Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio - balandžio mėn.) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį atitinkamai 28 061 ir 13 553 asmenys.

Sukrėsto kūdikio sindromas arba smurtas prieš vaiką

2019-04-09

Inga Eidimtienė, prof. dr. Rimantas Kėvalas, Algirdas Dagys

LSMU MA Vaikų ligų klinika

 

Sukrėsto kūdikio sindromo (SKS) pasekmė yra smegenų trauma. Verkimas gali būti stimulas vaiką papurtyti. Tėvai pasisako, kad vaiko purtymą naudoja kaip raminimo priemonę ir apie 50 proc. jų negirdėjo apie SKS. Trys pagrindiniai SKS požymiai yra subdurinė hematoma, smegenų edema ir tinklainės kraujosruvos. Apie 15–23 proc. kūdikių, kurie buvo supurtyti ir pateko į ligoninę, miršta. Ilgalaikės pasekmės, susijusios su protine, fizine ir sensorine raida, pasitaiko 59–100 proc. atvejų. Straipsnyje siekiama atskleisti smurto artimoje aplinkoje prieš vaikus svarbą. Pateikti du skirtingų baigčių klinikiniai atvejai.

 

Sukrėsto kūdikio sindromas (SKS) – tai tyčinis kūdikio ar vaiko sužalojimas, kai jis intensyviai purtomas, susiję arba ne su išoriniais smurto požymiais, dėl to išsivysto smegenų sukrėtimas su subdurinėmis hematomomis, išplitę aksonų pažeidimai ir tinklainės hemoragijos, taip pat dažnai būna ilgųjų kaulų ir šonkaulių lūžiai [1].

Nuo 25 iki 50 proc. tėvų nė nenumano, kad energingas mažylio supurtymas gali tapti galvos smegenų pažeidimo, aklumo ir netgi mirties priežastis [2]. Airijoje atliktame tyrime išsiaiškinta, kad net pusė apklaustųjų respondentų niekada negirdėjo apie SKS [3]. Olandijoje 5 proc. tėvų pasisako, kad purtymas yra gera raminimo priemonė. Kanadoje 1,9 proc. motinų ir 3 proc. bendrosios populiacijos sutiko su teiginiu, kad purtymas yra geras būdas sustabdyti kūdikio verkimą [4]. Amerikoje atlikto tyrimo duomenimis, 2,6 proc. tėvų, turinčių jaunesnių nei dvejų metų amžiaus vaikų, purtymą naudoja kaip disciplinos priemonę. Brazilijoje 10 proc. motinų pasisako, kad purto savo vaikus, jaunesnius nei dvejų metų amžiaus. Kito tyrimo metu, toje pačioje valstybėje 60,8 proc. respondentų pasisakė, kad purto savo kūdikius ir vaikus, iš jų 50,5 proc. pareiškė, kad tai daro dažniausiai prieš miegą, ir 25,7 proc., kai kūdikis nesiliauja verkti [5]. Pakartotinis vaiko purtymas svyravo nuo 2 iki 30 kartų (vidutiniškai 10 kartų), vaikai purtomi kasdien keletą savaičių net iki 20 proc. atvejų. Vaikas purtomas pakartotinai, nes kūdikis nustojo verkti visais atvejais [4]. Jenny ir bendr. teigia, kad 31 proc. atvejų SKS būna nediagnozuotas pirmo apsilankymo metu gydymo įstaigoje [4, 6].

Amerikos pediatrijos akademija rekomenduoja teiginį abusive head trauma(AHT) naudoti medicininiais ir teisiniais tikslais, kai traumos mechanizmo neįmanoma įrodyti, ir palikti teiginį shaken baby syndrome (SBS) prevencijos tikslais (SBS yra AHT) [4].

Šiame straipsnyje siekiama atskleisti smurto artimoje aplinkoje prieš vaikus svarbą. Pirmoje straipsnio dalyje aptariami rizikos veiksniai, išryškinami esminiai sukrėsto mažamečio požymiai, diagnostika, gydymas ir pasekmės. Antroje dalyje pristatomi du klinikiniai atvejai.

 

Istorija

Pediatras ir radiologas J. Caffey 1946 m. atkreipė dėmesį į mažuosius pacientus, kuriems kartu būna subdurinės hematomos ir ilgųjų kaulų lūžiai. Jis įtarė, kad tai atsitiko po nepastebėtų nelaimingų atsitikimų, tačiau dar nesusiejo, kad tai smurto prieš vaiką pasekmė [7]. Neurochirurgas Ommaya 1968 m. tyrinėjo kaklo sužalojimų biomechanizmus; kaip vėliau paaiškėjo, toks pat mechanizmas įvyksta supurtant kūdikį [8]. Didžiosios Britanijos neurochirurgas 1971 m. N. Guthkelch apibūdino du kūdikius su subdurinėmis kraujosruvomis, bet be išorinių sužeidimo požymių, ir kaip priežastį įvardino akceleracijos-deceleracijos mechanizmą [4, 7]. Ir tik 1972 m. J. Caffey, apibendrinęs tyrimų rezultatus, priėjo prie išvados, kad tai ligų atvejai, kai nustatomos subdurinės hematomos, smegenų pažeidimas, tinklainės hemoragijos, lūžiai ilgųjų kaulų metafizių srityse ir nebūna išorinių traumos požymių, yra pažeidimai, sukelti purtant vaiką [7].

 

Svarba pasaulyje ir Lietuvoje

Smurtas pasaulyje prieš vaiką panaudojamas kas 10 sekundžių. Kasdien dėl vaikų išnaudojimo žūva net 5 vaikai. JAV daugiau nei 4 vaikai miršta kasdien nuo nepriežiūros ir išnaudojimo, daugiau nei 70 proc. jų amžius nesiekia 3 metų. Smurtą vienodai patiria tiek berniukai, tiek mergaitės. JAV kiekvienais metais užfiksuojama net 2,9 mln. smurto prieš vaikus atvejų. Net 59 proc. vaikų, patyrę smurtą vaikystėje, pakliūna į rizikos grupę nusikalsti būdami nepilnamečiai, o 28 proc. – nusikalsti suaugus. Apie 30 proc. vaikų, patyrusių smurtą ir nepriežiūrą, vėliau elgiasi taip su savo vaikais [9]. Net 14 proc. vyrų ir 36 proc. moterų, kurie yra įkalinti, vaikystėje patyrė smurtą [9, 10]. Remiantis amerikiečių mokslininkų tiriamu ryšiu tarp smurtautojo ir kūdikio, nustatyta, kad daugiau negu 60 proc. skriaudėjų būna tėvai, o kitus 40 proc. sudaro sugyventiniai, globėjai, patėviai [11]. Prancūzijoje spėjama, kad SKS atvejų gali pasitaikyti 180–200 atvejų per metus, t. y. SKS 15–30 atvejų 100 000 kūdikių [12]. Škotijoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje ir Šveicarijoje apskaičiuota, kad smurtinės galvos smegenų traumos pasitaiko 14,7–38,5 atvejų 100 000 vaikų, jaunesnių nei vienerių metų amžiaus [5]. Didžiojoje Britanijoje ir Estijoje 14,2–40,0 atvejų 100 000 vaikų, jaunesnių nei vienerių metų amžiaus [6].

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.