Dėmesio, reikšmingas pokytis vežėjams ir kitiems, išvykstantiems iš Lietuvos: pakeistas pranešimo apie išvykimą terminas – nelieka nuostatos informuoti NVSC sužinojus apie išvykimą iš šalies ne vėliau kaip prieš 24 val. iki išvykimo. Šie pakeitimai įsigaliojo nuo 2021 m. kovo 1 d.

Prehipertenzija, hipertenzija, metabolizmo sutrikimai bei širdies ir kraujagyslių ligos: karšti įspūdžiai iš tarptautinės konferencijos

2021-02-11

Doc. Sigita Glaveckaitė,

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė

 

2020 m. lapkričio 20–22 dienomis vyko 7-oji tarptautinė konferencija „Prehipertenzija, hipertenzija, metabolizmo sutrikimai ir širdies–kraujagyslių ligos“, kurioje virtualiai dalyvavo net 35 šalių gydytojai ir gausybė puikių lektorių. Verta pasižymėti, jog 2021 metais 8-oji konferencija vyks Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, ir tikėtina, jog ji bus ne virtuali, o akivaizdinė. Norėčiau pasidalinti savo karštais įspūdžiais iš šios sėkmingos konferencijos.

 

Arterinė hipertenzija

Profesorius Stevo Julius (JAV) savo paskaitoje aptarė simpatinės aktyvacijos vaidmenį širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi. Profesorius priminė VALUE tyrimo, įtraukusio 15 193 arterine hipertenzija sergančius ir didelę širdies ir kraujagyslių įvykių riziką turinčius pacientus. Žmonių, kurių didžiausias širdies susitraukimo dažnis (ŠSD) 85 ± 11,7 kartai per minutę, grupėje nepageidaujamų įvykių (širdies nepakankamumo, staigios mirties, miokardo infarkto, insulto ir mirčių dėl visų priežasčių) rizika per 5 stebėjimo metus buvo didžiausia ir mažai priklausė nuo to, ar arterinis kraujo spaudimas buvo koreguotas, ar ne [1] (1 pav.). Šis tyrimas parodė, jog tachikardija yra nepriklausomas rizikos veiksnys arterine hipertenzija sergantiems bei didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką turintiems pacientams, o ŠSD mažinimas beta adrenoblokatoriais (BAB) gali būti naudingas šiai pacientų grupei.

Profesorius Thomas Ungeris (Olandija) pristatė 2020 m. gegužės mėnesį paskelbtas Tarptautinės hipertenzijos draugijos globalias hipertenzijos praktikos gaires [2], pabrėždamas poreikį pritaikyti hipertenzijos diagnostikos ir gydymo rekomendacijas ne tik turtingoms, bet ir vidutines bei mažas pajamas turinčioms šalims, išskiriant bazines ir optimalias rekomendacijas. Anot profesoriaus, labai daug diskusijų tarp gairių autorių kėlė gydymo vaistais dalis. Tačiau buvo sutarta, jog, taikant optimalią gydymo strategiją (2 pav.), vaistų dozės didinamos pagal tokią schemą: angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius (AKFI) arba angiotenzino receptorių blokatorius – ARB) kartu su dihidropiridininiu kalcio kanalų blokatoriumi (KKB) mažomis dozėmis, pereinant prie minėtų vaistų derinio visomis dozėmis, toliau prie AKFI (ar ARB) kartu su dihidropiridininiu KKB pridedant į tiazidą panašų diuretiką (indapamidą ar chlortalidoną), nepasiekus geros kontrolės pridedant prie pastarojo derinio spironolaktoną. Profesorius pažymėjo, jog daug diskusijų tarp gairių autorių sukėlė ir diuretiko pasirinkimas, tačiau gairėse pirmenybė teikiama į tiazidus panašiam diuretikui, nes literatūroje yra daugiau jų poveikio įrodymų. Taip pat paskaitoje pranešėjas atkreipė dėmesį, jog specifinėms pacientų grupėms turi būti svarstoma skirti kitų antihipertenzinių vaistų klasių derinius, o arterinę hipertenziją gydyti kiek įmanoma rekomenduojama sudėtiniais vaistiniais preparatais.

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 9.

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.