Higienos institutas kartu su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru išleido metodines rekomendacijas „Pneumonijų, susijusių su dirbtine plaučių ventiliacija, prevencija“. Leidinyje pateikiamas hospitalinės pneumonijos apibrėžimas ir diagnozavimo kriterijai, pneumonijų išsivystymo ir rizikos veiksniai, taip pat informacija apie epidemiologinę priežiūrą ir pneumonijų prevencijos priemones.

Glaukomų diagnostika ir gydymas

2020-10-15

Prof. dr. Ingrida Janulevičienė,

Tarptautinių ryšių ir studijų centras, 

LSMU MA Akių ligų klinika

Išgydykite – kartais, gydykite – dažnai, paguoskite – visada (Hipokrato aforizmas)

Glaukoma yra klastinga, sukelianti aklumą, progresuojanti regos nervo liga, kuriai būdingi struktūriniai pakitimai ir funkciniai regos defektai. Dėl glaukomos klinikinio vaizdo įvairovės neretai sakome daugiskaita „glaukomos“. Sergant glaukoma žūsta tinklainės nervinės ląstelės ir išplonėja nervinių skaidulų sluoksnis. Kadangi žūsta nervinis audinys, liga neišgydoma, bet sustabdoma. Glaukoma sukelia negrįžtamą aklumą, bet daugeliu atvejų ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas gali išsaugoti regėjimą. Todėl ypač svarbu pastebėti pacientus, turinčius rizikos veiksnių, galinčius susirgti glaukoma ir laiku siųsti konsultuotis su specialistu. Vėlai diagnozuotos, įsisenėjusios glaukomos formos gydymui pasiduoda sunkiau, todėl pasireiškia regos funkcijos ir gyvenimo kokybės apribojimai.

 

Ligos paplitimas

Glaukoma pasaulyje serga 3,5 proc. 40–80 metų amžiaus asmenų. Apie 50 proc. glaukomų yra nediagnozuotų – tai reiškia, kad sergantys asmenys nežino, jog serga, nesigydo ir rizikuoja apakti. Senstant populiacijai, glaukoma sergančių asmenų skaičiai didėja: 2013 m. buvo 64,3 milijono sergančiųjų, 2020 m. jau 79,6 milijono, o 2040 m. prognozuojama, kad padaugės iki 111,8 milijono. Glaukoma yra pagrindinė negrįžtamo aklumo priežastis pasaulyje ir antroji pagrindinė aklumo priežastis po kataraktos. Nustatyta, kad pasaulyje yra 11 milijonų žmonių, apakusių dėl glaukomos. Skaičiai bauginantys, bet padeda geriau suprasti, kad akių patikra gali užkirsti kelią gresiančiam aklumui. Vienintelė ir tikra glaukomos profilaktika – tai savalaikė akių gydytojo konsultacija, kurios metu įvertinami pakitimai, diagnozuojama glaukoma ir skiriamas gydymas.

 

Ligos išsivystymo ir eigos ypatumai

Glaukoma gali būti įgimta arba įgyta, atviro arba uždaro kampo. Pagal sukeliančias priežastis glaukoma gali būti pirminė, nesusijusi su kitomis akių ligomis, arba antrinė, išsivysčiusi dėl kitų akies ar bendrų organizmo ligų ar būklių. Dažniausiai šios ligos eiga yra lėtinė, besimptomė (išskyrus priepuolinės glaukomos formos atvejus). Nors glaukoma laikoma vyresniojo amžiaus žmonių liga, bet ja gali sirgti ir vaikai, ir kūdikiai. Žmogui senstant, keičiasi ir akis, o su ja – ir glaukomos eiga, ji gali būti kompensuota, stabilios eigos, nekompensuota, progresuojanti. 

 

Rizikos veiksniai

Glaukoma – daugiaveiksnė liga. Vienas pagrindinių žinomų rizikos veiksnių yra akispūdis, tačiau daugėja įrodymų, kad regos nervo būklei įtakos gali turėti ir arterinis kraujo spaudimas, akies perfuzinis slėgis bei smegenų skysčio slėgis. Kiekvienam pacientui būdingas individualus akispūdžio dydis ir individuali riba, nuo kurios gali prasidėti regos nervo pažeidimas. Akispūdis yra dinamiškas fiziologinis parametras, svyruojantis paros metu, priklausomai nuo širdies susitraukimų dažnio, arterinio kraujospūdžio, kvėpavimo dažnio, skysčių suvartojimo, medikamentų ir pan. Gali būti, kad akispūdis pakyla, tačiau ne tuo metu, kai pacientas lankosi poliklinikoje. Daugeliui žmonių akispūdis pakyla naktį, apie 3–5 val. ryto. Tuo metu labiausiai pažeidžiamas regos nervas, nes akispūdis aukštas, o sisteminis kraujo spaudimas naktį būna žemesnis, dėl to sutrinka regos nervo perfuzija. Neretai glaukominiai defektai vystosi esant normaliam akispūdžiui, tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma. Apie 8–10 proc. vyresnių kaip 40 metų žmonių akispūdis yra aukštesnis nei 21 mm Hg, tačiau nėra jokių glaukomai būdingų regos nervo ar akipločio pakitimų – tai vadinama akių hipertenzija. Glaukomos diagnostika paremta būdinga triada: akispūdžio svyravimai, regos nervo struktūriniai pakitimai, vertinami atliekant oftalmoskopiją ir/ ar optinę koherentinę tomografiją, bei akipločio (t. y. regos lauko ) pakitimai, diagnozuojami atliekant perimetriją.

 

Simptomai

Kas ketvirtas pacientas, besikreipiantis į akių ligų gydytoją, skundžiasi akių perštėjimu, akys lyg „smėlio pripiltos“, vakarais sunkios, degančios. Nors šie nusiskundimai ir nebūdingi glaukomai, tačiau neretai būtent dėl jų pacientas atvyksta konsultuotis pas akių gydytoją ir tiriant akių būklę pastebima glaukomai būdingų pakitimų. Susirgę glaukoma žmonės patys ilgą laiką net nežino, jog serga: pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių nusiskundimų, lėtai siaurėja akiplotis, galiausiai tampa sunku orientuotis aplinkoje, nes matymas tampa tarsi „pro vamzdį“, o vėliau išvis užtemsta. Dažniausiai pakitimai vystosi abiejose akyse, tačiau skirtingu greičiu, todėl žiūrint abiem akimis, atrodo, kad regėjimas yra geras.

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 7.


 

© 2006 Visos teisės saugomos.