Dėmesio, reikšmingas pokytis vežėjams ir kitiems, išvykstantiems iš Lietuvos: pakeistas pranešimo apie išvykimą terminas – nelieka nuostatos informuoti NVSC sužinojus apie išvykimą iš šalies ne vėliau kaip prieš 24 val. iki išvykimo. Šie pakeitimai įsigaliojo nuo 2021 m. kovo 1 d.

Nutraceutikai – inovatyvūs preparatai dislipidemijų kontrolei ir pirminei ŠKL prevencijai

2021-02-11

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra dažniausia mirčių ir neįgalumo priežastis daugumoje pasaulio valstybių. Aterosklerozės sukeltos ŠKL yra pagrindinė pirmalaikės mirties priežastis pasaulyje. ŠKL serga tiek vyrai, tiek moterys; iš visų jaunesnių nei 75 metų amžiaus pacientų mirčių priežasčių Europoje 42 procentai moterų ir 38 procentai vyrų miršta nuo ŠKL.

Šių ligų išsivystymą ir progresavimą lemia šiandien suskaičiuojami 25 ŠKL rizikos veiksniai, tarp kurių turbūt svarbiausi trys: dislipidemija, rūkymas ir padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Įrodyta, kad bet koks mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL Ch) rekomenduojamos tikslinės koncentracijos viršijimas yra susijęs su ŠKL rizikos padidėjimu. Apie nuoseklią dislipidemijos korekcijos strategiją, jos pasirinkimo galimybes kalbamės su gydytoju kardiologu Raimondu Kubiliumi.

 

Priminkite apie ŠKL rizikos įvertinimo įrankius ir svarbą?

 

Kiekvienam vyrui, sulaukusiam 40 m., moteriai – 50 metų, net neturint jokių nusiskundimų, rekomenduojama įvertinti ŠKL išsivystymo riziką. Tai svarbu, nes dauguma didžiųjų ŠKL rizikos veiksnių yra nebylūs, tačiau jų buvimas jau pasižymi neigiamu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai. Viena populiariausių ŠKL vertinimo skaičiuoklių – SCORE skaičiuoklė, vertinanti paciento riziką numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligos per artimiausius 10 metų. Atranka padeda atpažinti jau esančias besimptomes ligas arba padidėjusią riziką niekuo nesiskundžiantiems pacientams; ji gali būti atliekama pagal galimybes (pvz., kaip pacientas atvyksta pasikonsultuoti dėl kokios nors kitos, nesusijusios priežasties) arba sistemingai (visos populiacijos patikra kaip atrankos programa arba tam tikros žmonių grupės, pvz., turinčios teigiamą ŠKL šeiminę anamnezę arba šeiminę hiperlipidemiją).

Labai svarbu pabrėžti, kad SCORE skaičiuoklė naudojama pirminei prevencijai (sveikiems žmonėms). Ji nėra tinkama pacientams, jau sergantiems ŠKL arba priskiriamiems labai didelės ir didelės rizikos grupei (kai pacientui jau diagnozuota ŠKL liga arba jis serga cukriniu diabetu, inkstų funkcijos nepakankamumu, arba yra stiprus ŠKL rizikos veiksnys), kada jau skiriamas tinkamas medikamentinis gydymas.

Kadangi nėra nustatytos universalios ribos, kada rizikos vertinimą reikia kartoti, vertinti dažniau reikėtų didėjant pačiai rizikai. Intervencijų poveikis širdies ir kraujagyslių įvykio išsivystymo galimybei didėja augant bendrai rizikai, t. y. pacientų, kuriems reikalingas gydymas siekiant apsaugoti nuo vieno įvykio, skaičius mažėja didėjant rizikai.

  • Mažos ir vidutinės rizikos pacientams (SCORE <5 proc.) rekomenduojama palaikyti sveiką gyvenimo būdą, kad rizika nebedidėtų.
  • Didelės rizikos pacientai (SCORE ≥5 proc. ir <10 proc.) turi koreguoti savo gyvenseną, jiems gali būti svarstytinas medikamentinis gydymas.
  • Labai didelės rizikos pacientams (SCORE ≥10 proc.) dažniausiai reikalingas medikamentinis gydymas.

 

 

Kokia dislipidemijos prevencijos strategija, koks rekomenduojamas nemedikamentinis gydymas?

 

Antilipidinės terapijos nauda priklauso nuo cholesterolio verčių bei pradinio ŠKL rizikos dydžio: kuo didesnė rizika, tuo didesnė gydymo nauda. Įrodyta, kad antilipidinės intervencijos kliniškai naudingos ir turėtų būti pradedamos netgi esant mažai ŠKL rizikai (SCORE <1 proc.), tačiau MTL Ch >3,0 mmol/l, arba vidutinei ŠKL rizikai, kai MTL Ch >2,6 mmol/l. Visais atvejais pacientams rekomenduojama gyvensenos būdo korekcija, antilipidinė dieta ir atsižvelgus į ŠKL riziką gali būti skiriama nutraceutikų arba antilipidinių vaistų. Antai, į mažos ar vidutinės ŠKL rizikos grupę patenkantiems pacientams, kurių cholesterolio koncentracija padidėjusi, rekomenduojama skirti nutraceutikus.

 

Pastaruoju metu klinikinėje praktikoje vis plačiau rekomenduojami nutraceutikai. Kuo jie ypatingi?

 

Nutraceutikais vadinami maisto papildai ir vadinamojo funkcinio maisto produktai, turintys antilipidinį arba kitokį sveikatai naudingą poveikį. Klinikinių tyrimų metaanalizės parodė, kad ne tik tinkamai parinkta dieta, bet ir tam tikri specifiniai maisto produktai, natūralios kilmės medžiagos, gali pagerinti lipidų pusiausvyrą, sumažinti sergamumą ŠKL ir mirštamumą. Jau 2016 m. Europos kardiologų draugijos gairėse nurodoma, kad esant dislipidemijai naudinga vartoti tam tikrų maisto papildų ir funkcinio maisto produktų.

Vieni geriausiai tuo požiūriu ištyrinėtų nutraceutikų – raudonosiomis mielėmis fermentuoti ryžiai), polikosanolis, berberinas, fitosteroliai, sojų baltymai, omega-3 polinesočiosios rūgštys, niacinas ir kt. Šių medžiagų deriniai veikia sinergiškai. Svarbu, kad gydytojas pacientui parinktų tinkamiausią nutraceutiką, remdamasis įrodymais pagrįstos medicinos principais.

Patirtis rodo, kad nutraceutikų vartojimas motyvuoja pacientą, skatina jį keisti elgseną ir mitybą sveikatai naudinga linkme, pajusti situacijos valdymo privalumus ir pamatyti apčiuopiamų rezultatų. Nutraceutikai ypač rekomenduojami mažos ir vidutinės ŠKL išsivystymo rizikos grupėms priskiriamiems asmenims, kuriems reikia mažinti kraujo lipidų kiekį.

 

Kalbėjosi Ramutė Pečeliūnienė

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 9.

 

© 2006 Visos teisės saugomos.