

Pirmiausia esu labai dėkinga kolegoms už pasitikėjimą. Suprantu, kad tai yra didžiulė atsakomybė ir laukia rimtas darbas. Labai norisi, kad draugija būtų aktyvi, matoma, nepriekaištingai atstovautų tiek pacientų, tiek endokrinologų interesams.

 

Kokias matote pagrindines šiuolaikinės endokrinologijos aktualijas? Kaip vertinate cukrinio diabeto, skydliaukės ligų ir kitų patologijų sukeliamas problemas?

 

Dar 2006 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pripažino, kad cukrinis diabetas yra lėtinė, sunki ir visuomenei brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas. Šiuo metu cukriniam diabetui gydyti yra nemažas vaistų pasirinkimas. Šiuolaikiniai vaistai ne tik sumažina gliukozės koncentraciją kraujyje, bet ir padeda mažinti kūno svorį, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Lietuvos endokrinologų draugija pasiryžusi aktyviai dalyvauti sprendžiant jų prieinamumą pacientui, kompensavimo klausimus.

Labai daug žmonių serga skydliaukės ligomis. Požiūris į skydliaukės ligų diagnostiką, gydymą, taktiką, esant specialioms situacijoms, pavyzdžiui, nėštumui, nuolat atnaujinamas tarptautiniuose susitarimuose ir rekomendacijose, todėl draugija stengiasi naujausią informaciją operatyviai skelbti savo nariams, sudaryti galimybes diskusijoms, atvejų aptarimams. Endokrinologų kompetencijai priskiriamas ir skydliaukės vėžys. Nors dažniausiai jo eiga palanki, vėžys po gydymo neplinta ir neatsinaujina, tam tikrai grupei pacientų ta rizika išlieka, todėl svarbu šiuos pacientus laiku identifikuoti. Todėl, remdamiesi tarptautinėmis rekomendacijomis, norėtume labiau individualizuoti pacientų, sergančiu gerai diferencijuotu skydliaukės vėžiu, priežiūrą.

Dar viena sritis – retos ligos. Didelė dalis endokrinologinių ligų, būklių ir sindromų priskiriami retų ligų kategorijai, kurioms dabar Europoje skiriamas didelis dėmesys. Yra sukurti Europos Retų ligų referencijos centrų tinklai. LSMUL Kauno klinikos dalyvauja Retų endokrininių ligų referencijos centrų tinkle EndoERN. Gydytojams dar trūksta žinių apie retas ligas, pacientų, sergančių retomis endokrininėmis ligomis, tyrimo ir gydymo problemų sprendimui – valdžios institucijų dėmesio, pacientams – to, kad būtų atsižvelgta į jų poreikius. Lietuvos endokrinologų draugijos tikslas – aktyviai dalyvauti, gerinant sergančiųjų retomis endokrininėmis ligomis priežiūrą.

 

Neseniai buvo paskelbtos naujosios Europos (EASD) bei Amerikos (ADA) diabeto gydymo gairės. Kaip manote, ar nereikėtų parengti ar atnaujinti ir panašių nacionalinių gairių? Kiek, jūsų nuomone, tai yra svarbu ir naudinga mūsų gydytojams ir jų gydomiems pacientams?

 

Nacionalinės cukrinio diabeto gydymo gairės neabejotinai būtinos. Kadangi cukrinio diabeto gydymas yra brangus, paprastai mūsų gydymo algoritmai yra susiję su vaistų kompensavimu. Šiuo metu galiojantis sergančiųjų cukriniu diabetu gydymo kompensuojamaisiais vaistais algoritmas yra labai pasenęs, todėl poreikis tą algoritmą atnaujinti yra neatidėliotinas. Lietuvos endokrinologų draugija aktyviai dalyvauja tame procese, naujos gairės turi remtis ką tik išleistomis Amerikos ir Europos diabeto diagnostikos ir gydymo gairėmis tam, kad pacientai gautų geriausią, įrodymais pagrįstą gydymą, kuo racionaliau paskirstant vaistų kompensavimui skirtą biudžetą. Juk finansine prasme ligos komplikacijų gydymas dažnai yra daug brangesnis nei laiku paskirti nauji vaistai.

 

Pasigirsta žinių, jog jau kuriami vaistai, kurie gali išgydyti cukrinį diabetą. Kaip vertinate tokias žinias?

 

Manau, kad arčiausiai šio tikslo yra kasos beta ląstelių transplantacija. Pasaulyje ji jau atliekama, pasiekta gerų rezultatų. Tikimės, kad ateityje šis gydymo būdas bus prieinamas ir mūsų pacientams.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 9

Panašūs straipsniai

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.